Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Edita Kratulytė, psichologė   |   2015-11-29

Kaip suprasti, ar jūsų vaikas serga

  
Kaip suprasti, ar jūsų vaikas serga
© Pixabay.com
Padėkite vaikui suprasti, kad jūs mylite jį visaip atrodantį, kad ne tik išvaizda svarbi gyvenime.

Valgymo sutrikimai dažnai prasideda paauglystėje, o tyrimai rodo, kad savo išvaizda pradeda rūpintis vis jaunesni, jau 9 -10 metų vaikai. Tyrimai Amerikoje rodo, kad 42 proc. pirmų – trečių klasių moksleivių norėtų būti plonesnėmis, o net 81 proc. dešimties metų mergaičių galvoja, kad yra per storos. Todėl valgymo sutrikimais gali sirgti jau 11-13 metų mergaitės.

Šiuolaikiniai paaugliai, ypatingai mergaitės, labai stengiasi atitikti grožio standartus, kuriuos joms perša informacijos priemonės bei aplinka. Šiais laikais, kai visuomenėje paplitęs kūno kultas, pabrėžiama, kaip svarbu būti tam tikrų kūno formų, ir yra labai sunku išlikti neutraliam.
Paaugliai labai rūpinasi, kad priklausytų tam tikrai, „kietesnių“ grupei ir kartais gali būti, kad vienintelis būdas ten patekti yra išvaizda. Jie taip pat labai jautriai reaguoja į visas pastabas apie savo kūną, todėl bet kokie komentarai ilgai prisimenami. Stenkitės nekritikuoti ir nekomentuoti paauglio išvaizdos.
 
Padėkite vaikui suprasti, kad jūs mylite jį visaip atrodantį, kad ne tik išvaizda svarbi gyvenime. Stenkitės visada pabrėžti teisingos mitybos privalumus, o ne kalbėti apie svorį. Būtų gerai įtraukti vaikus į maisto gamybą, kad jie suprastų, kas yra sveikas ir šviežias maistas.
 
Bendri šeimos pietūs ar vakarienė galėtų būti puiki proga ne tik teisingai maitintis, bet ir maloniai pabendrauti. Nesivelkite į karą su paaugliu, jei jis nusprendė būti vegetaru. Geriau kalbėkitės apie reikalingas maisto medžiagas organizmui ir kaip jos veikia.
 
Susirūpinti savo paaugliu dėl nervinės anoreksijos reiktų, kai pastebite keletą iš šių požymių:
 
• tapo labai liesas, atrodo trapus ir išsekęs;
• nuolat yra susirūpinęs tuo ką valgo bei svorio kontrole;
• sveriasi labai dažnai, kartais net kelis kartus per dieną;
• labai rūpinasi maisto kiekiu, kad tik jis nebūtų per didelis;
• valgo tik „specialų“ maistą, pradeda vengti riebalų, bandelių, mėsos, ir t.t.
• labai daug sportuoja;
• šeimai kepa pyragus, bet pats nevalgo. Kolekcionuoja receptus ir kalba apie juos.
• vis kalba, koks yra storas/a;
• atsisako dalyvauti renginiuose, kuriuose bus teikiamas maistas (gimtadieniai, šventės);
• vengia valgyti kartu su šeima arba viešose vietose;
• valgo ilgai, maistą „stumdo“ lėkštėje, o likęs vienas – maistą išmeta;
• atrodo depresiškas, lėtas – jam trūksta energijos, nuolatos šalta.
• Tampa irzlus/i ir piktas/a;
 
Kad įtarti, jog vaikui gali būti nervinė bulimiją, turite pastebėti kad:
• jis labai bijo priaugti svorio;
• tapo irzlus ir slapukauja: sako, jog valgo mokykloje, o namie  vengia valgyti matant kitiems.
• nuolat yra nepatenkintas kūno formomis, dydžiu bei svoriu, save dažnai kritikuoja;
• pavalgius iškart eina į tualetą ar vonią;
• valgo tik mažai riebalų turintį, dietinį maistą, bet kartais dingsta dideli maisto kiekiai, skirti visai šeimai ar šventei;
• vartoja šlapimą varančias arbatas, vidurius paleidžiančius vaistus; skundžiasi, jog turi tuštinimosi problemų, bet pas gydytoją neina;
• labai daug sportuoja;
• nebedalyvauja renginiuose (gimtadieniai, šventės), kuriuose bus maisto;
• laiko išaugtus drabužius ir svajoja, jog kada nors dar į juos „tilps“;
• Labai nusivylęs savimi;
• Kartais vartoja alkoholį didesniais kiekiais.
 
Jei įtariate, kad jūsų vaikas gali sirgti kuriuo nors iš šių sutrikimų, labai svarbu yra kuo anksčiau tai nustatyti ir pradėti gydymą. Pirmą kartą pasikalbėjus apie tai galite sulaukti labai priešiškos ir agresyvios reakcijos – vaikas pyks ir neigs savo problemas. Tai visai suprantama, nes vaikui sunku net sau pačiam prisipažinti, kad taip yra.
 
Ieškokite pagalbos, galbūt kas nors iš artimųjų yra sirgęs šiuos sutrikimu ir gali padėti pasikalbėti. Gali būti, kad reikės ne vieno jūsų pokalbio, kol jūsų vaikas sutiks, kad serga ir jam reikia pagalbos. Jiems yra labai svarbus jūsų palaikymas bei meilė, nes pats jis šios problemos neišspręs.
 
Nesakykite, kad „aš galvoju, tu turi anoreksiją ar bulimiją“ ar“ tu turi problemų su maistu“, – sulauksite tik pykčio ir neigimo. Daug geriau sakyti: „aš įsivaizduoju, kad tau labai sunku visą laiką skaičiuoti kalorijas“ arba „tu kažkaip numetei labai daug svorio ir man labai neramu“. Kad jūs norėtumėte parodyti vaiką specialistui, nes jums neramu ar jis kuo neserga. Jei vaikas nesileidžia į kalbas, pasitarkite su profesionalu, ką daryti.
 
Valgymo sutrikimų gydymas trunka ilgai, tačiau kuo anksčiau pradėsite, tuo geresnių rezultatų galite pasiekti.
 
 
 
  

Žymos: Sveikata, Liga, Vaikai, Edita Kratulytė

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Teisme:
– Ar jūs žinote, kiek galite gauti už melagingus parodymus?
– Žadėjo tūkstantį dolerių!