Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

BNS   |   BNS   |   2019-11-25

Lietuvių įvaizdis užsienyje: svetingi ir draugiški, bet nesąžiningi, drovūs ir liūdni

  
Lietuvių įvaizdis užsienyje: svetingi ir draugiški, bet nesąžiningi, drovūs ir liūdni
© Vygintas Skaraitis / Fotobankas
Šimtmetis

Užsienio šalių gyventojai mano, jog lietuviai yra svetingi, draugiški ir darbštūs, tačiau taip pat nesąžiningi, nepasitikintys savimi ir liūdni, rodo Vyriausybės kanceliarijos užsakytas Lietuvos įvaizdžio tyrimas.





Apklausus septynių užsienio valstybių gyventojus, 32 proc. šių respondentų teigė, jog lietuviai yra svetingi, 22 proc. juos laikė draugiškais ir nuoširdžiais, 19 proc. – darbščiais. 15 proc. manė, kad lietuviai yra ramūs ir santūrūs, 11 proc. – kad jie yra pažangūs ir aktyvūs.
Kaip neigiamas lietuvių savybes 11 proc. užsienyje gyvenančių respondentų išskyrė nesąžiningumą ir polinkį į apgavystes, po 9 proc. respondentų teigė, jog lietuviai yra nepasitikintys savimi, drovūs, taip pat kad jie yra liūdni ir nesišypsantys bei kad lietuviai yra pasyvūs, konformistai. Dar 8 proc. lietuvius laikė netolerantiškais ir nemandagiais.
 
Tarp apklaustų Lietuvos respondentų 67 proc. teigė, jog lietuviai yra darbštūs, 31 proc. laikė tautiečius svetingais, 29 proc. – kūrybiškais, 24 proc. – ramiais ir santūriais, 19 proc. – versliais.
 
Kaip blogąsias tautiečių savybes 61 proc. respondentų minėjo piktumą ir pavydumą, 51 proc. – liūdnumą, 26 proc. – nepasitikėjimą savimi ir drovumą, 25 proc. – pasyvumą, 23 proc. – neryžtingumą.
 
Tyrimą Vyriausybės kanceliarijos užsakymu atliko „KOG institutas“, „Socialinių inovacijų institutas“ ir „Norstat LT“. Tyrimas keliais etapais vyko šių metų sausio–spalio mėnesiais.
Šio tyrimo metu kiekybiškai apklausta 8 tūkst. respondentų – po tūkstantį Lietuvoje ir septyniose užsienio šalyse. Taip pat atlikta 50 giluminių interviu su užsieniečiais, gyvenančiais Lietuvoje ir užsienio lietuviais, ekspertinėse darbo grupėse dalyvavo 50 rinkodaros profesionalų. Lietuvos gyventojų diskusijose dalyvavo 120 respondentų iš 9 miestų.
 
Lietuviai labiausiai vertina gyvenimo kokybę
 
Tyrimo duomenimis, trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiais ir pritaria, kad Lietuva padarė didelę pažangą nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų.
 
51 proc. mano, kad gyvenimas per pastaruosius 5 metus Lietuvoje pagerėjo, tačiau buvo linkę Lietuvą vertinti prasčiau nei Latviją, Estiją ir Lenkiją.
 
Paklausti, kokie dalykai jiems svarbiausi asmeniškai, 35 proc. respondentų lietuvių įvardijo gyvenimo kokybę, 33 proc. – materialinę gerovę.
 
Laisvę kaip svarbią įvardijo 24 proc. respondentų.xx Tokius pasiekimus kaip išsilavinimas ir karjera svarbiais laikė 23 proc., po 22 proc. sakė, kad jiems svarbi socialinė gerovė ir žmogaus teisės.
 
19 proc. teigė, kad jiems svarbi Lietuvos nepriklausomybė, 18 proc. – bendravimas, 17 proc. – socialinė lygybė, 15 proc. – lietuvybės išsaugojimas.
 
Tradicijos buvo svarbios 14 proc., pagalba kitiems – 13 proc., tolerancija – 10 proc., demokratija – 9 proc., o Lietuvos istorija – 7 proc. lietuvių respondentų.
 
Paklausti, koks gyvūnas Lietuva būtų, jei į tokį pavirstų, 12 proc. sakė, jog tai būtų arklys, 10 proc. – stumbras ar tauras.
 
Beveik visi žino Lietuvos vardą, pusė – sostinę
 
Tarp apklaustų užsieniečių vidutiniškai 94 procentai žinojo Lietuvos vardą, tačiau daugiau nei tik pavadinimą ir geografinę vietą apibūdinti būtų galėję 28 proc. Lietuvos sostinę žinojo pusė užsieniečių respondentų.xx Lietuva geriausiai žinoma yra tarp lenkų, mažiausiai apie Lietuvą nutuokia prancūzai.
 
42 proc. užsieniečių Lietuvą linkę laikyti Baltijos šalimi, 31 proc. – Rytų Europos dalimi. Patys lietuviai dažniausiai (44 proc.) laikė Lietuvą Baltijos šalimi. Paklausti, su kuo norėtų, kad šalis būtų asocijuojama, 35 proc. sakė, jog su Baltijos šalims, 32 proc. – bendrai su Europa. 
 
Užsieniečiai Lietuvoje geriausiai vertino turizmą – jam teko 4,9 balo iš 7 galimų, gyventojus ir kultūros paveldą jie atitinkamai įvertino 4,5 ir 4,7 balo. Lietuvių vertinimai buvo aukštesni nei užsieniečių, o geriausiai – 6,2 balo – jie įvertino kultūrą ir paveldą. Gyventojai ir turizmas surinko po 5,7 balo.
 
Palankiausiai Lietuvą vertino lenkai, dažniau nei kitų apklaustų šalių gyventojai manę, jog čia yra įdomių architektūrinių paminklų, graži gamta, jie dažniau teigė, kad norėtų čia apsilankyti. Skeptiškiausi Lietuvos atžvilgiu buvo švedai.
 
Lietuviai didžiuojasi žodžio laisve ir santykiais su kaimynais
 
Vertindami Lietuvos valdymą, užsieniečiai penkiose srityse vidutiniškai skyrė 4,1–4,5 balo iš 7 galimų. Mažiausius balus skyrė švedai ir norvegai, palankiau nei vidurkis Lietuvą vertino vokiečiai.
 
Iš apklaustų lietuvių 41 proc. manė, kad šalies gyventojai didžiuojasi santykiais su kaimynais, 39 proc. – parama Sakartvelui, Ukrainai ir Moldovai, atitinkamai 26 ir 24 proc. manė, jog lietuviai gali didžiuotis reikšmingu Lietuvos vaidmeniu tarptautinėse organizacijose (ES, NATO) bei gerais santykiais su JAV.
 
Tarptautiniu mastu Lietuvai atstovaujančiais politikais didžiuotis buvo linkę 16 proc. tautiečių, o Lietuvos pozicija Rusijos atžvilgiu – 11 proc.
 
Kalbėdami apie vidaus politiką, 38 proc. lietuvių teigė, jog gali didžiuotis žodžio laisve, 24 proc. lietuvių didžiavosi šalyje egzistuojančia taikia ir be riaušių apsieinančia protesto kultūra, 23 proc. – prezidento institucija, 19 proc. – demokratija. Po 15 proc. teigė, jog didžiuotis galima žmogaus teisių gynimu bei korupcijos mažėjimu.
 
Geriausiai lietuviai vertino šalies sportą, taip pat geros nuomonės buvo apie kultūrą ir mokslą.
 
Prasčiausios nuomonės šalies gyventojai buvo apie vidaus politiką, kritiški jie buvo ir ekonomikos, socialinės apsaugos sritims.
 
Interviu metu paaiškėjo, jog Lietuva nėra patraukli šalis imigracijai: gyventojai taip mano dėl socialinės gerovės stokos ir aukštojo mokslo sustabarėjimo, o užsieniečiai nekelia aukštų lūkesčių dėl bendro posovietinės šalies įsivaizdavimo.
 
Tačiau, pasak tyrimo autorių, atvykę gyventi užsieniečiai gyvenimą Lietuvoje vertina labai palankiai, todėl, jų teigimu, toks lūkesčių ir patirties atotrūkis indikuoja neišnaudotą potencialą.
 
Gerinti įvaizdį trukdo vaidmuo Holokauste ir korupcija
 
Kalbėdami apie neigiamas su Lietuva susijusias temas, 36 proc. užsieniečių sutiko, jog Lietuva turėtų atviriau diskutuoti Holokausto tema: tai akcentuota visose šalyse, labiausiai JAV ir Izraelyje. 
 
27 proc. respondentų užsieniečių manė, jog kaip posovietinė valstybė Lietuva yra mažiau išsivysčiusi, tačiau dar 20 proc. šiam teiginiui nepritarė. 22 proc. užsieniečių teigė manantys, kad Lietuvoje yra plačiai paplitusi korupcija.
 
Pasak tyrimo autorių, Skandinavijos šalyse buvo gajus ir stereotipas apie lietuvių nusikalstamumą.
 
Tarp lietuvių 69 proc. teigė, jog šalyje yra plačiai paplitusi korupcija, 53 proc. manė, kad Lietuva laikosi pernelyg kategoriškos pozicijos Rusijos atžvilgiu, tačiau dar 22 proc. tokiai nuomonei nepritarė.
 
52 proc. lietuvių manė, kad šaliai sekasi prasčiau nei kaimynėms, dar 19 proc. tokiai nuomonei nepritarė.
 
Esame patrauklūs lenkams ir nepatrauklūs skandinavams
 
Tyrimo duomenimis, emociškai patraukliausi esame lenkams, vokiečiai linkę mus palankiai vertinti daugeliu požiūrių. O Prancūzija ir Jungtinė Karalystė yra šalys, kurios apie Lietuvą ir lietuvius žino mažiausiai. Mažiausiai emocinio palankumo Lietuva turi Izraelyje.
 
Lietuvos įvaizdis Švedijoje ir Norvegijoje, tyrimo duomenimis, prastesnis: norvegai prastai vertina pagarbą piliečiams ir žmogaus teisėms, nelaiko Lietuvos gera vieta dirbti ar investuoti. Švedai Lietuvą prasčiau nei kitos šalys vertina kone visais įvaizdžio aspektais.xx Tyrimo autoriai mano, kad tai gali būti susiję arba su neigiamos informacijos žiniasklaidoje pertekliumi, arba su dideliu pasididžiavimu skandinaviška kultūra.
 
Lietuvos turizmo prekės ženklą „Lithuania. Real is beautiful“ („Lietuva. Tikra yra gražu“) matę teigė tik 5 proc. užsienio respondentų, matomiausias jis buvo Jungtinėje Karalystėje, kur prekės ženklą pastebėjo 9 proc. respondentų, ir Prancūzijoje – 7 proc. Mažiausiai matomas – Švedijoje ir Norvegijoje (2 ir 1 proc.).
 
Lietuvoje šį prekės ženklą buvo matę gerokai daugiau – 21 proc. respondentų, tačiau net 78 proc. teigė tokio prekės ženklo nežinantys.
  

Žymos: Lietuva, Lietuviai, Įvaizdis, Užsienis, užsienyje

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Lėktuvas. Papūga sėdi ir rėkia:
- Stuardese, višta tu, viskio man!
Stiuardesė atneša. Papūga vėl rėkia:
- \"Viešalka\" dar viskio!
Stiuardesė atneša. Šalia sėdi keleivis ir galvoja: \"O ką, aš durnesnis?\"
Ir ima rėkti:
- \"Mažule\", alaus nepamiršk!
Stuardesei trūksta kantrybė, ji pasiskundžia pilotui. Pilotas nutaria juos abu išmesti. Prie atidaryto liuko papūga sako:
- Kaip nemokantis skraidyti, tu per daug išsidirbinėji...