Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   2016-04-24

Ką turime žinoti apie akmenligę

  
Ką turime žinoti apie akmenligę
© Wikipedia nuotr.
Akmenų susidarymui įtakos turi ir gyvenimo būdo sąlygotos ligos.
Pagrindinė inkstų akmenligės prevencijos priemonė – pakankamas skysčių kiekis.

Inkstų akmenligės priepuolio skausmą žmonės dažnai apibūdina kaip patį stipriausią kada nors patirtą skausmą. Dažnai jį lydi pykinimas, vėmimas, net sąmonės netekimas. Šlapime gali atsirasti kraujo.

Skausmas dažniausiai jaučiamas juosmenyje, plinta į kirkšnį, pilvo apačią. Susiformavę dideli akmenys gali sąlygoti buką, nuolatinį maudimą nugaroje.
Ši liga jaunėja, jos priepuolių gali patirti net vaikai. Vyrams inkstų akmenys susidaro dvigubai dažniau nei moterims.
 
Šlapimo takų akmenys gali formuotis esant anatominėms kliūtims normaliam šlapimo nutekėjimui (pvz. susiaurėjęs šlapimtakis, pasagos formos inkstas ir kt.), taip pat dėl medžiagų apykaitos sutrikimų (esant prieskydinių liaukų veiklos sutrikimui, metaboliniam sindromui, po didelių žarnyno operacijų ir kt.).
 
Akmenų susidarymui įtakos turi ir gyvenimo būdo sąlygotos ligos, tokios kaip nutukimas, hipertenzija, nesubalansuota mityba (kai suvartojama labai daug baltymų, druskos).
 
Akmenų formavimąsi skatina mažas išgeriamo vandens kiekis (šlapime lengviau koncentruojasi įvairios druskos, gali iškristi nuosėdos). Kita priežastis – organizmo būklės, dėl ko šlapime didėja įvairių medžiagų koncentracija, pvz.: uždegiminės žarnyno ligos, podagra. Pasikartojančios ir lėtinės šlapimo takų infekcijos taip pat gali turėti įtakos inkstų akmenų atsiradimui.
 
Akmenligė yra geras „prieglobstis“ bakterijoms, akmenys palaiko nuolatinį uždegimą ir taip blogina inkstų veiklą. Jei akmenys jau didesni nei 5 mm, tikimybė, kad jie pasišalins spontaniškai, mažėja su kiekvienu papildomu milimetru.
 
Įtarus inkstų akmenligę, atliekama šlapimo takų echoskopija ( jos metu gydytojas įvertina ar inkstai nėra „užsikimšę“, ar inkstuose yra daugiau akmenų, kokioje jie vietoje). Šlapimtakių akmenligei nustatyti atliekama apžvalginė rentgenograma. Atliekamas bendras šlapimo, kraujo tyrimai, kurie padeda įvertinti inkstų funkciją, uždegiminius pakitimus. Inkstų uždegimas, sąlygotas šlapimtakių akmenligės, yra ūmi urologinė būklė, reikalaujanti skubios intervencijos.
Akmenligės priepuolių tikimybė padidėja per vasaros karščius. Tai gali sąlygoti per mažas suvartojamų skysčių kiekis, padidėjęs jų netekimas prakaituojant.
 
Pagrindinė inkstų akmenligės prevencijos priemonė, kurią akcentuoja gydytojai – pakankamas skysčių kiekis. Rekomenduojama, kad paros šlapimo būtų apie 2,5 l. Išgeriamų skysčių kiekį reikėtų didinti palaipsniui, kol šlapimas pasidaro bespalvis. Taip pat svarbi ir mityba: maistas turi būti įvairus, įvairios vieno produkto dietos sergant inkstų ligomis tikrai nerekomenduojamos. Dietos gali būti rekomenduojamos priklausomai nuo susidariusių akmenų sudėties.
 
Ir svarbiausia – nepamiršti judėti, nes aktyvus gyvenimo būdas irgi padeda išvengti akmenligės!
 
Parengta pagal Vilniaus visuomenės sveikatos biuro informaciją
 
  

Žymos: inkstai, akmenligė

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Užrašas ant stomatologo durų: „Nusišypsokite! Galbūt jūs tai darote paskutinį kartą!"