Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   2015-04-25

Ruošiamės iškyloms!

  
Ruošiamės iškyloms! Skirtingos rūšies mėsa pasižymi skirtingomis skoninėmis ir organizmui naudingomis savybėmis.

Ką jau čia slėpsi – lietuviai mėgsta mėsą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, vienam žmogui Lietuvoje tenka 78,2 kg mėsos per metus – šis skaičius aukštesnis už valstybes-kaimynes ir už bendrą pasaulio vidurkį, kuris siekia 41,9 kg per metus. O prasidėjus vasaros sezonui tiesiog „garbės reikalas“ vakarais pasikepti gardžių kepsnelių lauke ar savaitgalį pasikviesti kaimynus šašlykų.



Bet ar visi žinome, kaip mėsą laikyti ir kaip paruošti, kad ji būtų skani, sveika ir kad po iškylos netektų griebtis vaistų? Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijai priklausanti žinoma virtuvės šefė Honorata Lyndo sako, kad nors mėsos lietuviai suvartoja daug, kai kurie vis dar neteisingai ją laiko ir apdoroja.



„Skirtingos rūšies mėsa pasižymi skirtingomis skoninėmis ir organizmui naudingomis savybėmis, – sako H. Lyndo. – Pavyzdžiui, vištiena yra viena liesiausių mėsų, kuri gerina virškinimą, o ją vartojant vietoj kiaulienos, širdies ligų riziką galima sumažinti kelis kartus. Tačiau perkant, laikant šaldytuve ir gaminant vištieną ar kitos rūšies mėsą, svarbu atkreipti dėmesį į kelis patarimus, kurie padės išvengti dažnai daromų klaidų – tinkamai prižiūrint produktą, galima net prailginti galiojimo laiką.“
6 Honoratos Lyndo patarimai, padėsiantys ilgiau išlaikyti šviežią ir skanią mėsą:
 
 
1. Iš parduotuvės parsineštą mėsą reikėtų išimti iš polietileninių maišelių, kuriuose greičiau dauginasi įvairios bakterijos. Produktą geriausia uždengti maistine plėvele arba folija, laikyti inde su dangčiu – tai ne tik apsaugo nuo bakterijų plitimo, bet ir neleidžia mėsai įgerti pašalinių kvapų iš svogūno, česnako ar kitų intensyvaus aromato produktų;
 
2. Mėsą plauti galima tik prieš pradedant gaminti, kadangi vanduo skatina sulčių išsiskyrimą ir sudaro palankias sąlygas puvimo mikroorganizmams vystytis. Nuplovus mėsą, ją patariama švelniai nusausinti popieriniu rankšluosčiu ir laikyti 0–2 laipsnių temperatūroje. Renkantis mėsą parduotuvėje, svarbu atkreipti dėmesį, ar ji nėra gausiai išskyrusi skysčio.
 
3. Lėčiau genda didelis gabalas mėsos – supjaustytus gabaliukus ar faršą reikėtų suvartoti tą pačią dieną. Kaulai genda žymiai greičiau nei pati mėsa, todėl, siekiant pailginti galiojimo laiką, mėsą reikėtų atskirti nuo kaulo – juos geriausia panaudoti iš karto arba laikyti šaldiklyje.
 
4. Tinkamai laikoma mėsa išlieka šviežia iki 2–3 dienų, naudojant vakuumatorių – dar ilgiau, iki 7 dienų. Iki 5 dienų šviežią mėsą galima išlaikyti ją įtrynus aliejumi ir prieskoniais, tačiau druskos, kuri ištraukia skysčius, geriau nedėti.
5. Šviežia mėsa turėtų būti laikoma atskiroje nuo kitų produktų lentynoje, kad joje esančios bakterijos nepatektų ant dešros, sūrio ar kitų maisto produktų, kurie prieš vartojimą nėra plaunami. Mėsai tinkamiausia apatinė šaldytuvo lentyna, kurioje geriausias mikroklimatas.
 
6. Planuojantiems iškylauti gamtoje, tačiau neturintiems šaltkrepšio, mėsą patariama suvynioti į audeklą, išmirkytą citrinos sultyse – tai leis pailginti jos šviežumą bent pora valandų. Citrinos sultis gali pakeisti ir marinatas aliejiniu pagrindu, kuris visiškai apsemtų mėsos gabalėlį ir neleistų patekti orui.
 
Svarbu atminti, jog neužtenka vien tik vadovautis minėtais patarimais tam, kad būtų išsaugota tinkama kokybė – kiekvienai mėsos rūšiai, jos gaminiui ar pusgaminiui tinkama skirtinga temperatūra, todėl būtina atkreipti dėmesį į gamintojo nurodytą optimalią temperatūrą ant pakuotės. Taip pat nereikėtų tikėtis, kad parduotuvėje pirkta ir tik po pusdienio į šaldytuvą įdėta mėsa išsaugos kokybę ir savo gerąsias savybes.
 
 
  

Žymos: Maistas, Receptai

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Daugybę šimtmečių turistus masinanti Italija, praleidus joje beveik pusę metų, parodo visai kitokį savo veidą – ne fasadinį, skirtą apgauti tuos, kurie ateina ir išeina, bet tą tikrąjį – raukšlėtą, nugairintą kaitrios pietų saulės, dažnai išspaudžiantį grėsmingų mimikų. Kai išmoksti jas skaityti, mintyse dėliojasi taisyklės, dažniausiai stipriai prasilenkiančios su lietuvių logika.