Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Edita Lankauskienė   |   2015-01-04

Pražūtingoji euforija – alkoholis

  
Pražūtingoji euforija – alkoholis Alkoholis ilgainiui pažeidžia smegenis.

Alkoholizmas prasideda epizodišku alkoholio vartojimu, kuris vėliau darosi sistemingas ir virsta įpročiu bei poreikiu, o galiausiai – pražūtingu pomėgiu, sukeliančiu labai pavojingas pasekmes.

 Išgertas alkoholis skrandyje ir plonosiose žarnose greitai susigeria ir patenka į kraują. Ypač greit jis įsiurbiamas iš gėrimų, turinčių angliarūgštės dujų – iš alaus, šampano. Maksimali alkoholio koncentracija kraujyje paprastai nustatoma praėjus pusvalandžiui po išgėrimo, jei buvo geriama nevalgius, o gerai užkandus – po valandos ar pusantros.
Koncentracija didžiausia galvos smegenyse
 
Kraujas išnešioja alkoholį po audinius, bet čia jis pasiskirsto netolygiai. Alkoholis gerai tirpsta lipiduose – panašiose į riebalus medžiagose, kurių gausu nervinėse ląstelėse, todėl jo koncentracija galvos smegenų audiniuose būna pusantro ir daugiau kartų didesnė nei kituose audiniuose. Gana didelė alkoholio koncentracija ir kepenyse, nes jos aktyviai susiurbia ir neutralizuoja bet kokias kraujyje esančias medžiagas, jei jos viršija normą.
 
Kuo žmogus jaunesnis, tuo jautresnis toksiškam alkoholio veikimui. Antai vaikams mirtina alkoholio dozė – apie 3 g vienam kilogramui kūno masės (vienerių metų vaikui maždaug 100 ml degtinės), paaugliams – 4–5 g vienam kilogramui kūno masės (12–13 metų paaugliui –0,25–0,5 l degtinės). Viso organizmo ir ypač centrinės nervų sistemos jautrumas alkoholiui kinta priklausomai nuo bendros organizmo būklės (žmogus sveikas ar ligotas, pailsėjęs ar pavargęs ir pan.).
 
Labai specifinis yra alkoholio poveikis centrinei nervų sistemai. Išgėrus alkoholio apima nerūpestinga, lengvabūdiška, pakili nuotaika, žmogus pasidaro plepus. Tačiau taip atsitinka ne dėl sustiprėjusių jaudinimo procesų, o dėl susilpnėjusio slopinimo, ir dėl to jaudinimo procesai ima viršų. Vidinis slopinimas – tai vienas iš labai svarbių procesų, vykstančių centrinėje nervų sistemoje. Su juo susijusios tokios žmogaus savybės kaip savitvarda, savikritika, atsargumas, apdairumas. Alkoholis pirmiausia „atima“ tai, ką davė žmogui išsiauklėjimas ir kultūra, todėl išgėrę žmonės ir ima elgtis netinkamai. Sumažėja protinis ir fizinis darbingumas, nes nusilpsta dėmesys, žmogus atrodo menkiau išsilavinęs ir žemesnės kultūros. Mat alkoholio poveikiui atsparios tik centrinės nervų sistemos žemesniosios funkcijos, primityviausi psichiniai procesai.
 
Pavojingiausia – alkoholinės euforijos būsena
 
Daugelis žmonių pradžioje linkę išgerti „dėl apetito“, „dėl šilumos“ ir pan. Atrodytų, maži alkoholio kiekiai negali labai neigiamai paveikti mūsų organizmo sistemų ar atskirų organų. Tačiau pavojus labai didelis – mat nustatyta, kad alkoholizmas išsivysto būtent dėl jo euforizuojamojo efekto. Labiausiai pavojinga alkoholinės euforijos būsena – ta ypatinga, pakili, džiugi, palaiminga ir nerūpestinga nuotaika, kuri pradeda vilioti žmogų tarsi drugelį žvakės liepsna, skatina jį vėl gerti. O sistemingai girtaujant jau atsiranda ilgalaikių įvairių organų sutrikimų.
Pirmas nukenčia skrandis, nes alkoholis tiesiogiai dirgina jo gleivinę. Nuo to ji iš pradžių suveši (hipertrofija), paskui sunyksta (atrofija), ir skrandžio virškinamoji funkcija labai susilpnėja. Galiausiai sistemingai girtaujantis žmogus suserga alkoholiniu gastritu, o vėliau ir opalige. Įsisenėjusi skrandžio opa nuo nuolatinio dirginimo gali supiktybėti. Įvairių skrandžio pakenkimų atsiranda maždaug 95 proc. asmenų, sistemingai vartojančių alkoholį.
 
Sistemingas alkoholio vartojimas pražūtingas kepenims, nes jos nuolat priverstos neutralizuoti alkoholį. Dėl to medžiagų apykaita kepenyse pamažu sutrinka, daugelis aktyvių ląstelių žūsta, o jų vietą užima jungiamasis ir riebalinis audinys. Vyksta vadinamoji kepenų distrofija. Kartu nuo alkoholio poveikio prasideda kepenų uždegimas, vadinamas hepatitu. Ir vienu, ir kitu atveju kepenys susiraukšlėja – diagnozuojama cirozė. Kepenų ciroze serga maždaug trečdalis sistemingai girtaujančių žmonių. Jautriausios toksiškam alkoholio veikimui yra vaikų kepenų ląstelės.
 
Degeneruoja širdies ir kraujagyslių sistema
 
Alkoholis gadina širdies ir kraujagyslių sistemą, jis reflektoriškai veikia širdies ir kraujagyslių funkcijos reguliavimą. Nustatyta, kad vyrai, piktnaudžiaujantys alkoholiu, širdies ir kraujagyslių ligomis suserga apytikriai 20 kartų dažniau negu negeriantys. Alkoholis sutrikdo normalų širdies susitraukimų ritmą, sukelia širdies ir smegenų kraujagyslių spazmus, o tai ypač pavojinga asmenims, sergantiems ateroskleroze ir stenokardija.
 
Nuo alkoholio pakinta, dažniausiai padidėja, ir kraujospūdis. Girtaujantys asmenys hipertonija suserga 3 kartus dažniau negu blaivininkai. Arterinis kraujospūdis labiausiai pakyla pagiriojantis.
 
Nuo ilgalaikio girtavimo degeneruoja širdies raumuo (miokardas), nes sutrinka apykaitos procesai. Širdies raumens audinys suglemba, raumens skaidulas iš dalies pakeičia riebalinis ir jungiamasis audinys, dėl to širdžiai sunkiau susitraukinėti ir ji nebegali pakelti krūvio: kai tik širdies raumenims tenka dirbti sparčiau (greit einant, kopiant laiptais), jaučiamas stiprus ir greitas širdies plakimas, dusulys, silpnumas. Labai nepalankiai širdies raumenį veikia alkoholio ir didelio skysčių kiekio derinys. Kai kurie mėgėjai išgeria daug litrų alaus manydami, kad jis nepavojingas. Tačiau jų širdies raumenys ilgainiui bedirbdami tokiomis apkrovomis persitempia, širdis padidėja – dažnai medikai tokią širdį vadina „alaus“ arba „jaučio“ širdim.
 
Alkoholio pažeistos kraujagyslės daug greičiau pasiduoda sklerozei: elastingas jų sienelių audinys virsta kietu jungiamuoju audiniu, ant sienelių kaupiasi daugiau cholesterolio. Daugelis kraujagyslių pirmiausia smulkios venos, nuo alkoholio būna nuolat išsiplėtusios, todėl daugelio piktnaudžiaujančių alkoholiu žmonių veidas būna paraudęs, kai kurių net pamėlęs.
 
Alkoholizmu sergančių asmenų širdies ir kraujagyslių pakenkimai tokie dideli, kad vidutinio ir vyresnio amžiaus asmenys dėl jų miršta; jauni žmonės dažniau miršta dėl tiesioginio apsinuodijimo alkoholiu.
Sistemingas girtavimas pažeidžia ir galvos smegenis. Alkoholio poveikis nerviniam audiniui yra iš dalies degeneracinio, iš dalies uždegiminio pobūdžio.
 
Nuo alkoholio prasideda degeneraciniai procesai ir vidaus sekrecijos, visų pirma lytinėse, liaukose. Susilpnėja lytinių hormonų gamyba, dėl to sumažėja gyvybinis tonusas, žmogus per anksti susensta, sutrinka jo lytinė funkcija...
 
Deja, šis alkoholio atnešamų blogybių sąrašas toli gražu ne baigtinis. Tai prieš keldami taurelę gal verčiau pagalvokime, ar verta save pasmerkti tokiam nevisaverčiam gyvenimui?
 
  

Žymos: Alkoholis, Ligos,

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Atsikėlė žmona vidurnaktį, nes pasigedo šalia miegančio vyro. Vaikščiodama po namus pirmame aukšte išgirdo tylų verksmą. Nusileidusi laiptais pamatė savo vyrą, klūpantį prie sienos ir verkiantį. Priėjo ir klausia:
– Jeronimai, kas atsitiko?
Vyras vis dar nesulaikydamas ašarų:
– Prisimeni, kai tavo tėvas mus užtiko kambaryje po tavo 16-ojo gimtadienio? Jis man liepė pasirinkti: vesti tave arba sėsti į kalėjimą 20 metų.
Žmona sutrikusi:
– Prisimenu...
Visai ašarų nesulaikydamas vyras:
– Įsivaizduoji, mane šiandien išleistų iš kalėjimo...