Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

2011-06-22

Baigėsi lietuvių Europos vandenyse sugaunama žuvis

  
Baigėsi lietuvių Europos vandenyse sugaunama žuvis
© Savaitraštis ATGIMIMAS
Skaičiuojama, kad apie 72 proc. visų ES žuvies išteklių jau yra pereikvoti.

Jei nuo metų pradžios Lietuvos gyventojai valgytų vien tik Europos Sąjungai priklausančiuose vandenyse sužvejotą ir žuvininkystės ūkiuose užaugintą žuvį, tai ji būtų pasibaigusi birželio 12 dieną. Likusius pusę metų lietuviai tapo priklausomi nuo iš kitų šalių atvežtos žuvies.

Bendrai visoms ES narėms savų žuvies išteklių užtektų iki liepos 2 d. ES ir kiekvienos šalies narės priklausomybę nuo importuojamos žuvies apskaičiavo ir kalendorine metų diena išreiškė britų organizacija NEF (The New Economics Foundation) kartu su tausios žvejybos Europoje siekiančia organizacijų sąjunga „Ocean 2012“.
Teigiama, kad ES kiekvienais metais tampa vis labiau priklausoma nuo kitoms šalims priklausančiose ekonominėse zonose ir tarptautiniuose vandenyse sužvejotos žuvies. Pavyzdžiui, pernai ES gyventojams Europos vandenyse sugautos žuvies būtų pakakę savaite ilgiau, iki liepos 9 d.
 
„Svarbiausia priežastis, kodėl esame vis labiau priklausomi nuo importuojamos žuvies, yra ta, kad žuvies ištekliai Europos vandenyse stipriai pereikvoti. Žuvies sugauname daugiau, nei jūros spėja jos užauginti, – sako Lietuvos gamtos fondo specialistas Robertas Staponkus. – Išsekinę Europos išteklius, „eksportuojame“ žuvies išteklių pereikvojimą.“
 
Žuvies gali nelikti
 
Skaičiuojama, kad apie 72 proc. visų ES žuvies išteklių jau yra pereikvoti, o daugiau nei 20 proc. gaudomi pernelyg intensyviai, kad galėtų atsikurti.
Situacija kituose žemynuose taip pat neguodžia. Pasaulinė maisto ir žemės ūkio organizacija apskaičiavo, kad pereikvoti 52 proc. pasaulio žuvies išteklių, dar 28 proc. – stipriai sumažėję. Prognozuojama, kad jei dabartinės žvejybos ir žuvies vartojimo tendencijos nepasikeis, komercinių žuvų vandenynuose neliks jau 2048 metais. Jei norime išsaugoti tai, ką dar galima išsaugoti, kai kurių rūšių žvejybą ir vartojimą reikia sumažinti arba net laikinai sustabdyti, kad tų žuvų ištekliai spėtų atsigauti.
 
„Vartotojai taip pat gali prisidėti prie žuvų išteklių išsaugojimo pirkdami tas žuvų rūšis, kurių ištekliai gausūs. Tuo tikslu parengėme išsamų žuvų ir jūros produktų vartotojo vadovą, kuriame pateikta informacija apie parduotuvėse ir kitose prekyvietėse dažniausiai pasitaikančias žuvų rūšis, jų išteklių būklę, taip pat rekomendacijos pirkėjams“, – sako gamtosaugos specialistas R. Staponkus.
 
Ragina domėtis, iš kur žuvys
 
Prieš perkant žuvis ar jūros gėrybes gamtosaugininkas pataria pasidomėti, kur šios buvo sugautos ar užaugintos. Tokie klausimai gali paskatinti verslininkus pardavimui ieškoti gausesnių ir tvariai gaudomų rūšių, – taip prisidėsite prie tvarios žvejybos skatinimo. Nepirkite į Raudonąją knygą įtrauktų, taip pat giliuose vandenyse paplitusių žuvų rūšių: jos auga lėtai, tad jų ištekliai yra itin jautrūs pergaudymui, o šių žuvų žvejyba menkai reguliuojama. Geriau rinktis didesnes žuvis, nes, jei perkate jauną, mažo dydžio žuvį, didelė tikimybė, kad ji nebus nė karto išneršusi. Rekomenduojama ieškoti vietinių gausių žuvų rūšių, pavyzdžiui, ešerių, karpių, karšių, lydekų, upinių plekšnių, silkių, starkių, Baltijos šprotų, stintų ir kitų. Taip paremsite vietos verslą, o ir žuvis greičiausiai bus šviežesnė ir kokybiškesnė.
 
Nemokamą žuvų ir jūros produktų vartotojo vadovą rasite „Lietuvos gamtos fondo“ svetainėje internete adresu www.glis.lt.
 
  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Kodėl tu taip nesistengi išmokti anglų kalbos?

- O kam?

- Juk ta kalba kalba pusė pasaulio!

- Tai negi neužtenka?