Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Jovita Bagdonaitė-Mejerienė   |   2013-05-09

Didžiosios Britanijos lietuviai dar neskuba atsisakyti lietuviškos pilietybės

  
Didžiosios Britanijos lietuviai dar neskuba atsisakyti lietuviškos pilietybės Lietuviai Jungtinėje Karalystėje dar neskuba darytis britiškų pasų.

„Tiesa“ aiškinosi, ką D. Britanijos lietuviai mano apie vis netylančius siūlymus suteikti galimybę svetur gyvenantiems lietuviams turėti dviejų šalių pilietybę. Nenuostabu, kad daugeliui žmonių tokia galimybė atrodo visai patraukli, nes į tėvynę sugrįžti tik svečio teisėmis jie nenori.

Dvigubai pilietybei – taip
„Tiesos“ surengtoje skaitytojų apklausoje dėl dvigubos pilietybės šių metų balandžio pabaigoje dalyvavo 393 žmonės. Buvo klausiama, ar jie pasinaudotų dvigubos pilietybės teise gyvendami užsienyje. Net 75 proc. dalyvių pareiškė pritarią galimybei išsaugoti Lietuvos pilietybę gyvenant užsienyje, kartu turint kitos šalies pilitietybę. Vos 14,6 proc. atsakė, kad gyvendami užsienio valstybėje siektų išsaugoti tik lietuvišką pilietybę, panaši dalis – 10,4 proc. dalyvių – pareiškė, kad jiems gyvenant užsienyje pakaktų tik užsienio valstybės pilietybės.
Apklausos komentaruose skaitytojai pasiskirstė į dvi stovyklas. Skaitytojas Paulius pasakojo, kad Anglijoje gyvena devynerius metus, čia, turėdamas Lietuvos pilietybę, baigė mokslus, dabar darbuojasi universitete ir puikiai išsiverčia be šios šalies pilietybės. Vyras tvirtino neketinantis atsisakyti Lietuvos pilietybės ir skatino tautiečius pamąstyti, ar tikrai kitos šalies pilietybė išpildys visus lūkesčius.
 
Kiti emigravę apklausos dalyviai išreiškė nepasitenkinimą Lietuvos biurokratine sistema ir teigė, kad lietuviška pilietybė jiems nesvarbi, nes nepavyksta sulaukti pagalbos, kai kreipiasi į valdžios institucijas ar ambasadas. Skaitytojas Janis reiškė nusivylimą, kad gyvendamas Anglijoje ir grįžęs į Lietuvą tvarkytis įvairių reikalų, nors ir turėdamas lietuvišką pasą, bet nebūdamas nuolatinis gyventojas, Lietuvoje nebegali tvarkyti nei automobilio registracijos reikalų, nei turėti nuolatinio gydytojo. Jam išsaugoti lietuvišką pasą būtų svarbu tik dėl to, kad būtų palikta galimybė grįžti į Tėvynę.
 
Tenka pripažinti, kad pastaroji emigrantų grupė nori iš savo valstybės daugiau gauti nei duoti ir dažnai nesuvokia pagrindinio principo, kad, norint naudotis valstybės paslaugomis, reikia mokėti mokesčius ir įdėti savo indėlį į bendrą „katilą“. Šiuo atveju, lietuvaičiai, mokesčius mokėdami užsienio šalyse, tais pačiais privalumais nori naudotis ne tik gyvenamojoje vietoje, bet ir gimtinėje.
 
Kitas „Tiesos“ skaitytojas, Tomas, laikinai gyvenantis Londone ir artimiausiu metu ketinantis grįžti gyventi į Lietuvą, sakė griežtai nepritariantis modeliui, kad emigrantai savo noru priėmę kitos šalies pilietybę, galėtų išsaugoti ir lietuvišką. Vyro manymu, negalima būti vienodai „ištikimam“ abiem valstybėms, ir jam būtų labai įdomu, į kurią pusę stotų tokie tautiečiai kilus karui tarp dviejų šalių, kurių pilietybes jie turėtų. Pasak Tomo, pilietybė yra daugiau emocinis dalykas, todėl ji gali būti tik viena.
 
Nori „apsidrausti“
Peržvelgus lietuvių nuotaikas atrodo, kad visgi daugumai emigravusių tautiečių patraukli galimybė savotiškai „apsidrausti“ ir turėtų dvigubą pilietybę. Galinčių tvirtai pasakyti, kad niekada nenorės grįžti į Lietuvą, yra nedaug. Tiesa, neoficialiose emigrantų diskusijose seniai pasakojamos istorijos, kad lietuviai, gavę Jungtinės Karalystės pilietybę, neinformuoja Lietuvos valstybės apie įgytą kitą pilietybę ir naudojasi abiem pasais, kol prireikia keisti lietuvišką pasą. Visgi vertėtų žinoti, kad nepranešimas raštu Lietuvos migracijos tarnybai apie kitos valstybės pilietybės įgijimą užtraukia asmeniui baudą nuo 1 iki 5 tūkst. litų.
 
Lietuvos migracijos departamento duomenimis, per metus Lietuvos Respublikos pilietybės vidutiniškai atsisako keliasdešimt asmenų, tad kol kas masiško pilietybės atsisakymo tarp emigrantų oficialiai nefiksuojama. Neabejojama, kad realiai toks skaičius gali būti daug didesnis, nes kol kas Lietuvos valstybė ne visada yra informuojama ir gali patikrinti duomenis apie Lietuvos piliečius, įgijusius kitos šalies pilietybę.
Lietuvos piliečius, ilgiau įsikūrusius kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, kitų šalių pilietybių neskatino įgyti ir beveik vienodos teisės su šių šalių piliečiais, kurias garantuoja ES. Visgi manoma, kad, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje pasigirdus kalboms apie išstojimą iš ES, daugiau lietuvių, planuojančių likti šioje šalyje, gali pradėti tvarkytis Jungtinės Karalystės pilietybę.
 
Visiškai kitokios nuostatos galioja Jungtinės Karalystės pilietybės įstatyme. Norint tapti Jungtinės Karalystės piliečiu nereikia atsisakyti savo turimos pilietybės. Tačiau gauti šios šalies pilietybę taip pat nėra paprasta: šalyje be ilgesnių pertraukų reikia pragyventi ne mažiau kaip penkerius metus, pateikti detalius tai patvirtinančius dokumentus, informaciją apie uždarbį, išlaikyti anglų kalbos ir istorijos egzaminus.
 
 
Lietuvos piliečių vaikai užsienyje
Lietuvos piliečiams (arba vienam iš jų) gimęs vaikas Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja gimimu, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Lietuvos ambasados duomenimis, Londone, pateikiant dokumentus dėl vaiko, gimusio užsienio valstybėje, abiejų vaiko tėvų dalyvavimas būtinas tuo atveju, jei tėvai nėra deklaravę išvykimo iš Lietuvos. Jei tėvų deklaruota gyvenamoji vieta yra Jungtinė Karalystė, pakanka, kad vienas iš tėvų (rekomenduojama LR pilietis / pilietė) pateiktų dokumentus.
Vaiko, gimusio užsienio valstybėje, gimimo registravimas gali užtrukti maždaug mėnesį (tam tikrais atvejais ir ilgiau). Konsulinis mokestis už vaiko gimimo įregistravimą ir gimimo liudijimo išdavimą yra 18 svarų sterlingų.
Dabar galiojantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas nurodo, kad Lietuvos pilietybė įgyjama automatiškai per santuoką arba gimstant. Tačiau lietuvių vaikas, sulaukęs pilnametystės, per trejus metus turi apsispręsti, kurią (vieną) pilietybę pasirinkti.
 
Atsakymas – referendumas?
Politikas Artūras Paulauskas jau ne vieną kartą bando inicijuoti referendumą, kuriame Lietuvos gyventojai galėtų pareikšti nuomonę dėl dvigubos pilietybės. Anot politiko, lietuviai išsibarstę po visą pasaulį, žmonės keliauja ir įsikuria užsienio šalyse, ten kuria šeimas, verslus, siekia karjeros. Norėdami užsitikrinti palankesnes sąlygas, tampa kitų šalių piliečiais, bet automatiškai netenka Lietuvos pilietybės. Dvigubą pilietybę draudžia pagrindinis Lietuvos įstatymas – Konstitucija, tad siekiant įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu, remiantis Konstitucinio teismo išaiškinimu, reikia keisti Konstituciją. O Konstitucijai pakeisti reikalingas visos tautos pritarimas, kurį išreikšti galima tik referendumu. Svetimose šalyse apsigyvenę lietuviai seniai kėlė ir tebekelia dvigubos pilietybės klausimą. Šiuo klausimu nuomonių ir diskusijų būta įvairiausių, tačiau realių sprendimo būdų vis dar neturime.
„Dviguba pilietybė sudarytų galimybę mūsų šalies piliečiams tapti pilnateisiais ir kitos šalies piliečiais, naudotis visais piliečiams suteikiamais privalumais, o kartu ir neprarasti ryšio su gimtąja šalimi, išsaugoti ir puoselėti lietuvybę.
 
Tikiuosi, kad svarstymai dėl dvigubos pilietybės neužsitęs, ir per ateinančius Prezidento rinkimus 2014 metais jau galėsime išreikšti savo nuomonę, ar pritariame dvigubos pilietybės įteisinimui, ar nepritariame“, – aiškino A. Paulauskas.
 
Lietuvos gyventojai pritartų dvigubai pilietybei
Reprezentatyvios apklausos, kurią kovo pabaigoje atliko Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ „Lietuvos ryto“ užsakymu, parodė, jog 55 procentai Lietuvos gyventojų pritaria, kad reikėtų priimti Konstitucijos pataisas ir leisti Lietuvos piliečiams turėti dvigubą pilietybę. Manančių priešingai yra 26 proc., o maždaug penktadalis neturi nuomonės dėl šios problemos.
Tiesa, dvigubos pilietybės idėją labiau linkę palaikyti jaunesni ir aukštesnio išsilavinimo gyventojai, tam pritarė net septyni iš dešimties, kurių amžius – iki 30 metų. Tuo tarpu labiausiai dvigubos pilietybės idėjai nepritarė nedirbantys pensininkai.
 
  

Žymos: Dviguba pilietybė, Gyvenimas Anglijoje, Jovita Bagdonaitė-Mejerienė

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Gyvenimo aprašymo skiltyje „šeiminė padėtis“ Jonas visada rašydavo: „Be išeities“...