Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Goda Jakubauskaitė   |   2010-05-28

Briuselis be kostiumo

  
Briuselis be kostiumo
© Autorės nuotr.
Autorės nuotr.

Vos išgirdę šį pavadinimą daugelis pagalvoja – eurokratų miestas. Tačiau kostiumuotais pareigūnais garsėjanti Belgijos sostinė iš tiesų nėra tokia nuobodi. Ji gali pasigirti puikia rafinuota virtuve, daugybe alaus rūšių ir, žinoma, šokoladu.

-equiv="Content-Type" content="text/html; charset=utf-8">

Briuselis yra ne tik Belgijos sostinė. Tai faktiška Europos Sąjungos sostinė, mat čia įsikūrusios dvi iš trijų pagrindinių ES institucijų, yra ir NATO būstinė. Galbūt todėl jam lipdoma ir kostiumuoto miesto etiketė.

 

Tačiau pavaikščiojus po Briuselį ne vien tais maršrutais, kurie nurodomi miesto giduose, galima atrasti daug smagių dalykėlių. Pastarieji ir leidžia Briuseliui „nusivilkti kostiumą“ bei atsikratyti nuobodaus miesto įvaizdžio.

 

 

 „Sisiojantis berniukas“ turi konkurentę!

 

Sakoma, jei nori susirasti draugų iš įvairių Europos šalių, važiuok į Briuselį – čia įsikūrusiame Europos Parlamente posėdžiauja 27 valstybių atstovai. Tarp jų – ir dvylika narių iš Lietuvos.

 

Maždaug trečdalis Briuselio gyventojų turi užsienietiškus pasus. Europos sostine miestas vadinamas nuo 1950-ųjų, o šiame metropolyje gyvena per 2 mln. gyventojų.

 

Daugelis pažintį su Briuseliu pradeda nuo Belgijos simboliu laikomo „Sisiojančio berniuko“ („Manneken Pis“). Skulptūra buvo pastatyta 1619 metais. Gyvuoja tradicija, kad atvykę pasisvečiuoti kitų šalių vadovai dovanoja berniukui drabužius su tautiniais motyvais. Dabar „Manneken Pis“ turi apie porą šimtų kostiumų, kurių dėvėjimo grafiku rūpinasi organizacija „Manneken Pis Friends“.

 

Norintieji pamatyti ką nors naujo turėtų paieškoti „Sisiojančio berniuko“ konkurentės – „Sisiojančios Žanekės“ („Jeanneke Pis“) statulėlės.

 

Nors iki jos tereikia paeiti pėsčiomis penkias minutes nuo Didžiosios aikštės giliau į senamiestį, apie šią statulėlę nė vienu žodžiu neužsimenama nei turistinių maršrutų kataloguose, nei brošiūrose.

 

Tačiau kelią prie kalkakmenio statulėlės-fontano, kurią kaip feministinį atsaką 1980 m. sukūrė belgų skulptorius Denis Adrienas Debouvrie ir dedikavo ištikimybei, nurodys kone visi miestelėnai. Žanekė yra Fidelite akligatvyje. Čia – vos dvylika namų.

 

Alaus rojuje – ir lietuviškas skonis

 

Priešais statulėlę yra įsikūręs alaus baras „Delirium“, kuriame galima paskanauti daugiau kaip 2000 rūšių alaus iš viso pasaulio. Nors Belgija garsėja savo alumi – priskaičiuojama daugiau kaip 500 rūšių – bare dirbantis padavėjas ragina išbandyti ir kitų šalių alų. Kad nepasiklystum gausiame meniu, alaus rūšys suskirstytos pagal šalis.

 

Šiame meniu atradau ir lietuviško medaus alaus „Avilys Honey Beer“. Ties Lietuvos pavadinimu jis puikuojasi vienintelis. Tiesa, Briuselyje jis atsieis kone dešimt kartų brangiau nei Lietuvoje – 0,33 litro talpos buteliukas kainuoja 10 eurų (34,5 lito).

 

Beje, lietuviškas alus į Briuselį atkeliauja ne iš Lietuvos, o iš vietinės alaus daryklos, kuri priklauso vokiečių kompanijai „Haus der 131 Biere“. Darykla ypatinga tuo, kad nekuria savo alaus receptūrų, o keliauja po įvairias šalis ir įsigyja tam tikrų rūšių alaus gamybos licencijas.

 

Statistiniam belgui per metus tenka 93 litrai alaus. Jie ne tik gurkšnoja šį gėrimą, bet ir naudoja jį ruošdami maistą. Aluje troškinta aviena, triušiena, įvairūs padažai – tai tik dalis belgiškos virtuvės skonių.

 

Šios šalies virtuvė susiformavo iš įvairių šalių maisto gaminimo tradicijų, o kulinarijos paslaptys keliauja iš kartos į kartą. Nors belgai vadovaujasi posakiu: „Geriausias maistas tas, kuris pagamintas namuose“, gatvės užkandinėse valgytojų netrūksta.

 

Jeigu nėra laiko pavalgyti pietus (kurie dažnam belgui yra kone šventas metas), galima rinktis tiesiog gatvėje kepamus tradicinius belgiškus vaflius. Jie pagardinami šokoladu, įvairiais vaisiais ir uogomis, grietinėle ir kitais priedais. Kainuoja apie 2–3 eurus.  

 

 

Gurmanų džiaugsmas

 

Belgai labai mėgsta mėsą (kiaulieną, jautieną, veršieną, vištieną, triušieną ir kt.). Šalyje labai vertinama ir žvėriena, antiena, kitų laukinių gyvūnų mėsa. Belgai labai mėgsta ją ruošti su įvairiais padažais, ir ne tik saldžiarūgščiais ar aštriais. Pavyzdžiui, antieną patiekia šokolado padaže. Už tai pagyrų negaili net patys išrankiausi gurmanai.

 

Tiesa, už rafinuotą skonį teks plačiai atverti piniginę. Net kukliame restoranėlyje už pietus paliksite ne mažiau nei 25–40 eurų.

 

Belgai dievina ir jūros gėrybes, ypač moliuskus. Šioje šalyje jų suvalgoma itin daug, o išradingi virėjai juos moka paruošti pačiais įvairiausiais būdais. Tradicinis ir labiausiai paplitęs patiekalas – moliuskai su gruzdintomis bulvytėmis, valgomi su majonezu ar aštriu padažu.

 

 

Šokolado fontanai

 

Pažintį su Belgijos sostine Briuseliu reikėtų apskritai laikyti gurmaniška kelione.

 

Dar vienas belgų pasididžiavimas – šokoladas. Belgijoje dažna šeimininkė jį moka pasigaminti namuose pagal senovinius receptus. Nors pastaraisiais dešimtmečiais suklestėjo šokolado fabrikai, Belgijoje šis skanėstas dažnai dar gaminamas nedidelėse manufaktūrose. Tradicinis šokoladas gaminamas be jokių konservantų, saldiklių ar kitų maisto priedų.

 

Belgiškas šokoladas jau tapo savotišku prekės ženklu pasaulyje, jis yra vienas pagrindinių belgų eksportuojamų maisto produktų.

 

Senamiestyje jaukių šokolado parduotuvėlių galima rasti ant kiekvieno kampo. Vos priėjus prie vitrinų seilės tįsta pamačius šokolado fontanus.

 

Nors šokolado skonis pernelyg nesikeičia, belgai akylai seka įdarų madas. Kasmet meistrai siūlo vis naujų skonių. Dažnoje šokolado parduotuvėje šokolado įdarų sąraše – per 100 skirtingų rūšių.

 

Tiesa, belgiškas šokoladas atsieis nepigiai: 250 g saldumynų dėžutė, kurioje telpa apie 12–15 saldainių, kainuoja apie 7 eurus. Šimtametes tradicijas skaičiuojančios šokolado manufaktūros, itin kruopščiai saugančios gamybos receptus, nustebins dar įspūdingesnėmis kainomis. Pavyzdžiui, legendinėje „Manon Chocolates“ parduotuvėlėje už 650 gramų dėžutę sumokėsite net 47 eurus.

 

Geriausias ir brangiausias šokoladas gaminamas iš šviežių produktų, ir jį reikia suvartoti per kelias dienas.

 

 

Atgal į vaikystę

 

Susipažinus su belgiška virtuve, verta aplankyti dar vieną objektą. Tai vienas įdomiausių pastatų Belgijos sostinėje – senas pirklių namas Rues des Sables, kuriame dabar veikia Komiksų muziejus. Čia akimirksniu persikelsite į vaikystę.

 

Ar žinojote, kad žinomas komiksų veikėjas Tintinas buvo sukurtas būtent Belgijoje?

 

Pokario metais šioje šalyje plėtojosi dvi komiksų piešimo srovės – prancūziškoji ir flamandiškoji. Aapsilankius komiksų muziejuje bus kur akis paganyti ir smagiai pasijuokti, prisiminus mėgstamus animacinių filmukų herojus.

 

Beje, šalia muziejaus įsikūręs jaukus knygynas galutinai leidžia Briuseliui „nuimti“ kostiumuoto ir nuobodaus miesto etiketę. Čia vietoj pardavėjos lankytojus pasitinka … šuo. Jis saugo kasą, kol pardavėja kalba telefonu, o sulojęs duoda ženklą, kad pirkėjas jau norėtų užsimokėti.

 

 

Verta aplankyti:

 

Didžioji aikštė (Grand Place). Čia pulsuoja tikrasis Briuselio gyvenimas, susipina daugybė kultūrų, o kavinėse sava kalba tauškia daugybė žmonių. Čia kaip niekur kitur atsispindi Briuselio, kaip Europos sostinės, dvasia. Didžioji aikštė yra lankomiausia miesto vieta.

 

 

Šv. Mykolo ir Gudulos katedra (Cathédrale Sts-Michel et Gudule) – pagrindinė belgų šventovė. Ji pradėta statyti dar 1225 metais.

 

 

Hôtel de Ville – tai Briuselio Rotušė, statyta 1401–1459 m. Ji yra miesto simbolis. Fasadą puošia 137 statulos iš akmens ir 96 m aukščio bokštas.

 

 

Priešais Rotušę stovi Karaliaus namas. Tiesa, pats karalius čia niekada negyveno, o šiame pastate veikė kalėjimas ir mokesčių tarnyba. Dabar jame yra įkurtas Miesto muziejus (Musée de la Ville).

 

 

Konstrukcija „Atomium“ yra įstabus skulptūros ir architektūros mišinys. Ji Briuselyje atsirado 1958 metais, kai mieste vyko pasaulinė mugė. Geležies molekulę vaizduojantis kūrinys atspindi laikotarpio dvasią.

 

 

„Mažoji Europa“ leis vos per kelias valandas apžvelgti įžymias Europos vietas. Šiame parke 1:25 masteliu pavaizduota 80 miestų ir 350 garsiausių žemyno statinių. Lietuvai čia atstovauja sumažinta Vilniaus universiteto centrinių rūmų ansamblio versija.

 

 

Belgija: skaičiai ir faktai

 

Oficialus pavadinimas Belgijos Karalystė.

Sostinė Briuselis.

Plotas 30 528 km².

Gyventojų skaičius 10,4 mln.

Kalbos olandų, prancūzų, vokiečių.

Valiuta euras.


  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Vilkas nusipirko karvę, o kiškis laikrodį. Bet vilkas nemokėjo karvės melžti, o kiškis nepažino valandų. Vilkas pasityčiodamas paklausė kiškio:
– Kiek dabar valandų?
– Laikas melžti karvę, – atšovė kiškis.