Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Lana Povilaikienė   |   keliauninkas.lt, wikipedia.lt   |   2015-11-23

Kuo Kristupas Kolumbas nusikalto Europai

  
Kuo Kristupas Kolumbas nusikalto Europai
© google.com
Kristupo Kolumbo memorialinis paminklas.
Pirmu tikruoju Senojo Pasaulio rūkoriumi tapo K.Kolumbo įgulos narys Rodrig‘as de Cheres‘as. Šis vyrukas ir yra atsakingas už milijonus kasmet mirštančių tabako vergų.

Neseniai pasaulį apskriejo nauja teorija, kuri turėtų būti nepaprastai įdomi lietuviams. Joje dėstoma, kad Naująjį pasaulį 1492 m. atradęs keliautojas, kuris mirė 1506 m., iš tikrųjų turėjo karališkojo kraujo. Portugalų kilmės istorikas M. Rosa yra įsitikinęs, kad K. Kolumbas buvo Lenkijos ir Vengrijos karaliaus Vladislovo III sūnus. Kaip žinia, Vladislovas III buvo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos sūnus.

Išeitų, jog K. Kolumbas yra tikras LDK didžiojo kunigaikščio Jogailos anūkas?Tačiau visada medalis turi ir antrąją pusę. Už šio žymaus vyro atradimų slepiasi ir keletas tikrai nesąmoningai ,,padarytų nuodėmių“.
Lengviau atleisti ar pamiršti,kad 1492 metų lapkričio 6 dieną pirmą kartą užsirūkydamas Kuboje, Kristupas Kolumbas net neįtarė, jog padovanos Europai pavojingiausią ligą, vabzdžius parazitus ir mirtį nešantį įprotį?
 
Tabakas
Kolumbas iš tikrųjų buvo pirmasis, patraukęs tabako, tačiau jis netapo užkietėjusiu rūkaliumi. Tiesą sakant, su mirtino įpročio importu iš Naujojo Pasaulio į Senąjį, Kolumbas visai nesusijęs. Pamėginęs stipriai susuktų džiovintų lapų (kažkas panašaus į cigarą), didysis atradėjas nepajuto jokio rūkymo malonumo. Pirmu tikruoju Senojo Pasaulio rūkoriumi tapo K.Kolumbo įgulos narys Rodrig‘as de Cheres‘as. Šis vyrukas ir yra atsakingas už milijonus kasmet mirštančių tabako vergų. Likimo ironija, tačiau jis ir tapo pirmąją rūkymo šmėklos auka. Ir ne šiaip auka – o politine. Katalikų cerkvė pripaišė jam bendradarbiavimą su šėtonu, nes kaip gi kitaip paaiškinsi dūmų kamuolius iš vyro burnos?
 
Kad ir kokia galinga buvo bažnytinė jėga ir jos vykdoma antitabakinė kampanija, tabakas laimėjo.Europiečiams rūkymas patiko ir tiko. Persekiojmai liovėsi, o de Cheres‘as,nuteistas už bendradarbiavimą su pačiu velniu, po 7 metų atgavo laisvę. Iš „ velnio pramano“ tabakas virto „vaistais“.
 
Žymioji Jekaterina Mediči tabaku gydėsi migreną. Likę žinių, kad šia priemone mėginta gydyti dantų skausmą ir viduriavimą. Atradus Ameriką, tabakas užkariavo visą Europą: jį augino Belgijoj, Ispanijoj, Italijoj, Šveicarijoj ir Anglijoj. Prancūzijos ir Ispanijos, o vėliau ir Anglijos valdžia perėmė tabako monopolį. Prilausomybė nuo nikotino tapo neišsenkančiu pelno šaltiniu.
Sifilis
Mainai tarp Senojo ir Naujojo Pasaulio vyko nepertraukiamai. Konkistadorai apdovanojo indėnus raupais, maru, gripu ir cholera. O tie savo ruožtu pagerbė ispanus pirmąja venerine liga – sifiliu. Kai kurie istoriniai šaltiniai teigia, kad pirmasis Europoje sifiliu apsirgo pats Kolumbas.Kiti šaltiniai visus laurus kabina jo jūreiviams. Pirma žinoma sifilio epidemija įvyko Renesanso laikais – 1495 metais. Iš pradžių ji paplito Karolio VIII kariuomenėje po to, kai Prancūzijos karalius įsiveržė į Neapolį. Vėliau ji niokojo Europą, tvirtina Emory universiteto (JAV) skeletų biologijos specialistas George'as Armelagosas.
 
„Sifilis mums žinomas apie 500 metų. Jis nusinešė 5 milijonus žmonių gyvybių. Ši liga neklausė padėties visuomenėje: giltinė šienavo lygiai taip paprastą žmogų kaip ir karališkos prigimties.1500 metais sifilio protrūkis kirto Europos ribas ir pasiekė Turkiją bei Aziją. Venerinė liga pasiglemžė tiek gyvybių, kiek raupai, maras bei cholera kartu sudėjus. Tik XX amžiaus viduryje, išradus peniciliną , sifilis buvo pažabotas. Iki to laiko liga buvo gydoma arsenu ir gyvsidabriu.
 
Kolorado vabalas
Parazitas, jau antrąjį šimtmetį karaliaujantis įvairių šalių ūkiuose, taip pat paplito žymiojo keliautojo ir atradėjo K. Kolumbo dėka. Tūkstančius metų niekuo neišsiskiriantys vabzdžiai gyveno netoli Šiaurės ir Pietų Amerikos, misdami jokios komercinės vertės neturinčiais augalais.Kolonijų gyventojai, patys to net neįtardami, pakeitė ne tik Leptinotarsa decemlineata ( Dešimtajuostis bulviagraužis) paplitimo geografiją , bet ir maitinimosi racioną.
 
Viskas prasidėjo tada, kai Kolumbas parvežė į Europą laukinių bulvių. Maži ir vandeningi šakniavaisiai mažai kuo priminė šiandienos bulves. Iš pradžių jas laikė dekoratyviniu augalu ir net manė esant nuodingas. Prireikė ne vieno amžiaus nuoširdaus selekcininkų triūso, kad bulvė taptų skani ir maistinga. Tik tada ji grįžo į savo tėvynę Ameriką, kur tapo nepamainoma ne tik kolonijų gyventojams, bet ir kolorado vabalui. Parazito plitimas ir daroma jo žala greit tapo didele problema. Pirmieji su ja susidūrė Kolorado valstijos ūkininkai 1859 metais. Nuo tada kenkėjui prigijo kolorado vabalo pavadinimas.
 
Nesutikdama savo kelyje didesnio pasipriešinimo, vabalų armija artėjo link rytų 185 km per metus greičiu. Įveikusi tūkstančius kilometrų, kolorado vabalų populiacija pasiekė Atlanto vandenyno pakrantę. Europoje jau sklandė gandai apie nuožmųjį parazitą,todėl baugiai buvo dairomasi į Vakarus.
 
Prancūzija ir Vokietija uždraudė bulvių įvežimą iš užjūrio. Visi kroviniai iš JAV buvo skrupulingai tikrinami, o rasti vabalai naikinami.Tačiau ir tai negelbėjo. Praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje kolorado vabalas užtikrintai įsitvirtino Europos laukuose. Ir nors šiandien su juo kovojama ne tik naujai sukuriamais preparatais, mėginama išvesti naujų bulvių veislių, kurios nebūtų patrauklios amerikoniškajam parazitui, tačiau tikroji pergalė dar toli.
 
 
  

Žymos: Įdomu, Tabakas, Kristupas Kolumbas, Sifilis, Kolorado vabalas

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Vyras grįžta iš darbo pavargęs namo... Nueina į virtuvę, o ant stalo raštelis: „Brangusis, išėjau pas draugę, vakarienei žuvis, meškerė spintoje…“