Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

tiesa.com   |   elegancija.eu   |   2014-01-11

Kas yra „cool“?

  
Kas yra „cool“? Būti kitokiu yra \\\\\\\\\\\\\\\"cool\\\\\\\\\\\\\\\".

Regis, atsakymas į šitą klausimą akivaizdus – jį galima rasti užrašytą bent jau Vilniaus daugiabučių liftuose bei laiptinėse ar ant mokyklų rūbinių sienų – „Rap is cool“.

 Kad ir kokia likimo ironija lydėtų šitą teiginį „rap is cool“, iš tikrųjų ne vien repas, bet ir kiekvienas mūsų manosi esąs ar norėtų būti „cool“, nors paties žodžio reikšmę dažniausiai suvokiame tik pasąmonėje, kaip sinonimą žargoniškajam „kietas“. „Cool“ mūsų vaizduotėje dažniausiai reiškia kažką ypatingo, išskirtinio ir šiek tiek gilesnio, nei aplinkiniai tai gali suvokti. Ir ką gi, geros naujienos – jaunas ar senas, turtingas ar vargšas – kiekvienas iš mūsų gali būti „cool“.
„Cool“ kilmė
 
Perkeltinė žodžio „cool“ reikšmė susiformavo Amerikoje apie 1920-uosius ir kiek vėliau, džiazo eros įkarštyje. Tuometiniai JAV juodaodžiai, jau aktyviai kovoję prieš baltųjų hegemoniją, vartojo savo sukurtą žargoną, „kalbą“, kurią vadino „džaivu“ (angl. „jive“). Ši kalba neturėjo atkreipti valdžios dėmesio, tačiau turėjo būti pakankamai užkoduota, kad „baltukai“ nesuprastų, apie ką kalba juodosios „katės“.
 
Tuometinė aplinka įpareigojo juodaodžius būti greitus ir paklusnius – ir visada pasiruošusius patarnauti baltiesiems. Todėl būti „cool“ iš esmės reiškė neskubėti vykdyti baltaodžių nurodymų. Vietoj karštligiško skubėjimo juodaodžiai pasirinko „atšalusią“ laikyseną, todėl pats terminas „cool“ tapo užkoduota pasipriešinimo forma.
 
„Cool“ istorija
Žmonių nuomonė apie tai, kas yra „cool“, kito per amžius ir dažnai skyrėsi įvairiose kultūrose ar visuomenėse. Kas yra „cool“? – senas klausimas, kurį svarstė netgi Aristotelis. Anot jo, tai pasitikėjimas savimi, demonstruojamas elgesiu ir laikysena bei pabrėžiamas simboliais, veido išraiška ir balsu – ir visa tai suteikia žmogui tai, ką pats Aristotelis vadino „strategine socialine verte“.
 
Kitaip „cool“ vertino įvairiausi, dažniausiai pasyvūs, maištininkai – vergams, kaliniams ir politiniams disidentams, kurie vengė atviros konfrontacijos su valdžia, ironiška ar paniekinama „cool“ laikysena buvo priemonė atsiriboti nuo valdžios, užuot su ja atvirai kovojus. Jiems prijaučiantys menininkai ir intelektualai „cool“ pasaulėžiūrą infiltravo į masinę kultūrą. Juos palaikė paaugliai ir, kad ir kaip būtų ironiška, verslas, visada radęs būdų, kaip „cool“ paversti masiniu produktu (prisiminkite pankų revoliuciją, Če Gevaros atvaizdą ar tą patį juodaodžių repą).
 
Per pastaruosius kelis šimtus metų nuo pirmųjų „buržuazinių revoliucijų“ mūsų visuomenėje „cool“ tapo nuolatiniu kultūrinės inovacijos šaltiniu. Europos aristokratija demonstravo „cool“ laikyseną, išsiugdžiusi ramybės ir šaltakraujiškumo pozą bet kokio streso atveju, pavyzdžiui, siautėjančios plebėjų minios akivaizdoje. O estetiškai patraukliu pasauliniu fenomenu „cool“ tapo po Antrojo pasaulinio karo, kai Amerika parodė Europai dar įspūdingesnius „cool“ atributus – tai buvo džiazas ir cigaretės, nailonas ir kramtomoji guma. Tuometiniam jaunimui šie atributai tapo puikia priemone pabėgti nuo įkyrėjusių ideologijų, kitais žodžiais, vėl atsiriboti nuo valdžios pastangų niveliuoti žmones (prisiminkite sovietinio pokario stileivas ar Vakarų hipius Vietnamo karo metu). Taip „cool“ tapo gyvenimo būdu ir priemone išreikšti save asmenybę.
 
„Cool“ mirtis ir atgimimas
 
Kaip atpažinti, kas yra „cool“? Kas yra pagrindiniai „cool“ elgesio, aprangos ar daiktų požymiai?
Iš esmės jie yra viso labo keturi: tai yra įkvepiantis dalykas (drabužis ar aksesuaras); ne visiems paprastai prieinamas; tačiau gana paplitęs, kad neatrodytų pernelyg ekstravagantiškai; bet tik ne masinis produktas. Pavyzdžiui, kadaise mobilieji telefonai ir internetas buvo „cool“. Visi apie juos buvo girdėję, tačiau nedaug kas galėjo jais naudotis. Tačiau praėjo kiek laiko, ir jie prarado savo „cool“ statusą. Nes „cool“ nuolat miršta – ir visada atgimsta iš naujo.
 
Tačiau tada ir nebeaišku, kas yra tas „cool“ šiandien. Budistinės virvelės ant riešo? Auskaras nosyje? Tatuiruotė ant užpakalio? Labdara? Didelis ar mažas automobilis? „Seksas ir miestas“? Galbūt. Tačiau visa tai, kaip ir visas menas, visos technologijos, visi drabužiai, galų gale, visas pasaulis – yra prieinama, viskas arti, telieka tik ranką ištiesti. O tai nėra „cool“.
 
Nes negali visi vienu metu būti „cool“. Kodėl? Kadaise „cool“ buvo specifinis reiškinys (daiktas ar poza), kuris akivaizdžiai buvo ne masinis produktas (pavyzdžiui, tas pats repas). Arba jis buvo pernelyg brangus, ir todėl taip pat ne masinis (mobilieji telefonai arba „tiuninguoti“ automobiliai). Arba būti „cool“ reikėjo ypatingų sugebėjimų, todėl tai irgi buvo ne masinis reikalas (pavyzdžiui, tapti dainininku arba didžėjumi). Arba reikalavo atitinkamų žinių, todėl irgi negalėjo būti masinis produktas (pavyzdžiui, internetas ar studijos užsienyje). Tačiau šiandien viskas, kas buvo nepasiekiama, tapo pasiekiama – Indija ir Tibetas, raudoni švarkai ir „Calvin Klein“ kelnaitės, Afrika ir Mėnulis.
 
Globalizacija, „produkto demokratizacija“ ir kitų kultūrų vartojimas pavertė „cool“ įprastu ir masiniu reiškiniu. Prieš dešimt metų sukurti dainą reikėjo šiek tiek išmanymo ir klausos, dabar užtenka bet kuriam kompiuteriui prieinamos programos. Prieš dešimt metų mada buvo „boutique“ arba užsienyje esančių parduotuvių domenas. Šiandien viską sau galima rasti kad ir prekybos centruose. Prieš keliolika metų nekantriai laukėme žurnalų, parvežamų iš užsienio, šiandien turime „Google“.
 
Nes viskas, kas yra asimiliuojama į masinį produktą, nebėra „cool“. Todėl ironija ir slegia užrašą „rap is cool“, nes iš tiesų kadaise repas (ar hiphopas) buvo pasipriešinimo išraiška. Šiandien tai yra geriausiai parduodamas ir perkamas muzikos žanras.
 
„Cool“ šiandien
 
Ir vis dėlto, kaip šiandien tapti „cool“? Kaip atrasti tai, kas nėra masinis ir visiems prieinamas produktas?
 
Mados istorikas Aleksandras Vasiljevas į tai atsako labai paprastai: „Švarūs apatiniai (nes niekada nežinia, kada reikės nusirengti), prižiūrėti nagai ir dantys. Nuoširdi ir tikra kalba. Tai visada yra „cool“.“ Nes mūsuose tai niekada nebuvo ir nėra masinis reiškinys…
 
Sąmoningas noras būti „cool“ niekada nebūna „cool“. Būtina atminti, kad pats didžiausias stiliaus ar „cool“ priešas yra suvokimas to, kad „privalote“ rengtis ar elgtis taip, kaip kažkas nurodė. Pati samprata „privalėti“ yra išlikusi dar nuo totalitarizmo laikų, tačiau būtina suvokti, kad ten, kur prasideda pareiga, stilius ir „cool“ baigiasi. Mes niekam nieko neprivalome, ir visi esame skirtingi.
 
Šiais laikais būti „cool“ iš esmės reiškia nebūti „cool“, ką patvirtina ir Vakaruose šiuo metu siautėjanti mada nebesekti mada.
 
Nes mes pavargstame vilkėti nepatogius rūbus, klausytis garsios muzikos ir tuščių kalbų, pavargstame nuo savo tatuiruočių, pavargstame žiūrėti Fellini filmus. Mes išbandome visas savo kartos kultūrines sroves, tačiau retas kuris jomis sekame visą gyvenimą. Mes buvome stileivomis, hipiais, pankais, tačiau kuris iš mūsų toks ir išliko iki šių dienų? Nes viskas pasaulyje, kaip ir „cool“ praeina pro šalį. Ir išties nieko nereiškia, ką svetimi žmonės galvoja apie Jus. Kiek laiko gyvenote kitiems? Kiek laiko dar gyvensite kitiems? Nes pastaruoju metu, pripažinkite, svarbu nebe tai, ką mes darome ar vilkime, bet tai, ką reiškia mūsų veiksmai ar drabužiai. Ir niekas taip to neįprasmina, kaip suvokimas, jog tai yra „cool“. Ir nebūtina švaistyti laiko, pinigų ir energijos tam, kad atrodytumėte „cool“, nes gyvenimas yra visada įdomesnis ir spalvingesnis, kai darote tai, kas Jums išties patinka.
 
Tarkime, aš išsikėliau prie savo namų Lietuvos vėliavą, ir tai, aš manau, yra „cool“. Ji krinta į akis, nes daugiau mano rajone niekas jos neiškabina, išskyrus valstybines šventes. Mano demonstruojamas patriotizmas (manau) nėra smerktinas, tačiau jis ir nėra visuotinis. Vėliavą įsigyti gali kiekvienas, tačiau ne kiekvienas ją įsigyja. Aš susilaukiu klausimų, kam ir kodėl ją iškėliau. Ir man tai patinka. Vienu paprastu veiksmu aš jau esu kitoks.
 
Tarkime, aš aviu kaliošus ant savo gerų batų. Ir manau, kad tai yra „cool“. Jie krinta į akis, tačiau kiekvienas supranta, kad aš turiu ką saugoti – kažką vertingo. Kaliošus gali įsigyti ir avėti kiekvienas, tačiau neįsigyja ir neavi. Vadinasi, tai irgi ne masinis produktas. (Atrodo „kaimietiškai“? Jei tinkamus pasirinksite, galite atrodyti tiesiog aristokratiškai.) Ir aš susilaukiu klausimų, kodėl aviu kaliošus. Vadinasi, aš vėl esu kitoks.
 
O būti kitokiu juk ir yra „cool“, ar ne?
 
  

Žymos: Stilius, Mada,

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Centrinės Afrikos kanibalų gentis internete paskelbė:
– Su meile ir džiaugsmu priimsime pabėgėlius iš bet kurios pasaulio valstybės…