Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Vilis NORMANAS   |   2010-04-03

Braška nuo bedarbių antplūdžio

  
Braška nuo bedarbių antplūdžio

Internete sklando toks anekdotas: „Pusė lietuvių gyvena skurde, kita pusė gyvena Londone“. Atrodo, jis ne taip nutolęs nuo realybės, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – Lietuva ir pati vis labiau primena anekdotą.

Valdžia, po metų prabilusi apie Privalomą Sveikatos Draudimą, tikrąja to žodžio prasme įvarė į neviltį bedarbius. To rezultatas – praėjusią savaitę Darbo biržoje užregistruota dvigubai daugiau bedarbių nei ankstesnėmis savaitės.
Kyla klausimas – kuo tokiomis akcijomis siekia valdžios vyrai ir moterys? Lyg Sovietų Sąjungos laikais žmonės verčiami daryti tai, kas „būtų naudinga tėvynei“. Tik ar tikrai naudinga? Kokia nauda iš užkištos Darbo biržos ir visiems piliečiams užkrautų bedarbių sveikatos draudimų?
Užuot leidusi, kai reikės, patiems susimokėti už gydymą, valstybė nusprendė (ir tai padarė dar pernai, bet tyliai) apsaugoti žmogų nuo jo paties ir neleisti, kad jis elgtųsi ne pagal tėvynės interesus. Kvepia visišku totalitariniu mėšlu ir bandymu gelbėti visą sumautą socialinę sistemą.
 
Tik, deja, tokie gelbėjimosi ratai patys greitai ima skęsti: išieškoti pinigų už nesumokėtą draudimą - o tai pripažino pati finansų ministrė - beveik nėra priemonių, o štai panika ir prievartinis registravimasis Darbo biržoje – neišvengiami.
 
Problema, su kuria susiduria Lietuva, daug rimtesnė nei gali atrodyti. Darbo birža yra visiškai paralyžiuota – joje užregistruota virš 300 000 bedarbių. Darbo vietų niekas nekuria. Ir niekas, oi niekas, nemato šviesios Lietuvos ateities, išskyrus Andrių Kubilių ir Ingridą Šimonytę – šiuolaikinius Romeo ir Džiuljetą.
 
Romeo teigia, kad Lietuva puikiausiai susitvarkė su krize – dauguma žmonių, praradę darbą, metė viską ir išvyko į užsienį, taigi, ir problemų neliko. Džiuljeta antrina – valstybė daro viską, kad tie žmonės niekada negrįžtų.
 
Gal ir juokinga, bet tai tiesa: užuot bandžius gelbėti bedarbius, kūrus darbo vietas, rengus įstatymus bedarbių paramai, Lietuva nusprendė dar labiau juos prispausti.
 
Jau dabar galima drąsiai teigti – šita vyriausybė absoliučiai susimovė.
Jokių darbo vietų nesukūrė, nė vieno protingo įstatymo nepriėmė. Kam išvis ji, po velnių, reikalinga?
 
Ką ji padarė už tuos tūkstančius, kuriuos gavo iš mokesčių mokėtojų?
 
Nieko. Tik visą savo darbo laiką mekeno – krizę mes įveiksim, viskas gerai, alternatyvų nėra.
Alternatyvų visada yra.
 
Mokesčių didinimas buvo neišvengiamas. Tačiau – ar tikrai toks didelis, kad bankrutuotų ištisi verslo sektoriai?
 
Ar nereikėjo pagalvoti apie tai, kur reiks sukišti visus likusius be darbo? Pavyzdžiui, labiausiai pažeidžiamiems verslo sektoriams pritaikyti mokesčių lengvatas, visai žlungančius paremti. Taip elgėsi JAV, Vokietija ir visos protingos valstybės. Tų priemonių buvo ir daugiau – kai nori, randi alternatyvų.
 
Tik Lietuvoje apie bedarbius niekas negalvojo. Todėl nuo jų antplūdžio ir skęsta Darbo birža. Jų nėra kur dėti. Vienintelė bedarbių išeitis – užsienis.
 
Emigracijai tampant masišku reiškiniu, kyla kitas svarbus klausimas – iš ko Lietuvoje ateityje bus renkami mokesčiai? Atsakymas – iš bedarbių.
 
Taigi, turime unikalią ekonominę ir socialinę situaciją. 300 000 žmonių nedirba, moka mokesčius ir apsimetam, kad lipam iš krizės, kai kas savaitę į Darbo biržą kreipiasi dvigubai daugiau žmonių. Juokinga? Tada jūs tikriausiai jau emigravote – neemigravusieji prarado humoro jausmą.
 
Mes skęstam! To nematyti gali tik tie, kas nesupranta, jog dabartinė padėtis realiame gyvenime atsispindės tik po metų ar dviejų. Būtent tada, kai baigsis ES dosniai dalintos lėšos, nebus kuo padengti praskolinto biudžeto, atkurti sugriautų darbo vietų, nepavyks iš užsienio sugrąžinti darbingo amžiaus žmonių. Bus galutinai sulaužytas ekonominis valstybės stuburas.
 
Paralyžiuoti visi nervai. Kaip žinia, jie neatkuriami.
 
Tada tikrai nebus alternatyvų. Bet valdžioje jau bus kiti. Tie, kas dabar valdžioje, gyvens šiltose pilyse ir mėgausis ramybėje praretėjusioje, kaip po gamtos katastrofos Lietuvoje.
 
Todėl tiesiog būtina pagaliau išdrįsti pasakyti: Lietuva ir per dešimt metų nesukurs tiek darbo vietų, kiek jų reikia. Lietuviai taps tikrais pasaulio piliečiais. Visom prasmėm. Nes Lietuvoje gyvens tik pensininkai ir invalidai, kuriems nebus už ką mokėti pensijų ir pašalpų. Štai kokia yra tikra mūsų šalies ateities vizija. Ta, kurią mato visi, neturintys priėjimo prie valdžios lovio. Kuriame, lyg jaustųsi esą rojuje, vartosi valdžios kiaulės.
 
  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Jeigu žmonės eina į darbą kaip į šventę, tai kas darosi jų namuose?