Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Maltiečių sriuba   |   2017-12-16

Kalėdų laukimas – geriausia proga atverti savo širdis ir dalytis gerumu

  
Kalėdų laukimas – geriausia proga atverti savo širdis ir dalytis gerumu
© Organizatorių nuotr.

Esame Maltos ordino pagalbos tarnyba – viena didžiausių Lietuvos socialinės pagalbos organizacijų, vienijanti daugiau kaip 1200 savanorių ir veikianti 40 miestų. Skubame į pagalbą visiems skurstantiems – ir vaikams, ir daugiavaikėms šeimoms, ir neįgaliesiems, bet svarbiausia ir opiausia mūsų veiklos dalis – pagalba maistu vienišiems, ligotiems, vos galą su galu suduriantiems seneliams.

O tokių Lietuvoje tikrai daug – kas trečias gyventojas yra pensinio amžiaus, iš viso daugiau nei penktadalis žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Tokiems nemokamai vežame šiltą maistą į namus, stipresnius senelius, dar galinčius apsitarnauti, šelpiame maisto produktais, kad valgio išsivirtų patys. Kartais į pagalbą siunčiame savanorius. Sukamės kaip galime, bet visus pagalbos prašymus įvykdyti yra tikrai sunku. Kad surinktume lėšų ir galėtume visus metus gaminti vargstantiems seneliams maistą, kasmet prieš Kalėdas vykdome paramos akciją „Maltiečių sriuba“. Šiemet ji jau dvyliktoji.
Lietuvos pensininkai gyvena itin kukliai, o jei užgriūva ligos, už likusios gyvenimo kriaukšlės kabintis vienam pačiam tampa nepakeliamai sunku. O dar tas lietuviškas uždarumas – dauguma senolių sunkų gyvenimo kryžių neša tyliai, nedrįsta prašyti, jie tiesiog nebyliai egzistuoja ligų įkalinti savo namuose. Sužinoję apie tokius liūdnus atvejus, maltiečiai skuba žilagalviams į pagalbą – vienokią ar kitokią pagalbą teikiame daugiau kaip 2600 senolių. Graudžiausia būna, kai vargo prispaustas senas žmogus taip ir iškeliauja, nesulaukęs dėmesio.
 
Organizatorių nuotr. Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr. Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr. Organizatorių nuotr.
 
Senelių norai sukrečia
 
„Kai senolius lankome su savaitine sriubos porcija, pirmiausiai jie sako: „Sėsk, pakalbėkime“. Šie žmonės yra uždaryti tarp keturių sienų, dauguma neįgalūs pajudėti iš savo būsto, savarankiškai nueiti iki parduotuvės. Tad dažnas pokalbio ar išklausymo laukia labiau nei sriubos“, – pasakoja panevėžietė maltietė Virginija Vainikevičienė.
 
Ji savanoriauja jau dvylika metų, bet šiemet senelių rašytos intencijos, kurias maltiečiai vežė į Lurdą, ją tiesiog sukrėtė. „Dauguma šių žmonių prašė lengvos mirties, ir nors gerai žinau jų gyvenimo aplinkybes, intencijų atvirumas mane pribloškė. Vienatvė ir fizinė negalia yra sunkiai pakeliama. Graudu darosi, kai supranti, kokia realybė žiūri į šių senolių akis“, – liūdna patirtimi dalijasi Virginija.
 
Organizatorių nuotr. Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr. Organizatorių nuotr.
 
Jai pritaria ir vilnietis Mantas, kasdien seneliams vežiojantis šiltą maistą termosuose. „Atvežęs maistą ir paskambinęs į duris, paprastai ilgai klausausi kiekvieno garso už durų, – pasakoja jis. – Kurį laiką būna tylu, vėliau pasigirsta tylūs bilstelėjimai, lėtas kojų čiuženimas. Pagaliau atsidaro durys ir išvystu įsikibusį į vaikštynę ar ramentus senelį. Pakviečia į savo skurdžią virtuvę, įpilu jam iš termoso karšto valgio.
 
Paprastai būnu vienintelis, šiandien jį aplankęs... Tačiau ne visi gali ir duris atidaryti. Yra nepakylančių iš lovos – tiesiog manęs laukdami palieka neužrakintas duris. O jeigu ir durų neatidaro, ir nepalieka atrakintų – tada nelaimė. Dažniausiai su tuo žmogumi jau nebetenka bendrauti…”
 
Džiaugiasi svetima laime
 
Aštuonerius metus savanoriaujanti maltietė Marija Čirienė pasakoja, jog šv. Kalėdų laikotarpiu slaugytojai prižiūrimus senolius pradžiugina ne tik maistu, stengiasi kokią šventinę dovanėlę įteikti, dalinasi namuose suruoštomis vaišėmis, kad seneliai nesijaustų tokie vieniši.
 
„Jau trejus metus slaugau 87 metų močiutę, kuri man lyg mama – ji neturi vaikų, o aš jau nebeturiu mamos. Kad jūs žinotumėte, kiek daug iš jos išmokstu. Mes, sveikieji, esame pratę pasiskųsti, o iš jos nė sykio negirdėjau dejavimų. Kūčių vakarą ši močiutė baiminasi tik vieno – kad priešais esančiame name trečio aukšto languose neužtrauktų užuolaidų. Tuomet ji negalės matyti šeimos susibūrimo, kuriuo įprato džiaugtis per atstumą, bent stebėdama kitos šeimos laimę. Belieka tik mokytis, kaip šie senyvi žmonės geba prisitaikyti, kiek nedaug tereikia, kad jie būtų laimingi“, – sako M. Čirienė.
 
Ji priduria, kad mes privalome skleisti viltį ir būti solidarūs, padėti vienišiems. Nė vienas nežinome savo likimo, galbūt tokios pačios pagalbos prireiks mums patiems.
 
 
 
Siekė svarbiausio tikslo – sugrįžti į Lietuvą
 
91 metų Marytės likimas ypač glaudžiai susijęs su Lietuva. Senutės atmintyje skaudus pokaris – išliko viskas: jaunystę atėmę sovietai, tremtis, kančios lageryje, ilga tuomet septyniolikmetės Marytės kelionė iš Sibiro namo. „Toks tėvynės ilgesys kankino, išsiilgau ne tik žmonių, medžių, bet ir tėviškės kelio akmenėlio.“
 
Grįžusi iš lagerio įbauginta ilgus metus ji slėpė net savo tikrąją pavardę, bet visada tikėjo, kad Lietuva bus laisva. Susigrąžinus šaliai Nepriklausomybę, tapo savanore, šeimos nesukūrė, tarnavo kitiems. Dabar, tapusi beveik akla, pati laukia svetimų pagalbos. Ji labai tiki žmonių gerumu, pasikliauja jais.
Neužmirškime tų išmintingų daug mačiusių senolių akių
 
Skurdas, bejėgiškumas, ligos ir vienatvė – graudžiai panašios visų globojamų senolių istorijos. Tačiau daugeliui jų artimųjų užmarštis yra daug baisesnė net už ligas ar nepriteklių. Tad prisiminkime juos – tolimame vienkiemyje gyvenančią mokytoją, kažkada kaimo gražuole vadintą pardavėją, nešykštėjusį jums saldainių kaimyną...
 
Žinoma, šiandien mums labiau rūpi šventinis džiugus šurmulys, susitikimų laukimas – nesinori kalbėti apie liūdnus dalykus. Bet juk Kalėdos geriausia proga dalytis gerumu. Tai proga pagalvoti, kad ne visų šventinis stalas bus gausus ir sotus, kad ne visus aplankys išsiilgę artimieji. Tad sustokime, prisiminkime tas išmintingas daug mačiusias senolių akis. Ir, jei negalite patys apkabinti atjautos nusipelniusius mūsų senolius, pasikliaukite maltiečiais. Tikrai stengsimės visus aplankyti ir pradžiuginti.
 
 
 
Mieli tautiečiai, iš užsienio aukoti galite:
 
Tiesiai į MOPT sąskaitą LT29 4010 0424 0397 4431 (paskirtis – „Maltiečių sriuba“)
 
Per mokėjimų internetu platformą „PayPal“.
 
 
 
  

Žymos: Labdara, maltiečių sriuba, labdaros organizacija

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Sūnus prašo tėvą:
– Ar galėtum man šiam vakarui paskolinti mašiną?
Tėvas sūnui:
– O tai kam tau tada kojos?
– Viena – stabdžiams spausti, kita – greičio pedalui.