Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Žilvinė Petrauskaitė   |   tiesa.com   |   2019-02-16

D. Asanavičiūtė: lietuvybė niekada nepraras savo vertės

  
D. Asanavičiūtė: lietuvybė niekada nepraras savo vertės
© Asmeninio albumo nuotr.

Kas yra Vasario 16-oji Jungtinės Karalystės (JK) lietuviams? Kokia ji yra šiemet? Ar laikui bėgant negresia šiai šventei, kartu ir visai lietuvybei emigracijoje sumenkti? „Išvykus tėvynės ilgesys labai stiprus, ir patriotiškumas gimsta net tų širdyse, kurie Lietuvoje nebuvo visuomeniški“, – pastebi JK lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, su kuria kalbamės likus kelioms dienoms iki Lietuvos valstybės atkūrimo dienos.

– Galbūt šiųmetė Vasario 16-oji JK lietuvių bendruomenėje nuspalvinta nerimu dėl „Brexit“ ir neaiškios imigrantų ateities šioje šalyje? Ar daug lietuvių, jūsų žiniomis, jau tvirtai apsisprendę grįžti ir kitų metų Vasario 16-ąją švęsti jau Lietuvoje? Ar visgi tai daugiau pasvarstymai, paakinti „Brexit“ baimių?
– „Brexit“ klausimas aktualus jau dvejus metus, vos tik išaiškėjo referendumo rezultatai. Kas bus po JK pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES), daugeliui lietuvių, gyvenančių čia, nenustojo rūpėti. Šie metai ypatingi tuo, kad lemiamas momentas labai arti, ir šis geopolitinis lūžis palies visus be išimties. Jeigu paklaustumėte lietuvių, ar jie nori grįžti, nemažai atsakytų, kad taip. Tačiau nemanau, kad iki kitų metų Vasario 16-osios didelis būrys tautiečių sugrįš. Kaip emigracija, taip ir grįžimas yra sudėtingi procesai, kurie nevyksta greitai, ir jiems reikia ruoštis. Nemažai tiesiog laukia, kas nutiks po Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES sudėties, tuomet priims sprendimą, kaip ir kur planuos savo ateitį. 
 
– Ar, jūsų nuomone, JK lietuviams pakanka informacijos apie „Brexit“, referendumą dėl pilietybės išsaugojimo, grįžimo gimtinėn sąlygas? Kur lietuviai dažniausiai ieško tokios informacijos? Kokios informacijos pasigenda? 
 
– Angliškoje spaudoje informacijos apie vykstančius procesus tikrai daug. Tačiau atsakymų į kylančius klausimus labai mažai. „Brexit“ eiga sudėtinga, kurią ne visi supranta. Dėl to kyla daug neramių minčių ir įtampos. Apie pilietybės išsaugojimo referendumą apskritai informacijos mažai. Net spauda pasigavusi kartoja dvigubos pilietybės sąvoką, nors referendumas bus dėl pilietybės išsaugojimo. Tai šiek tiek skirtingi aspektai. Svarbu atskirti ir informuoti Lietuvos Respublikos piliečius apie tikrąjį referendumo tikslą. Tai suvokus, kils mažiau supriešinimo ir nesusipratimų.
Tačiau turime suprasti, kad, kol Konstitucinis Teismas (KT) nepaskelbė savo verdikto dėl referendumo vykimo datų, pagal įstatymą informacija apie referendumą negali būti skleidžiama. Todėl kol kas vyksta pavieniai renginiai, diskusijos. Tenka pastebėti, kad jos vyksta kone vien užsienio lietuvių iniciatyva. Tikimės, kad KT apsispręs jau greitai ir informacijos bus daug gausiau.  Labai džiugu, kad pagaliau Lietuvos darbdaviai pradėjo intensyviau ieškoti darbuotojų užsienyje. SBA koncernas paskelbė kvietimą užsienio lietuviams atvykti, „Žemaitijos pieno“ komanda buvo atvykusi į JK intensyviai vykdydama darbuotojų paiešką. Kuo daugiau darbo pasiūlos pasieks JK gyvenančius lietuvius, tuo paprasčiau bus norintiems grįžti apsispręsti.
 
– Žinau, kad esate nusiteikusi per kelerius metus grįžti gimtinėn pati. Kaip tam ruošiatės? Gal galėtumėte pasidalyti savo patarimais?
 
– Rimtai mąstau apie grįžimą. Todėl puikiai suprantu norinčius grįžti, kadangi tiesiog į niekur važiuoti sudėtinga. Labai nudžiugau, kad Migracijos informacinis centras, teikiantis informaciją klausimais, susijusiais su sklandžiu grįžimu, sudarė galimybę iš JK skambinti nemokamai. Todėl patarčiau tiems, kuriems sunkiau rasti informacijos apie savivaldybes, mokymo įstaigas ir kitais susijusiais klausimais, skambinti ir drąsiai klausti.  
 
– Kokius planuojamus renginius, akcijas, skirtas Vasario 16-ajai, jūsų žiniomis, planuoja lietuvių bendruomenės JK? Atkreipkite dėmesį, ko vertėtų nepraleisti.
– Vasario 16-oji – labai svarbi šventė visiems patriotiškiems lietuviams. Todėl visi JKLB skyriai, miestų bendruomenės ir lituanistinės mokyklos rengia tam skirtus koncertus, minėjimus. Vasario 16-ąją Birmingeme skambės M. K. Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“. Vasario 17-ąją 13 val. Šv. Kazimiero bažnyčioje vyks koncertas, kuriame dalyvaus lituanistinių mokyklų auklėtiniai. Kiekviename mieste vyks šventiniai renginiai, jų skelbimus nesunkiai galima rasti socialiniuose tinkluose.
 
– Kaip, jūsų pastebėjimu, keičiasi lietuvių emigrantų požiūris į lietuvybę, patriotiškumą? Kas yra didžiausi patriotai JK išeivijoje – galbūt vyresnioji karta, o gal studentai?
 
– Lietuvybė ir patriotiškumas visuomet klestėjo tarp JK gyvenančių lietuvių. Tai nesusiję su amžiumi, greičiau su vidiniu poreikiu burtis, kartu minėti mums svarbias datas, mokyti vaikus kalbos ir kultūros. Didžiausi patriotai, kuriems turime tinkamai dėkoti ir gerbti, yra dipukai. Jų dėka lietuvybė buvo išlaikyta tarp JK lietuvių, jie išlaikė Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenę (JKLB) kaip organizaciją, kuri gyvuoja jau daugiau nei 70 metų. Prisiminkime: jie mitingavo Trafalgaro aikštėje, reikalaudami nepripažinti Lietuvos okupacijos. Atvykę prieš 10–15 metų lietuviai – taip pat aktyvūs ir patriotiški. Vien JK yra apie 50 lituanistinių mokyklų, JKLB turi 17 skyrių, švenčiamos svarbios valstybinės šventės, rengiami užsiėmimai vaikams, politiniai debatai. Džiugina ir tai, kad keičiasi angliškos bendruomenės požiūris į lietuvius, gyvenančius JK, taip pat ir lietuvių požiūris į išvykusiuosius. 
 
– Su kokiomis problemomis susiduria lietuvių bendruomenės, puoselėdamos lietuvybę?
 
– Sunkiausia įveikti asimiliaciją, skatinti norą skirti laiko savanorystei. Bendruomenės aktyvas – daug dirbantys žmonės, kurie savo laisvą laiką ir lėšas aukoja savanorystei. Toks yra naujosios į JK atvykusios kartos bruožas. Todėl darosi sunku visur spėti, surengti tiek švenčių, kiek norėtumėme. Vis dėlto vis daugiau atsakingų žmonių jungiasi, bendruomenė kaip organizacija plečiasi, įgyvendinami vis svarbesni ir jau tarptautinį mastą įgaunantys projektai. 
 
– Kaip, jūsų nuomone, lietuvių bendruomenėms reikės ateityje išlaikyti gyvybę – burtis, telktis, kažką veikti kartu? Juk bus vis sunkiau, daugės lietuvių kalbą silpniau mokančių lietuvių, kitų šeimų atžalos vis labiau integruosis į britų visuomenę. Ko, jūsų nuomone, reikia: charizmatiškų lyderių, vienijančių akcijų, uždegančio tikslo?
 
– Esu tikra, kad tokį patį klausimą sau užduodavo ir senoji lietuvių, atvykusių po karo, karta. Vadinamieji trečiabangiai ir ketvirtabangiai neatrodė patikimi, nepakankamai patriotiški, kadangi atvyko daugiau dėl ekonominių sumetimų. Buvo etapų, kai organizacija vos gyvavo, kai nebuvo charizmatiškų ir atsakingų lyderių. Tačiau veikla nenutrūko. Todėl esu tikra, kaip JKLB nenustos egzistavusi, taip ir lietuvybė bei patriotiškumas niekada nepraras savo vertės. Išvykus tėvynės ilgesys labai stiprus, ir patriotiškumas gimsta net tų širdyse, kurie Lietuvoje nebuvo visuomeniški. Šios vertybės neišnyks, esu tuo įsitikinusi. Auga išeivių vaikų karta, kurie baigia lituanistines šeštadienines mokyklas, ir jų širdyse nuostabių, savo gimtinę mylinčių mokytojų dėka stipriai įsodinta meilės Lietuvai sėkla. 
  

Žymos: Lietuva, Lietuviai, Vasario 16-oji

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Ryte atsibusti bus daug lengviau, jei ant žadintuvo padėsite pelėkautus.