Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Edita Lankauskienė   |   2015-03-28

Tai bent profesija!

  
Tai bent profesija! Jo darbas įdomus, o uždarbis... dar įdomesnis.
Jo darbas įdomus, o uždarbis... dar įdomesnis.

Ar esate girdėję apie problemų sprendėjo profesiją? Na, tai toks žmogus, kuris visas problemas išsprendžia vienu šūviu – gal todėl angliškai jis ir vadinamas trouble shooter. Jo darbas įdomus, o uždarbis... dar įdomesnis. Taigi, susipažinkite iš arčiau su šia neįkainojama profesija – o gal ir jūs, nė patys to nežinodami, turite tokių gabumų?

Tiesa, tokių specialistų nėra daug, gal koks šimtas visame pasaulyje, užtat jie dirba ne vienai ir ne kelioms įmonėms, o tiesiog „pagal iškvietimą“ vyksta ten, kur labiausia reikalingi. Paprastai jų užsakovai būna labai didelės kompanijos, nes mažesnėms šių specialistų paslaugos, tiesą sakant, neįkandamos.
Nors problemų sprendėjų paslaugų įkainiai kartais siekia ir 100 tūkst. dolerių per valandą, tačiau dažniausiai jie užsakymų turi geram mėnesiui į priekį.
Kur slypi tokios retos profesijos žinovų populiarumo (ir brangumo) paslaptis? Pasak jų pačių, jie neteikia informacijos, nes jos šiais laikais rasti nesunku – bet jie padeda praplėsti horizontus ir į kliento problemą pažvelgti visai kitu kampu. Kitaip tariant, pasufleruoja tokią išeitį iš sudėtingos situacijos, kad visa kompanija šoka iš džiaugsmo ir graužia nagus: ir kaipgi mes patys to nesugalvojom...
 
Problemų sprendėjui be galo svarbu turėti gerą reputaciją, nes įmonės jų kontaktus perduoda iš rankų į rankas, slėpdamos nuo savo konkurentų. Jiems veiksminga tik viena reklamos rūšis – šimtaprocentinis rezultatas. Tiesa, jie patys nelinkę apie savo rezultatus pasakoti spaudoje, nerašo apie tai knygų, nors jas skaitytojai veikiausiai graibstyte išgraibstytų. Pasak jų, knyga, nors ir galėtų atnešti kelis milijonus įplaukų, vis dėlto yra trumpalaikis dalykas, o karjera neabejotinai tuo ir baigsis.
 
Bet kartais pačios korporacijos netyčia nutekina komercines paslaptis. Pavyzdžiui, JAV buvo dvi didelės kompanijos, leidžiančios kone vienodus mėnesinius informacinius leidinius. Rinkoje joms buvo ankšta, vyko arši tarpusavio kova, bet nei viena nenorėjo pasitraukti. Beje, abiejų įmonių leidinių turinys buvo identiškas, o biurų darbuotojai paprastai pirkdavo abi knygas, nesigilindami, kurios informacija geresnė. Ir štai viena iš šių įmonių neapsikentusi pasikvietė problemų sprendėją. Įsigilinęs į situaciją jis pasiūlė jau kitą mėnesį išleisti mažesnio formato leidinį, bet storesnį, kad jame tilptų tiek pat informacijos. Na, patarė, gavo honorarą ir išskrido. Ir ką jūs manot? Ogi konkuruojanti įmonė po poros mėnesių bankrutavo... Sakysite, kur čia šuo pakastas? Ogi kai leidiniai buvo to paties formato, jie abu gulėdavo iškloti ant biuro stalų kaip kokie žemėlapiai, o kai vienas jų tapo mažesnis, darbuotojai jį automatiškai padėdavo ant didžiojo ir taip ėmė naudotis tik juo, o apačioje gulinčio didesniojo nė neatsiversdavo. Tai kam jį pirkti?..
 
Kitas pavyzdys iš „Nike“ kompanijos. Milžiniška įmonės centrinės būstinės darbuotojų armija laužė galvas, kaip išspręsti neišsprendžiamą uždavinį, kol galiausiai pasikvietė problemų sprendėją ir jam nupiešė visą situaciją: įmonė pradėjo gaminti sportinius batelius kai kuriose vargingose Afrikos šalyse – pastatė fabrikus, apmokė personalą, nes iš anksto buvo apskaičiuota, kad gaminių savikaina bus labai maža. Tačiau susidūrė su netikėta problema: darbininkai masiškai vogė gatavą produkciją, ištisi kaimai ir miesteliai vaikščiojo apsiavę sportiniais bateliais, kurių kaina siekė jų metinio uždarbio sumą...
Buvo mėginta samdyti daugiau apsaugos, bet situacija tik dar pablogėjo, nes apsaugos darbuotojams ir jų šeimoms bei giminėms taip pat reikėjo sportinių batelių... O jei apsauginius kviesi iš JAV, gaminių savikaina juk gerokai pakils...
Problemų sprendėjas nieko nenutuokė apie gamybos technologijas nei apsaugos darbo ypatybes, bet, skirtingai nei tūkstantinė įmonės specialistų armija, mokėjo pažvelgti į bet kurią problemą visai kitu kampu. Truputį pasėdėjęs vienas šaltame tamsiame kambarėlyje problemų sprendėjas pateikė išganingą patarimą: jums reikia kairės kojos batelius gaminti vienose šalyse, o dešinės – kitose...
 
 
 
  

Žymos: Sportas, Darbas

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Eina rusas ir lietuvis per dykumą. Žiūri – džino lempa. Pabarškina į ją, išlenda pats džinas ir sako:
– Išpildysiu jums po norą.
Žinoma, rusas nori daug daug pinigų, o lietuvis – daug daug lašinių.
Eina rusas pilnom kišenėm pinigų, o lietuvis kemša ir kemša tuos lašinius ir siūlo rusui:
– Padarom turgų.
Rusas sutinka. Papjausto lietuvis plonom riekelėm lašinius ir laukia pirkėjų. Prieina rusas ir klausia:
– Kiek kainuoja viena riekelė?
– 6000 eurų, – atsako lietuvis.
– Taip brangiai? –nori derėtis rusas.
Lietuvis:
– Pavaikščiok po turgų, gal pigiau rasi.