Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   2015-04-04

Kodėl svarbu ilsėtis gamtoje?

  
Kodėl svarbu ilsėtis gamtoje? Bendrystės su gamta svarbą mokslininkai pagrindžia teoriškai.
Ilsėdamiesi miške ar prie jūros mes ne tik kvėpuojame grynu oru, bet dar ir sugeriame visu kūnu, oda tuos iš visko, kas gyva, sklindančius spindulius.

Įprasta, kad ilsėtis mes dažniausiai važiuojame į gamtą. Veikiausiai intuityviai jaučiame, kad būdami gamtoje geriausiai atsipalaiduojame ir sukaupiame tokios reikalingos kūnui gyvybinės energijos.

Bendrystės su gamta svarbą mokslininkai pagrindžia teoriškai. Jūs tikriausiai žinote, kad visa, kas gyva, nuolatos keičiasi informacija. Aplinkai ką nors be perstojo spinduliuoja kiekviena gyva ląstelė, ir kiekvienas gyvas organizmas yra biologinio spinduliavimo šaltinis.
Šio spinduliavimo struktūra gana sudėtinga. Pirmiausia tai fotonai – šviesos dalelės. Tiesa, jų ne tiek daug, kad galėtum pamatyti aplink mus tamsoje šviečiančią tam tikrą aurą, bet specialūs prietaisai šią šviesą fiksuoja. Be įprastos šviesos, mūsų ląstelės skleidžia infraraudonuosius ir ultravioletinius spindulius.
 
Antra, mes spinduliuojame elektromagnetines banga, arba, paprasčiau tariant, radijo bangas. Tiesa, jos nestiprios, tad radijo imtuvas jų nefiksuos, bet jos yra. Trečia, iš mūsų sklinda infragarsas. Jis negirdimas, nes mūsų ausis jo nepriima, bet kitos gyvos ląstelės gali jį priimti. Ketvirta, mes turime savo magnetinį lauką, taip pat ne ypač stiprų, bet prietaisai jį fiksuoja ir gyvas organizmas jį kuo puikiausiai priima.
 
Taigi, mūsų spinduliavimų spektras gana platus, visa tai patvirtinta moksliniais tyrimais. Kaip minėta, aplinkai ką nors nuolat spinduliuoja kiekviena gyva ląstelė, taigi apsikeitimas tokia informacija gyvybiškai svarbus ir žmogui, ir aplinkai. Ilsėdamiesi miške ar prie jūros mes ne tik kvėpuojame grynu oru, bet dar ir sugeriame visu kūnu, oda tuos iš visko, kas gyva, sklindančius spindulius. Tokie jau esame, kad negalėtume be medžių, paukščių, upių, jūros, kitaip tariant, be gyvosios energijos.
 
Be abejo, šis apsikeitimas gyvąja energija vyksta automatiškai, tad lyg ir nebūtina mums žinoti apie tuos spindulius ir bangas, kitaip tariant, apie tai, kodėl gamtoje mes jaučiamės tai p gerai ir grįžtame iš jos visuomet prikaupę jėgų. Svarbiausia – kuo dažniau rasti laiko ištrūkti į gamtos prieglobstį – prie jūros, į kalnus, į mišką. O jei tai sunkiai įgyvendinama – bent pasistenkime išeiti pasivaikščioti į miesto parką, prie tvenkinio, aplankyti botanikos sodą.
Galiausiai, nepamirškime, kad mažytę augalų karalystę kiekvienas galime susikurti savo balkone, prie namų ar netgi ant darbo stalo. Puoselėdami kambarines gėles, įkvėpdami savo pačių vazonėlyje užauginto baziliko ar ragaudami pasisėtos pipirnės taip pat pažadinsime tuos apsikeitimo gyvąja energija procesus, todėl ir jausimės visai kitaip, nei imdami į rankas salotas, parsineštas iš parduotuvės. Mat jeigu į bendrystės su gamta procesą įsitrauksime sąmoningai, efektas bus geresnis. Juk dar mūsų protėviai žinojo, kad jei paprašysi saulutę duoti mums šviesos, šilumos, gyvybinės jėgos, viso to gausi nepalyginamai daugiau, nei paprasčiausiai gulėdamas ir degindamasis. Taigi pamėginkime – juk pavasarėja, jau pats metas į gamtą!
 
 
  

Žymos: Sveikata, Gamta, Poilsis

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Naktį žmogelio mašinoje suveikia signalizacija. Išlekia jis tik su šlepetėmis ir chalatu į kiemą, o ten prie jo automobilio stovi trys žaliūkai su treningais. Vienas sako:





– Šaunuolis, greitai raktelius atnešei.