Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com, bns.lt   |   2017-10-20

Dviguba pilietybė galima tik pakeitus Konstituciją

  
Dviguba pilietybė galima tik pakeitus Konstituciją
© sandrauga.lt
Dvigubai pilietybei gręsia neišsipildymas.
Konstitucijoje rašoma, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.

Dvigubos pilietybės išplėtimas galimas tik referendumu pakeitus Konstituciją, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).

„Pagal Lietuvos Konstituciją, referendumu nepakeitus Konstitucijos, Seimas negali įstatymu nustatyti, kad Lietuvos piliečiai, išvykę po nepriklausomybės atkūrimo, gali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiais“, – paskelbė KT vadovas Dainius Žalimas.
Seimas KT klausė, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams.
 
Konstitucijoje rašoma, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Konstitucinis Teismas anksčiau yra pasakęs, kad ši nuostata reiškia, jog dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.
 
„Tik pakeitus Konstitucijos 12 straipsnio nuostatą galima atsisakyti ribojimo daugybinės pilietybės srityje“, – žurnalistams sprendimą komentavo KT pirmininkas D.Žalimas.
 
„Manau, kad niekam nebuvo siurprizo, tikrai visi žinojo iš esmės tą atsakymą ir anksčiau, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima įtvirtinti tokią nuostatą, kurios prašė pareiškėjas (Seimas)“, – sakė KT vadovas.
 
„Konstitucinis Teismas dar 2013 metais pasakė, kad negalima nustatyti tokio bendro leidimo būti bet kurios šalies piliečiu ir Lietuvos piliečiu, nes tai veda į plačiai paplitusį (dvigubos pilietybės) reiškinį, o ne kartą buvo pasakyta, kad reguliavimas negali būti toks, kad sukurtų prielaidas daugybinei pilietybei kaip plačiai paplitusiam reiškiniui“, – argumentavo D.Žalimas.
 
KT išaiškinime taip pat nurodoma, kad Seimui nusprendus keisti Konstituciją ir išplėsti dvigubos pilietybės institutą, galima tai daryti laikantis euroatlantinės integracijos krypties – t.y. dvigubą pilietybę leisti į Europos Sąjungos ir NATO šalis išvykusiems lietuviams.
D. Žalimas kartu pastebėjo, kad Konstitucinis Teismas nevertino tokių Seimo argumentų kaip po Lietuvos įstojimo į ES išaugusi emigracija, padidėjęs mišrių santuokų skaičius, nes Teismas vertina teisės aktų atitiktį Konstitucijai, o ne „kintančias socialines, ekonomines, demografines sąlygas“.
 
„Tai yra politikų atsakomybė, atsižvelgiant į socialinius, demografinius pokyčius priimti vienus ar kitus sprendimus. Teismas yra teisinė, o ne politinė institucija, jis atsižvelgė į teisinius argumentus, o ne kintančias socialines, ekonomines, demografines sąlygas“, – pabrėžė D. Žalimas.
 
Komentuodamas situaciją, kad jau šiuo metu yra apie 25 tūkst. Lietuvos iš kitos valstybės pilietybę turinčių asmenų, KT pirmininkas pastebėjo, kad „25 tūkst. šiuo metu sudaro mažiau negu vieną procentą, 0,74 proc. visų Lietuvos piliečių.
 
Premjeras Saulius Skvernelis šią savaitę sakė, kad jei Konstitucinis Teismas neatvers kelio dvigubai pilietybei, politikai turės skelbti referendumą dėl Konstitucijos pataisų.
 
 
  

Žymos: Įstatymai, Dviguba pilietybė, Lietuva, Kontitucija

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Londone atlikta apklausa, kaip sostinės gyventojai norėtų būti vadinami: britais ar anglais. Rezultatai nustebino: 43 proc. respondentų atsakė, kad norėtų būti vadinami lenkais.
*****