Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com, bns.lt   |   Vaidotas Beniušis, Jūratė Damulytė, Saulius Jakučionis   |   2018-05-08

Lietuvą skandina neregėto mąsto skandalas

  
Lietuvą skandina neregėto mąsto skandalas
© MG Baltic Facebook
Lietuvą purto skandalas.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) rašte parlamentarams teigia, kad žurnalistas Tomas Dapkus, būdamas verslo koncerno „MG Baltic“ vadovų tarpininku, užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui adresuotame rašte, kurio kopiją gavo BNS, pateikiama ištraukų iš T. Dapkaus, koncerno vadovų, politikų ir valstybės pareigūnų susirašinėjimų.
Anot rašto, T. Dapkus tapo „MG vadovų interesams atstovaujančiu tarpininku, kuris ne tik mezga ryšius su politikais bei valstybės pareigūnais, bet ir renka sau ir koncernui naudingą informaciją, ją vėliau panaudodamas kaip manipuliacijų ir / ar šantažo įrankį“.
 
Šį dokumentą pasirašė VSD direktorius Darius Jauniškis.
 
Jame aprašomi įvairūs politiniai procesai, situacijos Vilniaus miesto savivaldybėje, „Lietuvos geležinkeliuose“, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, Konkurencijos taryboje, teisėsaugoje, kitose įstaigose ir organizacijose.
 
T. Dapkus ir „MG Baltic“ atstovai BNS sakė, kad situaciją pakomentuos, kai susipažins su rašto turiniu. Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė BNS teigė, kad T. Dapkus neturi įtariamojo statuso jokiame ikiteisminiame tyrime.
 
Naujienų portalas tv3.lt pirmadienį paskelbė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) kartu su Kauno apygardos prokuratūra atliko ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto praturtėjimo.
 
Portalas, remdamasis buvusiu FNTT direktoriumi Kęstučiu Jucevičiumi, teigė, kad tirta schema, kai T. Dapkaus žmona, naudodamasi bankomatu, įkeldavo dideles grynų pinigų sumas ir jas pervesdavo savo vyrui.
Pats T. Dapkus teigia, kad jo žmona Ukrainos pilietė pagal įstatymus buvo įpareigota atsivežti pinigus pragyvenimui ir juos laikyti sąskaitoje.
 
Jo teigimu, Ukrainoje vykstant karui, dalis pinigų, gautų iš paveldėjimo, pervesti per bankus, dalis legaliai įvežta grynais.
Įraše feisbuke jis pabrėžė, kad teismui yra liudijęs „apie aukščiausio lygio korupciją FNTT“.
 
Balandžio pabaigoje dienraštis „Lietuvos rytas“ paviešino prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimą su buvusiu liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu.
 
Daugiausia dėmesio sulaukė jo ištrauka, kur D. Grybauskaitė parašė, kad T. Dapkus „kalba nesąmones“ apie tuomet dar kandidatą į generalinius prokurorus Evaldą Pašilį ir pasiūlė „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“.
 
Bandė veikti e-sveikatos projektus
 
VSD įvardija T. Dapkų kaip pagrindinį veikiantį „MG Baltic“ atstovą koncernui siekiant padaryti įtaką statybų ir infrastruktūros projektams Teisingumo ministerijai pavaldžiose institucijose, Kalėjimų departamente, Registrų centre.
 
Žvalgyba nurodo, jog čia daugeliu atvejų veikta per neįvardijamą asmenį, su kuriuo T. Dapkus palaiko itin artimus ryšius.
 
Anot pareigūnų, vienas patraukliausių yra e-sveikatos projektas, dėl jo „MG Baltic“ ir ypač T. Dapkus aktyviai siekė kontroliuoti situaciją Registrų centre.
 
VSD teigia, kad 2017 metais Registrų centrą perdavus Susisiekimo ministerijai, T. Dapkui susiklostė neparanki situacija – jis suprato, kad šios įmonės informacinių technologijų (IT) projektus perims Vyriausybė.
 
Departamentas skelbia T. Dapkaus pokalbį su neįvardijamu asmeniu, kur žurnalistas sako: „Žiūrėk, esmė paprasta, laikinai atiduoda Susiekimui, kad pereitų į kanceliariją, kur ateis (užtušuotas tekstas – BNS) kancleriu ir visas IT bus po (užtušuotas tekstas – BNS), čia yra žaidimas, bl***, (užtušuotas tekstas – BNS), nac***“.
 
Anot pareigūnų, savo planus IT sektoriuje T. Dapkus sieja su šiame versle aktyviai veikiančiu neįvardijamu asmeniu, kuris artimai bendrauja ne tik su T. Dapkumi, bet ir pastarojo „tarpinininkavimo partneriu“, buvusiu KGB pareigūnu. Pasak žvalgybos, šiuos asmenis susiejo bendri verslo interesai.
 
„T. Dapkus, viešai keldamas pagrįstą klausimą dėl netvarkos šalies IT sektoriuje, tuo pat metu atstovauja (užtušuotas tekstas – BNS), kurio veikla pasižymi ypatingu neskaidrumu, interesams“, – konstatuoja VSD.
 
Jo teigimu, T. Dapkus taip pat dalyvavo bandant daryti įtaką teismams, Valstybinei mokesčių inspekcijai, kitoms institucijoms ir procesams.
 
VSD vadovo rašte nurodoma, kad koncerno atstovų veikimas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nes gali destabilizuoti demokratinę politinę sistemą.
 
Darė įtaką partijoms, įstatymų leidybai, institucijoms
 
Žvalgyba tvirtina, kad į koncerno interesų lauką pateko Seimas, dešimt ministerijų ir keturios institucijos – Valstybinė mokesčių inspekcija, Viešųjų pirkimų tarnyba, Konkurencijos taryba, LRT komisija.
 
Anot jos, „MG Baltic“ vadovai pelningiausia veikla visada laikė valstybinius užsakymus.
 
Pavyzdžiui, koncerno įmonė „Mitnija“ su bendrove „Kauno tiltai“ ir kitomis partnerėmis 2009–2013 metais laimėjo Susisiekimo ministerijos kontroliuotos įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ konkursų už daugiau nei milijardą litų (290 mln. eurų).
 
VSD teigimu, „MG Baltic“ buvo sukūrę schemą geležinkelių pirkimams laimėti – darė tiesioginį spaudimą bendrovės vadovybei dėl blogos veiklos, po to per tarpininką organizuodavo tiesioginius susitikimus, kuriuose būdavo aptariamos dalyvavimo konkursuose detalės. Žvalgyba tvirtina, jog pagrindinis šių susitarimų koordinatorius buvo buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.
 
2016 metais „Mitnijai“ ir jos partnerei „Kauno tiltams“ baigus didelės vertės geležinkelių infrastruktūros projektus, „MG Baltic“ aktyviau pradėjo domėtis Lietuvos automobilių kelių direkcijos konkursais.
 
Anot VSD, „MG Baltic“ ir neįvardijamos organizacijos atstovų sukurta veikimo transporto sektoriuje „schema buvo itin efektyvi ir leido koncernui susikurti išskirtines verslo sąlygas“.
 
Dokumente taip pat aprašoma, jog koncerną domino Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijos dėl stambių užsakymų statybų versle. Jam buvo įdomi ir šalies universitetų reforma dėl galimybės nusipirkti universitetams priklausančius statinius.
 
Rašte minima, jog 2007–2016 metais „MG Baltic“ įvairiai bandė koreguoti įstatyminę bazę sau palankia linkme – siekė daryti įtaką dėl alkoholio kontrolę reglamentuojančių įstatymų, reklamos LRT uždraudimo, kitų teisės aktų.
 
Apibūdindama „MG Baltic“ įdirbį skirtingose srityse VSD nurodo, jog pagrindiniai veikiantys koncerno atstovai daugeliu atveju buvo jo prezidentas D. Mockus, buvęs viceprezidentas R. Kurlianskis, valdybos narys Romanas Raulynaitis.
 
Žvalgyba rašte taip pat apžvelgia „MG Baltic“ įtaką politinėms partijoms ir koncerno remiamiems politikams.
 
Šiemet teismas turėtų pradėti nagrinėti politinės korupcijos bylą, kurioje kaltinimai pateikti Darbo partijai ir Liberalų sąjūdžiui, „MG Baltic“, buvusiems liberalų ir „darbiečių“ lyderiams Eligijui Masiuliui, Vytautui Gapšiui, buvusiam parlamentarui liberalui Šarūnui Gustainiui, Seimo nariui Gintarui Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui. Jis kaltinamas davęs kyšius E. Masiuliui, Š. Gustainiui bei V. Gapšiui.
 
Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta.
 
  

Žymos: Politika, Lietuva, Skandalas, MG Baltic

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

– Kodėl policininko žmona miegamajame vaikšto lėčiau nei kituose kambariuose?
– Nes miegamajame yra gulintis policininkas.