Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Edita Lankauskienė   |   2014-05-11

Mes – triukšmo įkaitai?

  
Mes – triukšmo įkaitai? Žmogui gyvybiškai būtina ramybė ir tyla, kuri pailsina nuo technogeninių civilizacijos triukšmų.

Nors vieną dieną pamėginkime pabėgti nuo triukšmo. Išgirskime tylą – tuomet geriau išgirsime ir save.

Toks buvo šių metų Tarptautinės triukšmo supratimo dienos, kuri minima kasmet balandžio 30 dieną, leitmotyvas. Iš tiesų, ar mes dažnai susimąstome, kokiame triukšme gyvename ir kaip neigiamai jis mus veikia? Ar darome viską, kad jo mūsų aplinkoje bent jau nedaugėtų?

 Garsas ramina, garsas pražudo...
Žmogus susiformavo ir vystėsi gamtinėje aplinkoje, kurioje buvo gausu pačių įvairiausių silpnų ir stiprių garsų. Garsai buvo naudojami gyvūnų ir žmogaus tarpusavio bendravimui, įspėjimui apie pavojus perduoti. Žmonijos civilizacijos vystymosi pradžioje buvo tik gamtos ir jos stichijų sukelti garsai, vėliau atsirado jau žmogaus proto sukurtų priemonių ir technologijų generuojami garsai.
 
Jau gilioje senovėje žmonės suvokė garso poveikį ir jo įtaką žmogaus būsenai, nuotaikai bei sveikatai. Taip atsirado ir išpopuliarėjo dainavimas, grojimas muzikos instrumentais, suteikiantis teigiamų emocijų. Bet kartu žmogus atrado ir blogąjį ar net pražūtingą garso poveikį ir pritaikė jį žmonėms (priešams, nusikaltėliams) gąsdinti kankinti ir net žudyti.
 
Šiandieninis žmogus į garsų pasaulį patenka vos atsibudęs – dažniausiai nuo žadintuvo skleidžiamo triukšmo. Už lango – foninis miesto, dažniausiai transporto keliamas triukšmas. Bent pusę dienos kambaryje ar ausyse (per ausinukus) groja muzika, pusę vakaro „kalba“ ar „groja“ televizorius, triukšmauja kaimynai ar gretimame name įsikūrę linksmybių mėgėjai. O kur dar ventiliatorių, kondicionierių ir kitų gamybinių įrenginių monotoniškas zirzimas, gaudimas ir kiti nuolatiniai civilizuoto pasaulio palydovai?!
 
Sveikatos priešas
 
Žmogus garsą, tiksliau, oru sklindančias garso bangas, girdi ausimis, kurių vidinėje dalyje jis yra transformuojamas į nervinį signalą, perduodamą smegenims. Smegenys garso signalą apdoroja ir pateikia informaciją mūsų suvokimui apie skleidžiamą stiprumą, aukštumą, dažnių juostos plotį, nešamą informaciją, sąsajas su patirtimi, priimtinumą ar nepriimtinumą.
 
Senstant daugelio mūsų klausa susilpnėja, dažniausiai dėl vidinės ausies sandaros anatominių pokyčių, patirtų garsinių traumų, persirgtų infekcijų ir kitų veiksnių. Suaugę, netgi jau būdami 18 ar 25 metų amžiaus, pradedame nebegirdėti jaunystėje ir paauglystėje girdimų aukšto dažnio garsų. Senatvėje girdimumo diapazonas dar labiau susiaurėja, ypač aukštesnių dažnių garsų.
Ne visi žmonės vienodai gerai girdi, ne visi vienodai jautrūs aplinkos veiksnių poveikiui. Tad ir triukšmas, net ir neviršijantis nustatytų normatyvinių dydžių, daliai žmonių gali sukelti dvasinį ar fizinį diskomfortą arba net ir rimtų sveikatos sutrikimų, o kiti galbūt dėl to nejaus jokio neigiamo poveikio. Pavojingiausios klausai yra mikrotraumos ir traumos, kurių mes negalime išvengi dėl šiuolaikinio pasaulio triukšmo, nes garsai supa mus nuolat ir kartais būna neprognozuojami.
 
Kaip patys turime saugotis nuo triukšmo
 
Pagrindinis triukšmo šaltinis šiuolaikiniame mieste yra autotransportas. Jis sudaro 90–95 procentus viso triukšmo. Nuo šio triukšmo mus saugo įvairios garso mažinimo priemonės, tokios kaip aplinkkelių ir kitų kelių, nukreipiančių transporto srautus nuo gyvenamųjų teritorijų, projektavimas ir statyba, triukšmą atspindinčių ir sugeriančių sienelių įrengimas, teritorijų tarp magistralių, kelių ir gyvenamųjų teritorijų apsodinimas plačiomis gyvatvorėmis, parkais, gamtos prevencinių zonų kūrimas ir kitos.
 
Visgi nereikėtų pamiršti, kad sušvelninti triukšmo poveikį savo sveikatai galime ir patys. Pavyzdžiui, nemalonų, įkyrų gamybinį triukšmą galima užmaskuoti natūraliais gamtos garsais: medžių šnarėjimu ar paukščių balsais savo pačių rankomis pasodintame sode ar gyvatvorėje. Mėgstama muzika (klausoma negarsiai) namuose tai pat turėtų atitraukti dėmesį nuo erzinančio aplinkos triukšmo ir sukelti teigiamas emocijas bei nuotaiką.
 
Visuomenės sveikatos centrų specialistai ragina žmones bent kartą per metus pagalvoti apie mus supantį triukšmą. Tam rekomenduojama paprasčiausiai sąmoningai sumažinti ar išjungti garsą generuojančius šaltinius, pailsėti nuo triukšmo ir pabandyti išgirsti augantį medį, žemės alsavimą ar rūko virpesį. Žmonės tą dieną turėtų ne važiuoti transportu, o eiti pasivaikščioti, tiesiog galbūt netgi susikaupus patylėti ir visais kitais įmanomais būdais sumažinti artimosios aplinkos triukšmą iki įmanomo minimumo. O vienas iš pagrindinių tarptautinės triukšmo supratimo dienos akcentų yra visuotinė tylos minutė, kasmet skelbiama nuo 14.15 iki 14.16 val. (Lietuvos laiku). Jau pats minimos dienos pavadinimas sako, kad triukšmą ir jo įtaką žmogui visų pirma reikia suprasti, o supratus ir išsiaiškinus visus aspektus ir niuansus – imtis tam tikrų veiksmų.
 
Nepamirškime, kad žmogui gyvybiškai būtina ramybė ir tyla, kuri pailsina nuo technogeninių civilizacijos triukšmų, ir leidžia pabūti pačiu savimi ir su savimi.
 
  

Žymos: Poilsis, Ligos

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Vaikinas sako merginai:
– Brangioji, aš dėl tavęs bet ką padaryčiau: perplaukčiau vandenynus, perkopčiau kalnus!
Mergina:
– Rytoj ateisi?
Vaikinas:
– Gal... Jei nelis...