Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Edita Lankauskienė   |   2014-02-09

Mažos sėklelės – didi nauda

  
Mažos sėklelės – didi nauda Sėklose gausu organizmui naudingų medžiagų.

Žiemos negandų nualintiems organizmams jėgų gali suteikti mažytės augalų sėklelės, kurių galią nuo seno žinojo mūsų protėviai. Nepamirškime įtraukti jų į savo racioną ir mes.

 Ispaninis šalavijas
Šias „stebuklingas“ sėklas galima berti į salotas, dėti į visus padažus, kokteilius, galiausiai, pabarstyti ant duonos riekelės. Neutralaus skonio šalavijo (angl. Chia) sėklytės nesugadins jokio patiekalo, o organizmui tai bus puikus pastiprinimas ilgą ir šaltą žiemą, nes mažose sėklytėse yra daug mums būtinų maistingųjų medžiagų ir mineralų. Ne veltui jos buvo taip vertinamos majų, actekų ir inkų civilizacijose, o majų kalba jų pavadinimas ir reiškia „stiprybė“.
 
Specialistai tvirtina, kad ispaninio šalavijo sėklose Omega-3 rūgščių 8 kartus daugiau nei lašišoje, kalcio – 5 kartus daugiau nei karvės piene, geležies – 3 kartus daugiau nei špinatuose... Jose yra daug kalio, magnio, cinko ir kt., be to, šios sėklos lengvai virškinamos, jų nebūtina malti. Nebūtina jų ir mirkyti, nors iš tiesų jos yra „vandens mėgėjos“: sugeria bent 10 kartų daugiau nei pačios sveria.
 
Išmirkusios vandenyje šios sėklos panašios į permatomus drebučius su tamsiu taškeliu centre. Dar viena puiki jų savybė – jos puikiai valo žarnyną. Šios mažos sėklelės atlieka didelį darbą: jos suteikia energijos ir ištvermės, gerina širdies ir kraujagyslių būklę, mažina cholesterolio kiekį organizme, stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje. Jos tinkamos ir norintiems numesti nepageidaujamo svorio. Kokį kiekį jų patartina suvartoti, nuomonės nevienodos: kai kas suaugusiesiems rekomenduoja 1–2 šaukštus per dieną, tačiau kiti perspėja, kad šių sėklų padauginti nevertėtų, nes jose labai gausu kalcio, ir tai gali pažeisti kalcio ir magnio pusiausvyrą organizme.
 
Juodgrūdė
 
Kulinarinio paveldo specialistai siūlo prisiminti tai, ką valgė mūsų protėviai. Pasak jų, nepelnytai primirštos juodgrūdės sėklos, nuo seno Lietuvoje augintos vietoj aguonų. Jomis mūsų močiutės gardino pyragus, berdavo ant riestainių bei kitokių mielinių kepinių, dėdavo į raugintus kopūstus, agurkus. Juodgrūdė tinka pusryčiams: dedama į varškę, ryžius, lietinius blynus. Juodgrūdės sėklų dedama į daržovių patiekalus, nokinamus sūrius, nes jiems suteikia puikų aromatą.
 
Sėjamąsias juodgrūdes kaip panacėją nuo visų ligų vartojo dar senovės egiptiečiai. Senovės graikų gydytojai rašė, kad „juodieji kmynai“ vartojami galvos, dantų skausmams, slogai gydyti ir kirmėlėms varyti. Avicena šias sėklas apibūdino kaip „teikiančias kūnui energijos ir padedančias įveikti nuovargį“. Kleopatra naudodavo juodgrūdes, kad išsaugotų savo grožį ir gyvybingumą.
Nustatyta, kad juodgrūdžių sėklose esančios polinesočiosios riebiosios rūgštys stiprina imunitetą, slopina alergines reakcijas. Juodgrūdžių sėklose rasta daugiau kaip 100 veikliųjų medžiagų, reguliuojančių daugelį organizmo funkcijų. Jos skatina tulžies darbą, varo šlapimą, naikina laisvuosius radikalus, slopina alergiją, mažina cholesterolio lygį, skatina gleivių išsiskyrimą ir išsivalymą, plečia bronchus, naikina bakterijas, virusus, grybelius. Jose yra imuninei sistemai reikalingų vitaminų ir mineralų.
 
Be to, juodgrūdės stiprina psichiką, veikia raminamai ir yra natūralus antidepresantas. Sėklos kramtomos ir kaip dezodorantas bei burnos gaiviklis.
 
Linų sėmenys
 
Tai – nepamainomas natūralus maisto papildas, kai kurių specialistų vertinamas netgi labiau už ispaninio šalavijo sėklas ir pagal kai kurias naudingąsias medžiagas jį pralenkiantis. Be to, reikia pasakyti, gerokai pigesnis. Dar senovės Rytų medicinoje linų sėklos buvo vartojamos kaip vaistas, valantis organizmą. Linų sėklos slopina uždegimus, trukdo susidaryti opoms, apsaugo gleivines, šiek tiek laisvina vidurius, lengvina atsikosėjimą, skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą, šalina iš organizmo šlakus ir toksinus.
 
Patartina žiemą, o ypač – sutrikus organizme medžiagų apykaitai, ryte ir vakare valgyti linų sėklų, užsigeriant vandeniu arba pienu.
 
Ypač veiksmingai nuo negalavimų padeda linų sėklų nuoviras: 2 šaukštelius linų sėklų užpilkite 2 stiklinėmis vandens, pavirkite 10–15 minučių, uždenkite ir palikite 10 minučių nusistovėti, po to pamaišykite ir nukoškite. Geriausiai veikia šviežias linų sėmenų nuoviras. Stipriai kosint, sergant plaučių ar bronchų ligomis labai naudinga gerti linų sėmenų nuovirą su medumi. Sergant skrandžio ir žarnyno ligomis, hemorojumi, podagra ir reumatu reikia gerti po porą gurkšnių šio nuoviro 10 minučių prieš valgį. Jis tinka ir burnos opelėms skalauti. Jei užkietėjo viduriai, šio nuoviro gerkite prieš pusryčius.
 
  

Žymos: Maistas

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

– Aš esu geros formos. Deja, ta forma apskritimas.