Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Sergejus Stonkus   |   2017-07-23

Gero po truputį: 5 superautomobiliai, egzistuojantys tik po vieną egzempliorių

  
Gero po truputį: 5 superautomobiliai, egzistuojantys tik po vieną egzempliorių Sbarro GT1

Yra dalykų, kurių vertę sudėtinga išmatuoti pinigais. Ir šios yra ne šiaip mašinos, o unikalūs dizaino bei inžinerijos meno kūriniai. Ir nors kai kurių kainas (aišku, astronomines) panaršius įmanoma surasti internete, tiesa ta, jog tokie automobiliai yra neįkainojami.

„Rolls-Royce Hyperion“
Vieno iš graikų mitologijos didvyrių – titano Hiperiono – bendravardis simbolizuoja „Pininfarina“ ateljė grįžimą prie darbo su privačiais VIP klientais.
 
2007-aisiais gavę kolekcininko Rolando Hallo užsakymą, garsiosios Italijos automobilių dizaino ir kėbulų gamintojos meistrai „Rolls-Royce Drophead Coupe“ pagrindu sukūrė mašiną, įkvėptą praėjusio amžiaus 4-ojo dešimtmečio atvirų automobilių. Tad ar reikia stebėtis, kad ir proporcijos jo retro: dvivietis rodsteris turi labai ilgą variklio gaubtą, trumpą užpakalinę dalį ir ilgą žemą stogo liniją.
 
Atmosferinis 6,75 cc, V12 ir 453 AG variklis su 6 greičių automatine pavarų dėže leidžia „Hyperion“
iki 100 km per valandą greičio įsibėgėti per mažiau kaip 6 sekundes.
 
Užsakymas buvo baigtas 2008-aisiais, tačiau jau po metų savininkas sumanė parduoti savo superautomobilį ir nustatė 4 mln. svarų sterlingų kainą. Kiek žinoma, „Rolls-Royce Hyperion“ vis dar stovi kompanijos „Rolls-Royce“ atstovybėje Abu Dabyje „Phantom Drophead Pininfarina“ pavadinimu. Kas įtartiniausia, jo odometras rodo 0 km ridą...
 
„Porsche Panamericana“
 
Tai visiškai funkcionalus prototipas, sukurtas kaip dovana Ferry Porsche‘ui jo 80-mečio proga. Inžinieriai jį sulipdė vos per kelis mėnesius pasinaudoję tuo metu – tai yra 9-ojo dešimtmečio pabaigoje – naujausios kartos „911 Carrera 4“ baze ir modelio 924 kėbulu.
Kompaktiškame mašiniuke su itin lengvu kėbulu iš kompozitinių medžiagų buvo sumontuotas 3,6 litro tūrio ir 254 „arkliukų“ 6 cilindrų opozicinis variklis su 5 pakopų mechanine pavarų dėže.
 
Jubiliejaus dovana viršininkui debiutavo 1989-ųjų Frankfurto automobilių parodoje ir galiausiai tapo garsiojo „Porsche Boxster“ pirmtake bei padarė pastebimos įtakos „911 Targa“ konstrukcijai.
 
Šiandien „Porsche Panamericana“ – vienas svarbiausių kompanijos „Porsche“ muziejaus Štutgarte eksponatų.
 
„Maybach Exelero“
 
Impulsą sukurti šį automobilį davė kompanija „Fulda“, tradiciškai naudojanti ypatingus automobilius padangoms su didelio greičio indeksu testuoti.
 
Dar tolimaisiais 1939 metais specialiai šiam tikslui „Maybach“ pagamino trivietį kupė su SW 38 važiuokle, 6 cilindrų ir 140 AG varikliu, gebėjusį ilgą laiką palaikyti 200 km per valandą greitį. Taigi kai praėjusio dešimtmečio viduryje „Fulda“ vėl prireikė pavyzdinio modelio, galinčio riedėti didesniu kaip 350 km per valandą greičiu, klausimų, į ką kreiptis, nekilo.
 
Sportinis kupė „Maybach Exelero“ buvo sukonstruotas vos per 25 mėnesius, tam panaudota sedano „Maybach 57“ bazė. Pastarojo variklį – 12 cilindrų ir 5,6 litro – inžinieriai patobulino iki 5,9 litro darbinio tūrio, taip pat modifikavo jo turbiną padidindami galią iki 700 „arklių“ ir sukimo momentą iki 1000 Nm.
 
2005 metų gegužės 1 dieną lenktynininkas Klausas Liudvigas automobiliu „Maybach Exelero“ su „Fulda“ padangomis Nardo treke Italijoje pasiekė pasaulio greičio rekordą automobiliams su serijinės gamybos padangomis – 351,45 km per valandą.
 
Na, o kaipgi pats „Exelero“? Automobilis, kurio numatoma vertė – apie 12 mln. JAV dolerių, vis dar priklauso reperiui Jay-Z.
 
„Sbarro GT1“
 
Nedidukė Šveicarijos kompanija šį lenktyninį šedevrą sukūrė 1999 metų birželį – komandos „Mercedes“, laimėjusios garsiąsias Le Mano 24 valandų automobilių lenktynes, garbei.
 
Prototipas su vidutinės galios varikliu ir kompozitiniu kėbulu svėrė 1 350 kg. Jo 7,4 litro darbinio tūrio V8 „širdis“ turėjo 456 AG ir 490 Nm sukimo momentą 2 800 sūkių per minutę. Iki 100 km per valandą automobilis įsibėgėdavo per 4,9 sekundės ir pasiekdavo maksimalų 325 km per valandą greitį.
 
Šiandien tokios dinaminės savybės jau nieko nestebina, tačiau prieš 18 metų jos stulbino net visko mačiusius specialistus.
 
Pastarąjį kartą „Sbarro GT1“ rinkoje buvo „išplaukęs“ 2011 metais. Už automobilį buvo prašoma 1 mln. eurų.
 
„Lamborghini Egoista“
 
Superautomobilis, gimęs „Volkswagen“ vyriausiojo dizainerio Valterio De Silvos vaizduotėje 2013 metais, buvo sukurtas „Lamborghini“ markės 50-mečiui.
 
„Gallardo“ modeliu pagrįstas futuristinis vienvietis konceptas yra tikras aliuminio ir anglies pluošto monstras. Tačiau išvaizda apgaulinga – tai visiškai funkcionalus, kaip ir visi kiti, lamborginis su 5,2 litro tūrio ir 600 „arklių“ V10 varikliu. Tiesa, be durų. Jų konstruktorius nenumatė: pagal sumanymą į automobilio saloną galima patekti tik kaip į naikintuvą – pro kabinos viršų.
 
Deja, net laisvamaniams „Lamborghini“ vadovams nepakilo ranka paleisti tokio fantastiško gyvio serijinėn gamybon. Taigi dabar keisčiausias iš automobilių, kada nors pažymėtų buliaus ženklu, puošia gamintojo muziejaus kolekciją Bolonijos Sant‘Agatos mieste.
 
  

Žymos: Automobiliai, prabangūs automobiliai

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Adomaitis šaukia ant Juškevičiaus ir Kalniečio:
– Baikit jūs vieną kartą kamuolius Valančiūnui mėtyti!
Šie teisinasi:
– Tai kad jis geras „centras“, treneri...
– Geras tai geras, bet kad jis ant suoliuko sėdi!