Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Edita Lankauskienė   |   2014-11-22

Nepermaitinkime vaikų!

  
Nepermaitinkime vaikų! Vaikai turi įgimtą sotumo jausmą.

Dėl netinkamos vaikų mitybos atsakomybę turėtų prisiimti tėvai – neretai jiems trūksta gyvenimiškos patirties, todėl padaroma nemažai maitinimo klaidų, dėl kurių ateityje vaikui gali kilti rimtų sveikatos problemų.

Nuo pat kūdikystės mažylis turėtų gauti pakankamą kiekį daržovių, vaisių, liesesnės ir lengviau virškinamos mėsos bei kitų būtinų maisto produktų. Tuo tarpu medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų laboratorijose atliekami vaikų sveikatos tyrimai rodo, kad beveik trečdaliui mažamečių trūksta tokių mikroelementų, kaip natris, kalcis ir kalis, o 27 proc. nustatomas padidėjęs cukraus kiekis kraujyje.
Kūdikiai turi įgimtą sotumo jausmą
 
„Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų, kurias daro tėvai – permaitinimas, – teigia Sveikatos mokslų universiteto ligoninės šeimos gydytoja Olga Vasiliauskienė. – Kūdikiai turi įgimtą sotumo jausmą ir jiems reikėtų valgyti tik tiek, kiek jie nori patys.“ Pasak gydytojos, geriausias būdas išsaugoti gerą vaiko apetitą – jam įteigti, kad jis pats nori valgyti, o ne tėvai jį trokšta pamaitinti. Tegu jis suvalgo daugiau vieno patiekalo ir visai nevalgo kito, jeigu tuo metu jaučia tokį poreikį. Svarbiausia – nesiūlyti vaikui sausainių, sūrelių, kitų užkandžių ar saldžių gėrimų prieš ar tarp pagrindinių patiekalų, tada apetitas ateis savaime. Jeigu vaikas atsisako valgyti tam tikro patiekalo, pasiūlykite jo po dviejų ar trijų savaičių, palaukite, kol pasikeis vaiko skonis.
 
O. Vasiliauskienės teigimu, kartais pamirštama, kad vaikas turi gauti pakankamą kiekį visų reikalingų maisto medžiagų: baltymų, aminorūgščių, riebalų ir riebiųjų rūgščių, angliavandenių, vitaminų, mineralinių druskų. Esant šių medžiagų trūkumui sumažėja organizmo apsauginės savybės, atsparumas, greičiau puola ligos. Parenkant maisto produktus svarbu atkreipti dėmesį ir į aplinkybes: per mažai sveriančiam kūdikiui reikia daugiau grūdinių košių, o sveriančiam per daug – daržovių. Užkietėjusių vidurių kamuojamam vaikui derėtų duoti daugiau daržovių, o per daug laisvų – ryžių, o kūdikiui, sergančiam anemija, arba jei kraujyje trūksta geležies, reikėtų anksčiau duoti mėsos.
 
Neatimkite mėsos
 
Tėvai turi prisiminti, kad jeigu jie patys yra pakeitę mitybos įpročius (tapę vegetarais ar veganais), tai dar nereiškia, kad ir vaikas turėtų elgtis taip pat. Tėvai, savo atžalai visiškai neduodami mėsos ar pratindami mažametį tik prie augalinės kilmės, termiškai neapdoroto maisto, elgiasi neapgalvotai, kadangi augančio sveiko vaiko organizmui būtini visų grupių maisto produktai. Mėsoje gausu vaiko augimui ir organų atsinaujinimui reikalingų baltymų. Organizmas gyvulinės kilmės baltymus pasisavina geriau – net iki 98 proc. – nei augalinės kilmės, o paukštiniai, pvz., vištienos, riebalai įsisavinami lengviausiai. Lyginant vištieną su naminių gyvulių mėsa, jos mėsa švelnesnė, geriau įsisavinama vaiko organizmo. Į organizmui naudingos mėsos sąrašą patenka ir veršiena bei triušiena. Virtos garuose ar troškintos mėsos vaikui rekomenduojama duoti nuo šešto ar septinto mėnesio, 3–5 kartus per savaitę po 40–60 gramų per dieną.
 
Kaip vaikui įsiūlyti daržovių?
Nors vitaminų ir būtinųjų mikroelementų turinčios daržovės neabejotinai reikalingos augančiam organizmui, tėvai neturėtų jų per prievartą siūlyti vaikui – tokiu būdu mažametis tik dar labiau ims jų vengti. Būtiniausių daržovių mažyliui galima įduoti jį pergudravus: sudėjus daržoves į trintą sriubą ar košę, patroškinus kartu su nedideliais vištienos, triušienos ir kitos mėsos gabaliukais ar patiekus kaip blynelių įdarą. Ilgainiui vaikas pripras prie daržovių skonio ir nesipriešins jomis maitinamas.
 
Atpratusiam nuo motinos pieno kūdikiui svarbu parinkti ne tik tinkamus maisto produktus, bet ir gėrimus. Mažamečiui tinka nesaldintas virintas ar nevirintas vanduo, sultys, arbata. Derėtų vengti juodosios ir žaliosios arbatos, kuriose esantys taninai suriša geležį ir slopina jos įsisavinimą. Žolelių arbatos pasižymi gydomuoju poveikiu, todėl yra labiau tinkamos ligoms gydyti, o ne atsigaivinti. Svarbu nepadauginti ir sulčių, nes nuo jų vaiką gali išberti, prasidėti viduriavimas, pilvo skausmai ar pradėti vystytis dantų ėduonis.
 
Gydytojai rekomenduoja tėvams, pasitarus su specialistais, vaikui parinkti tinkamą mitybą ir stebėti, kaip jis reaguoja į įvairius maisto produktus, kaip termiškai apdorotą ir patiektą maistą mėgsta labiau, o nuo kurių produktų pasireiškia alerginės reakcijos. Atkreipus dėmesį į šiuos dalykus reikėtų atitinkamai pakoreguoti vaiko mitybos racioną.
 
 
  

Žymos: Maistas, Vaikai ir tėvai

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

– Kodėl blondinės neskęsta ?
– Todėl, kad galvoje pilna oro.