Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com inf.   |   2014-08-09

Šampūnas: vitaminai ar agresyvi chemija?

  
Šampūnas: vitaminai ar agresyvi chemija? Ar dažnai pirkdami kremą, šampūną, muilą ar plaukų dažus peržvelgiame jų sudėtį?

Miško uogos, vaisiai, gėlės ir kitos gamtos gėrybės – dažniausiai renkamės tokiomis etiketėmis papuoštus šampūnus manydami, kad jie bus natūralūs, taigi, nekenks odai. Tačiau jei pažvelgtume į šampūno sudėtį, pamatytume daugybę nesuprantamų pavadinimų.

Be abejo, šampūnai veikia: plaukai puikiai išsiplauna, tampa purūs, lengvai šukuojami, storesni. Tik bėda, kad šį efektą dažniausiai suteikia ne vitaminai, kaip reklamuojama, o pigios ir dažnai agresyvios cheminės medžiagos. Stiprūs cheminiai plovikliai, tokie kaip Sodium Lauryl/Laureth Sulfate, PVP/VA Copolymer, puikiai išplauna plaukus, tačiau pažeidžia jų paviršių. Kitos cheminės medžiagos, dažniausiai gaminamos iš naftos produktų, padengia plauką sluoksniu, kuris sukuria storumo įspūdį ir neleidžia jam skilinėti.
Galima pamanyti, kad viskas puiku, nes plaukas vis tiek negyvas, tad koks skirtumas, kokios tos cheminės medžiagos. Tačiau yra keletas „bet“:
 
a) nuo agresyvių plovimo priemonių plaukai silpnėja, skilinėja, ir prasideda užburtas ratas – būname priversti toliau naudoti šampūnus su cheminėmis medžiagomis, kurios juos „apklijuoja“ ir vizualiai pagražina.
 
b) šio šampūno patenka ir ant odos. O čia jau prasideda problemos: dirginama oda, atsiranda pleiskanos (kurias naikina dar kiti šampūnai), silpnėja plaukų svogūnėliai (dėl to mūsų puoselėjami plaukai lėčiau auga arba visai išslenka), nuodijamas organizmas.
 
Dar prastesnė situacija su kremais, kuriuos tepame tiesiai ant odos – tokios medžiagos kaip Diazolidinyl Urea, Imidazolidinyl Urea, Petrolatum bei dešimtys kitų cheminių junginių nesuprantamais pavadinimais patenka į mūsų organizmą.
 
Kosmetikos gamintojai dažnai tvirtina, kad oda yra patikimas barjeras, kuris mus apsaugo nuo žalingo aplinkos poveikio ir kartu nuo cheminių medžiagų, esančių kosmetikoje. Tačiau kaip tada mūsų odą maitina taip reklamuojami kremai su vitaminais A, E, Q10, kolagenu?
 
Tiesa, gamintojai mums duoda tai, ko iš jų reikalaujame: spalvotus, kvepiančius, putojančius, skanius, gerai ir greitai veikiančius gaminius. Tik pareikalauti geros sudėties pamirštame, dažnai dėl to, kad nežinome ir nematome, kas yra viduje.
Sveikatingumo treneris Tomas Lenart pateikia sąrašą cheminių junginių, kuriuos tepame sau ant veido, mielai jais plauname plaukus bei kitokiais būdais kasdien naudojame. Ar verta, spręskite patys.
 
1. Diethanolamine (DEA), Triethanolamine (TEA) dažnai naudojami kosmetikoje kaip emulsikliai ir putojančios medžiagos. Gali būti alerginių reakcijų priežastis, nes dirgina akis ir sausina plaukus bei odą. DEA ir TEA yra amoniako junginiai, todėl gali formuoti vėžį sukeliančius nitrozaminus (kancerogeninius cheminius junginius). Toksiški, jei naudojami ilgą laiką, ir absorbuojami į kūną.
 
 
2. Diazolidinyl Urea, Imidazolidinyl Urea yra plačiai naudojami konservantai. JAV dermatologijos akademija juos nustatė kaip svarbiausią kontaktinio dermatito priežastį. Šie chemikalai turi du prekybinius ženklus: Germall II ir Germall 115. Nei vienas iš Germall chemikalų neturi gerų antigrybelinių savybių, todėl jie turi susijungti su kitais konservantais. Taip formuojasi formaldehidai, kurie gali būti toksiški.
 
 
3. Methyl, Propyl, Butyl ir Ethyl Paraben naudojami kaip antibakterinė medžiaga, todėl ilgėja produkto galiojimo laikas. Tyrimai parodė, kad ilgai naudojami jie gali sukelti hormoninius pakitimus. Tai – daugelio alerginių reakcijų ir odos išbėrimų priežastis. Plačiai naudojami, nors žinomi kaip toksiški.
 
 
4. Sodium Lauryl / Laureth Sulfate yra pigus, šiurkštus ploviklis, naudojamas šampūnuose dėl valomųjų ir putojančių savybių. Dažnai išgaunamas iš naftos ir maskuojamas pseudonatūralioje kosmetikoje su žodžiais „išgautas iš kokoso“. Dirgina akis, sudaro galvos odos atplaišas, panašias į pleiskanas, sukelia odos bėrimus ir kitas alergines reakcijas.
 
 
5. Petrolatum, taip pat žinomas kaip naftos želė. Šis mineralinio aliejaus darinys kosmetikoje yra naudojamas dėl minkštinamųjų savybių. Neturi jokios maitinamosios vertės odai ir gali trukdyti natūraliam kūno drėkinimo mechanizmui sukeldamas sausėjimą ir odos skeldėjimą. Gamintojai Petrolatum naudoja dėl to, kad jis yra neįtikėtinai pigus.
 
6. Propylene Glycol, geriausiu atveju, yra augalinis glicerinas, maišytas su grūdų alkoholiu. Abu jie natūralūs. Paprastai tai sintetiniai naftos chemijos mišiniai, naudojami kaip drėgmę palaikanti medžiaga. Žinomas kaip galimas alergijos, dilgėlinės ar egzemos sukėlėjas. Kai skaitydami etiketę atrandate PEG (Polyethylene glycol) ar PPG (Polypropylene glycol), saugokitės – jie giminingi sintetiniams.
 
7. PVP/VA Copolymer yra iš naftos išgauti chemikalai, naudojami plaukų lake, modeliavimo priemonėse ir kitoje kosmetikoje. Taip pat gali būti toksiški, o jautriems žmonėms įkvėpus gali pažeisti plaučius.
 
8. Steralkonium Chloride – amonio junginys, naudojamas plaukų kondicionieriuose ir kremuose. Sukurtas audinių industrijos kaip audinių minkštiklis ir yra daug pigesnis, jį lengviau naudoti plaukų kondicionierių gamyboje nei augalinius proteinus (bet pastarieji yra tinkamesni plaukams). Sukelia alergijas, toksiškas.
 
9. Synthetic Colors (sintetinės spalvos), naudojamos tam, kad kosmetika būtų „graži“, kartu su sintetiniais plaukų dažais turi būti vengtinos bet kokia kaina. Etiketėse jos žymimos FD&C arba D&C, priklausomai nuo spalvos ir skaičiaus. Dauguma sintetinių dažų gali būti kancerogeniniai.
 
10. Synthetic Fragrances – sintetiniai kvapai, naudojami kosmetikoje, gali turėti iki 200 sudedamųjų dalių. Nėra jokių galimybių sužinoti, kokie tai chemikalai, jei ant etiketės paprasčiausiai parašyta „fragrance“ (kvapai, aromatai). Kai kurių problemų, tokių kaip galvos skausmas, svaigimas, išbėrimas, padidėjusi pigmentacija, stiprus kosulys, vėmimas, odos niežulys ir t. t., priežastis gali būti šie chemikalai. Patarimas: nepirkite kosmetikos, kuri turi žodį „fragrance“ (aromatai, kvapai) etiketėje, jeigu nenurodyta, kad jie yra augalinės kilmės.
 
Reikia domėtis, ką dedame ne tik į vidų, bet ir ant odos. Galime rinktis brangesnes, bet natūralias priemones, o galbūt mums ir pačios kosmetikos reikėtų naudoti mažiau? Leiskime odai pailsėti, pasidžiaugti saulės spinduliais, vėjo dvelksmu ir vandens gaivumu.
 
Parengta pagal www.sveikasirjaunas.lt
 
 
  

Žymos: Higiena, Kūno priežiūra

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

– Mano žmona angelas.

– Mano – irgi ne žmogus…