Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   2016-05-29

Jo vardą žino kiekvienas planetos vyras

  
Jo vardą žino kiekvienas planetos vyras
© Wikipedia nuotr.
H. Hefneris net ir dabar apsuptas įspūdingų formų gražuolių.

Hughas Hefneris sulaukė gražaus jubiliejaus – 90 metų, bet ta proga jam net nėra ko palinkėti. Jis turi viską. Jis laimingas.

Jo sukurtas pavadinimas „Playboy“ yra tapęs bendrinių visų civilizuoto pasaulio kalbų žodžiu. Jis bičiuliaujasi su žinomiausiais pasaulio žmonėmis. Jis draugavo ir mylėjosi su gražiausiomis planetos moterimis (ir, beje, į jo sukurtą moteriško grožio standartą lygiuojasi visos „pupytės“). Namas, kuriame jis gyvena – „Playboy Mansion“ – yra tapęs gražaus gyvenimo ir smagių vakarėlių simboliu. Apie jo gyvenimą planuojama sukurti filmą (o dėl teisės jį vaidinti varžosi tokie ekrano gigantai kaip Tomas Cruise, Leonardo DiCaprio bei Robertas Downey Jr).
Jo sukurtas žurnalas „Playboy“ tapo ne tik viso pasaulio vyrų leidiniu, bet ir laisvės simboliu. Ir ne tik seksualinės laisvės. „Playboy“ buvo šviežio oro gurkšnis ne vien dėl to, kad ten buvo nuogų moterų nuotraukų. „Playboy“ visada rodė, kad kažkur egzistuoja gražus pasaulis, kurį galima pasiekti vien su atitinkama pasaulėžiūra ir laikysena.
 
Konservatyvi šeima
Hughas Marstonas Hefneris gimė 1926 metais Čikagoje, konservatyvioje šeimoje, kurios šaknys siekė pirmuosius anglų puritonus, atvykusius į Ameriką dar XVII amžiuje. Mokykloje buvo nustatyta, kad H. Hefnerio IQ siekia net 152. Čia pradėjo reikštis ir H. Hefnerio žurnalistinis talentas – jis redagavo mokyklos laikraštį.
 
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje H. Hefneris dvejus metus tarnavo JAV armijoje, tiesa, parako pauostyti negavo, nes paišė komiksus kariškiams leidžiamuose laikraščiuose ir žurnaluose. Po demobilizacijos 1946 m. šiek tiek pastudijavo anatomiją Čikagos menų institute, vėliau įstojo į Čikagos universitetą studijuoti psichologijos. Ten parašė diplominį darbą apie socialinę lytinių santykių reikšmę, įvertindamas tuometinėje Amerikos visuomenėje daug triukšmo sukėlusį vieno gydytojo įsteigtą Lytinių santykių institutą. 1949 m. gavo bakalauro laipsnį ir pirmą kartą vedė.
 
1951 metais jis įsidarbino dar ir dabar tebeinančiame pagrindiniame Amerikos vyrų žurnale „Esquire“.
Tuometiniai „vyriški“ žurnalai puoselėjo stropiai dirbančio ir aktyviai sportuojančio vyro įvaizdį, vienintelėmis pramogomis laikydami kopimą į kalnus, žvejybą, nakvojimą palapinėse gamtoje, automobilių taisymą ir pan. Klestėjo mokslinės fantastikos tekstai. Ir, ginkdie, niekur nebuvo nuogų moterų nuotraukų, o viešas seksas apsiribojo tik bučiniais, ir tai tik sučiauptomis lūpomis.
Jau dirbdamas „Esquire“ H. Hefneris pradėjo galvoti apie leidinį, atspindintį kitokio vyro įvaizdį ir
pasaulėžiūrą. Kai „Esquire“ redaktorius atmetė jo prašymą padidinti savaitinį atlyginimą penkiais doleriais, H. Hefneris metė darbą tvirtai pasiryžęs pats leisti savo žurnalą.
Už sėkmę dėkingas M. Monroe
 
Jis įsteigė „HMH Publishing Corporation“, o draugas ir verslo partneris Eldonas Sellersas pasiūlė leidinį pavadinti „Playboy“, prisiminęs taip vadintą nedidelę bankrutavusią Čikagos automobilių gamyklėlę. H. Hefneriui šis pavadinimas patiko, nes atrodė, kad toks sąskambis simbolizuoja įmantrumą ir gerą gyvenimą.
 
Pirmąjį „Playboy“ numerį H. Hefneris su žmona paruošė spaudai savo namų virtuvėje. Žurnalas su garsiąja aktore Marilyn Monroe ant viršelio pasirodė Čikagos kioskuose 1953 m. gruodį, beje, netgi be datos ir serijinio numerio ant viršelio, nes H. Hefneris nebuvo įsitikinęs, ar leis jo antrą numerį.
Nuogąstavo be reikalo. 50 tūkstančių pirmojo žurnalo egzempliorių, kainavusių po 50 centų (2002 m. gerai išsilaikęs originalus žurnalo numeris aukcione buvo parduotas už penkis tūkstančius dolerių) buvo iššluoti nuo prekystalių per keletą dienų ir tapo tikra sensacija. Ir viskas – dėl H. Hefnerio sugalvoto triuko – spalvoto nuogos Marilyn Monroe plakato žurnalo viduryje.
 
Aktorės plakatas iš „Playboy“ papuošė daugelio kalėjimų kamerų ir kareivinių barakų sienas, simbolizuodami naujos vyriškumo eros pradžią. „Už visą sėkmę aš turiu būti dėkingas Marilyn Monroe“, – vėliau minėjo H. Hefneris. Likimas nelėmė jam susitikti tos aktorės, tačiau „Playboy“ įkūrėjas yra įsigijęs vietą šalia jos kapo Los Andželo kapinėse ir su ja praleis bent jau amžinybę.
Subtilus pasipriešinimas puritoniškai cenzūrai
 
Kaip parodė pirmojo „Playboy“ sėkmė, Amerikos vyrai jau norėjo atsikratyti 30 metų trunkančių išbandymų ekonominėmis krizėmis ir karais. Artėjo masinio vartojimo laikai, ir žmonėms norėjosi mėgautis gyvenimo malonumais. „Playboy“ siūlė išbandyti tuos malonumus – gražius drabužius, džiazo šėlsmą, skanų maistą ir gėrimus, romantišką aplinką ir, galiausiai, aktyvesnį lytinį gyvenimą – visus sibaritui bei hedonistui privalomus atributus. Daugeliui „Playboy“ atrodė kaip subtilus pasipriešinimas puritoniškai cenzūrai ir tinkama alternatyva tuo metu draustiems pornografiniams leidiniams. Dar kitiems „Playboy“ atrodė pats šlykščiausias pornografinis žurnalas...
 
„Playboy“ žurnalas pasirodė vis dar gana konservatyvių vertybių šeštojo dešimtmečio Amerikos visuomenėje, kurios moralę reglamentavo XIX a. viduryje priimti įstatymai, labai jau miglotai apibrėžiantys „pornografijos“ ir „erotikos“ kriterijus, juos tiesiog paliekant subjektyviam bet kurio teisėjo vertinimui. Bet kokią moteriško kūno nuogybę buvo galima traktuoti kaip „pornografiją“, tačiau buvo įmanoma ir atsikirsti „žodžio laisve“.
 
H. Hefneris į kritikų ir kaltintojų „pornografijos platinimu“ priekaištus atsakė intelektualių straipsnių gausa ir moderniu dizainu, skirtingu nuo primityvios pornografijos leidinių. „Playboy“ nuolat spausdindavo tuo metu populiarių ir „padorių“ autorių apsakymus – Iano Flemingo, Arthuro C. Clarke, Vladimiro Nabokovo, Ray Bradbury (būtent „Playboy“ žurnale pirmą kartą buvo išspausdinta jo klasikinė apysaka „Farenheitas 451”), Kurto Vonneguto, Johno le Carre, Irwino Shaw, netgi sovietinio poeto Jevgenijaus Jevtušenkos
eilėraščius.
 
„Playboy“ filosofija
 
Pats H. Hefneris visada tvirtino, kad sukūrė žurnalą intelektualiam kosmopolitui, ambicingam ir gyvenančiam aktyvų lytinį gyvenimą. Jis propagavo „Playboy“ filosofiją“, skatinančią laisvą vyro ir moters apsisprendimą, jų seksualumo išlaisvinimą.
 
H. Hefneris vienas pirmųjų viešai pradėjo ginti ir gėjų teises – dar 1955 m. „Playboy” išspausdino Charleso Beaumonto fantastinę apysaką apie ateities visuomenę, kurioje dominuoja homoseksualistai, persekiojantys joje atsitiktinai atsiradusį heteroseksualą. Kilus kritikos bangai dėl šios apysakos publikavimo H. Hefneris pareiškė, kad „jeigu jums atrodo neteisėta ir amoralu persekioti heteroseksualą išgalvotoje homoseksualioje visuomenėje, kodėl yra teisėta ir moralu persekioti homoseksualistus realioje heteroseksualų vsuomenėje?“ Beje, 1971 m. pats H. Hefneris prisipažino išbandęs biseksualius lytinius santykius.
 
Tačiau nepaisant skambių manifestų, H. Hefneris visada suvokė, kad būtent nuogų moterų nuotraukos labiausiai padeda parduoti „Playboy“. Jo pradėta tradicija žurnalo viduryje spausdinti išimamus apsinuoginusių moterų plakatus, tokius populiarius kalėjimuose ir kareivinėse, vėliau pavirto visa „Playmate“ merginų koncepcija. Gerai mums pažįstamas „Playboy“ triušiukas pasirodė antrajame žurnalo numeryje ir netruko tapti viso „Playboy“ koncerno simboliu. H. Hefneris šį pasirinkimą aiškino juokingomis triušiuko asociacijomis su seksu ir tuo, kad triušiuko įvaizdis buvo žaismingas ir nevulgarus – tai irgi atrodė gera atsvara kaltinimams pornografijos platinimu.
 
Ištisos vyrų kartos siekiamybė
 
Bet kuriuo atveju „Playboy“ leidyba ir kova už seksualumo teises tapo tikrąja H. Hefnerio aistra. 1959 m. jis išsiskyrė su žmona (su kuria susilaukė dviejų vaikų) ir tapo „geidžiamiausiu Amerikos viengungiu“, puoselėjančiu galantiško pleibojaus įvaizdį – nepriekaištingomis manieromis, elegantiška apranga bei nepretenzingu požiūriu į gyvenimą (štai kada pravertė griežtas auklėjimas vaikystėje!), su pypke burnoje, visada gražių ir jaunų moterų apsuptyje – tai buvo ištisos vyrų kartos siekiamybė. Taip H. Hefneris pavirto charizmatišku vyriškos laisvės simboliu ir sekso revoliucijos balsu.
 
1975 metais H. Hefneris visam laikui persikėlė iš Čikagos į Los Andželą, paaukojo daug pinigų legendinio Holivudo simbolio – HOLLYWWOD raidžių – restauracijai ir už tai nusipelnė asmeninės žvaigždės Holivudo Žvaigždžių alėjoje. Tačiau jo siautulingas gyvenimo būdas negalėjo neturėti ir blogų pasekmių. 1985 m. H. Hefnerį ištiko insultas, kurį jis, beje, pavadino „laimės insultu“. Būtent širdies smūgis privertė jį peržvelgti savo gyvenimo vertybes. H. Hefneris metė rūkyti, pradėjo sportuoti, liovėsi ištvirkavęs ir trankęsis po visą pasaulį reklamuodamas „Playboy“ projektus. 1989 m. vedė antrą kartą, su šia žmona taip pat susilaukė dviejų vaikų. Su antrąja žmona jis oficialiai išsiskyrė 2009 m. ir po trejų vedė trečią kartą – 26 metų modelį. Jis tebegyvena lytiškai aktyvų sibarito gyvenimą („ačiū „Viagrai!“) ir tvirtina, kad „gyvenimas per trumpas, kad įgyvendintum kitų svajones. Aš, kaip ir daugelis vyrų, turėjau savąją. Ji išsipildė“.
Su Paris Hilton. Su Paris Hilton.
Pagal www.elegancija.eu
  

Žymos: Hugh Hefner, Playboy

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Čiukčiui sugedo laikrodis. Nunešė jį pas laikrodžių meistrą, taip pat čiukčį. Mechanikas, išardęs laikrodį, pamatė, kad tarp mechanizmo dantračių įstrigęs negyvas tarakonas, ir liūdnai sako:


– Neveiks.


– Kodėl?


– Mašinistas numirė.