Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Sigita Limontaitė   |   2013-11-28

Lietuvių sodybą skandina intrigos

  
Lietuvių sodybą skandina intrigos Kai kurie Lietuvių bendruomenės nariai baiminasi netekti sakralaus lietuviško prieglobsčio - sodybos

Headley Parke, šalia Londono, prieš beveik 60 metų įkurta Lietuvių sodyba, kuri iš kartos į kartą perduodama lietuviams imigrantams. Žemės sklypas su viešbučiu, ežeru ir didžiule erdve lietuviškoms šventėms švęsti mėgstamas Anglijoje gyvenančių lietuvių kampelis, primenantis tėvynę. Sodybai vadovaujanti Lietuvių namų valdyba skilo į opozicijas, kaltinančias viena kitą intrigomis, siekiu parduoti protėvių turtą ir pinigų plovimu.

 Į „Tiesos“ redakciją kreipėsi sunerimusi bendrovės, valdančios sodybą, „Lithuanian House Ltd“ direktorė Jolanta Guigė, teigianti, kad Lietuvių sodyboje verda intrigos, apie kurias nežino dalis akcininkų. O tiems, kurie seka susiklosčiusią padėtį, vadovai neatsakinėja į jokius klausimus.
4 mln. svarų vertės sodybai išlaikyti kasmet reikia surinkti pusę milijono svarų sterlingų, tad joje įrengtas viešbutis, kotedžas, dalis žemės nuomojama šaudymo klubui, vasara įleidžiami stovyklautojai su karavanais ir palapinėmis. Lietuvių sodybai vadovauja akcininkų susirinkimuose renkami direktoriai. 52 proc. bendrovės akcijų priklauso Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenei (JKLB), kurios keliems nariams ir kilo įtarimų dėl vykdomos veiklos.
 
Laišką „Tiesai“ atsiuntusi J. Guigė teigė, kad prieš šešerius metus JKLB priklausė apie 5 tūkst. D. Britanijos lietuvių, tautiečiai noriai mokėdavo nario mokestį, dalyvaudavo bendruomenės renginiuose ir patys padėdavo juos organizuoti. Direktorės teigimu, viskas pasikeitė bendruomenės pirmininke išrinkus Živilę Ilgūnaitę. „Pirmininkė pakeitė metinį narystės mokestį nuo 1 svaro iki 12 svarų. Tuomet narių skaičius kritiškai sumažėjo. Skaičiuojant išlaidas, kurių reikia sodyboje 2 šventėms per metus surengti, paaiškėjo, kad joms padengti būtų užtekę 5 svarų metinio nario mokesčio. Vadinasi, pataisa buvo neadekvati poreikiams“, – apie pirmus neteisingus žingsnius savo nuomonę dėstė viena pašnekovių.
 
JKLB narių nuomone, tautiečiai atsisakė narystės bendruomenėje, nes pradėjo jausti, jog iš nario mokesčio tiesiog bandoma pasipelnyti. Ž. Ilgūnaitė neigė pati padidinusi nario mokestį, o su tuo neva sutiko bendruomenė. „Nario mokestį patvirtinau ne aš asmeniškai. 2008 m. šis klausimas buvo viešai diskutuojamas bendruomenės skyriuose ir metinio suvažiavimo metu. Buvo nuspręsta, kad nario mokestis nuo 5 svarų per metus bus pakeistas į 1 svarą per mėnesį, nes organizacijai žmonės ne visada nori priklausyti visus metus, tad jie gali pasirinkti, kiek mėnesių mokėti. Tai buvo kolektyvinis sprendimas, nuspręsta vienbalsiai“.
 
Dviguba krizė
 
J. Guigė ir jos nuomonei pritariantys lietuvių bendruomenės nariai įsitikinę, kad šiuo metu Lietuvių sodyba išgyvena didžiulę krizę – politinę ir finansinę. Politinę krizę pašnekovė apibūdino miglotai: „Seniausių sodybos savininkų vaikai mielai nugvelbtų 4 mln. vertės kąsnį. Kažkas viską apgalvojo ir tik atsitiktinumas lėmė, kad šiemet lietuvių bendruomenė vos neprarado savo akcijų paketo. Tuo atveju vienas iš sodybos savininkų vaikų būtų tapęs beveik vienvaldžiu savininku. Nepavykus šiam planui bandyta paskelbti fiktyvų sodybos bankrotą. Šis planas jiems taip pat neišdegė“.
 
Paklausus, kas, jos manymu, apgalvojo ir sukūrė minėtus planus, J. Guigė atsakė nenorinti kaltinti buvusio vieno konkretaus valdybos nario ir neįvardysianti asmenų, kurie vykdė nešvarią veiklą sodyboje.
Išgirdusi tokią nuomonę Ž. Ilgūnaitė teigė, jog niekas negali atimti bendruomenės akcijų. „Teisiškai tai neįmanoma, nes bendruomenei priklauso 52 proc. akcijų. Ar jūs įsivaizduojate, kaip reikėtų tai padaryti? Tai kažkokie absurdiški teiginiai. Sodyba neturi vieno savininko, tai akcinė bendrovė, kurios daugiau nei pusė akcijų priklauso Lietuvių bendruomenei“, – sakė Lietuvių sodybos sekretore išrinkta moteris pridėdama, kad sodyba valdoma atsižvelgiant į lemiamą balsą turinčią JKLB.
Kita sodybą kankinanti krizė – finansinė. Prieš kelerius metus dėl sunkios finansinės padėties tuo metu generaliniu sodybos direktoriumi dirbęs Gintas Vilpišauskas sodybos vardu paėmė 150 tūkst. svarų paskolą iš Lietuvių sporto ir socialinio klubo (LSS). J. Guigės teigimu, dėl nenusisekusios Sekminių šventės G. Vilpišauskas buvo atstatydintas, o jo vietą užėmė Philipas Andrew Pride‘as. Su „Tiesa“ buvęs generalinis sodybos direktorius bendrauti atsisakė.
 
Sodybos sekretorės teigimu, buvusi Valdyba nesusitvarkė su savo pareigomis, apleido ūkį ir leido sodybai ristis žemyn, teko daryti neeilinį suvažiavimą. „Jo metu išrinkta nauja Valdyba, kuri dirbs iki metinio suvažiavimo, nes jai skirtos laikinos pareigos. Visi šie sprendimai – bendruomenės rankose. Nėra vieno asmens, galinčio priimti sprendimus už visus akcininkus“.
 
Ž. Ilgūnaitė pridūrė, jog naujoji valdyba prisiėmė įsipareigojimus nežinodama tikrosios finansinės padėties. Jos teigimu, Sauliaus Giedraičio ir G. Vilpišausko valdoma sodyba turėjo didelę skolą ir visą su ja susijusią informaciją slėpė. Tai paaiškėjo tik perdavus vadžias naujiems vadovams.
 
J. Guigės teigimu, atsiradus naujam vadovui, sodyboje užvirė veikla: „Kadangi veiklai plėtoti apyvartinių lėšų neužteko, Philipas laisvai samdė darbuotojus ir užsakinėjo produktus bei paslaugas, kurias kreditavo tiekėjai. Sodyba pradėjo klimpti į skolas. Tuometiniai direktoriai (Ona Dobrovolskienė, Mantas Kalaušis, Andrius Sienauskas, Danutė Kulpavičiūtė ir Saulius Giedraitis) nesugebėjo pagal sutartį išmokėti paskolos grąžinimo pradinio įnašo LSS ir visi atsistatydino palikdami 226,836 svarų skolą.“
 
Nauja valdžia – naujos intrigos
 
Naujieji sodybos direktoriai (Laima Janušonytė, Artūras Indriūnas, Jolanta Guigė bei Paulas Podvoiskis) iškart pastebėjo didžiulius trūkumus ir tai, kad lėšos švaistomos. Direktorių manymu, Ph. Pride‘as darė didžiulius nuostolius vien nemokamai gyvendamas sodybos viešbutyje, tad atėmė iš jo šią galimybę ir ėmė stebėti veiklą. Taip sodybai pavyko sumokėti 12 proc. turimos skolos.
 
„Planavome išbristi iš skolų, tačiau kažkam tai nepatiko, tad mes, bendruomenės atstovai, buvome pašalinti iš direktorių Valdybos dėl netinkamai užpildytų dokumentų. Likę direktoriai klimpo į skolas, kol buvo areštuota bendrovės banko sąskaita“, – pasakojo J. Guigė. Dėl šios padėties pašalinus direktorius ir renkant naują Valdybą LSS paprašė dviejų statytinių direktorių arba visiškai grąžinti skolą. Lietuvių bendruomenė sutiko dviem Valdybos nariais paskirti LSS siūlomus kandidatus ir pasiūlė keletą savo kandidatų į laisvas vietas.
 
Išrinkus naujus direktorius paaiškėjo, kad vienu iš jų dėl neaiškių priežasčių tapo Živilė Ilgūnaitė, laiško autorės nuomone, nesiūlyta nei LSS, nei lietuvių bendruomenės narių. „Mums vis dar paslaptis, kaip Živilė buvo išrinkta viena iš direktorių, nes niekas jos nesiūlė. Čia ir prasidėjo visos intrigos“, – pečiais gūžčiojo J. Guigė.
 
Bendruomenės narių nuomonė
 
Ž. Ilgūnaitė, primindama rinkimų į Valdybą sistemą, trumpai atsakė į jai metamus kaltinimus: „Kaip aš pati galėjau save išsirinkti? Labai įdomu, kaip tokiais teiginiais besišvaistantys asmenys supranta akcininkų vaidmenį. Mane rekomendavo JKLB valdyba“.
 
Į „Tiesą“ kreipęsi bendruomenės nariai mano, jog Ž. Ilgūnaitė turinti asmeninių pažinčių LSS klube, tad jų paskirti direktoriai, iškėlę Valdybai savo sąlygas, pareikalavo moterį priimti. J. Guigės teigimu, dabartiniai Valdybos veiksmai patvirtino kai kurių Lietuvių bendruomenės narių įtarimus, mat Ž. Ilgūnaitė palaiko visus, be išimties, LSS paskirtų direktorių pasiūlymus.
 
„Bendruomenė, turėdama 52 proc. akcijų paketą, prarado menkiausią galimybę turėti įtakos sprendimams. Živilė į direktorių Valdybą atėjo su asmeniniais tikslais ir ambicijomis. Man įstrigo jos žodžiai Jaunimo Kongreso sodyboje metu: „Čia bardakas, reikia sodybą parduoti...“, – nuogąstavo pašnekovė.
 
Pasak laiško autorės, dabartiniai sodybos direktoriai nevykdo Jungtinės Karalystės bendrovių valdymo kodekse apibrėžtų jų pareigų, esą visi sprendimai priimami slapčia nuo akcininkų ir bendruomenės.
„Apie sodybos nuomą kalbėta jau seniai. Šiemet rugsėjį vyko bendras JKLB ir LNB valdybų posėdis. Jame nuspręsta, kad skolų išmokėti sodyba negalės, o būdami nemokūs, bankrutuosime, nes jau susiduriame su antstoliais. O kokiu kitu būdu galima išmokėti 300 tūkstančių svarų sodybos skolą? Parduoti sodybą taip pat nenorėta, tad nuspręsta ją išnuomoti LSS. Rinkomės iš pardavimo bei nuomos galimybių“, – sprendimą išnuomoti lietuvių turtą aiškino Ž. Ilgūnaitė.
 
„Dabartinės Valdybos siekis aiškus – norima sodybą nuomoti bent dešimčiai metų. Nuomininkas neįvardijamas, tačiau sprendžiant iš Ph. Pride‘o veiklos darosi aišku, kad sodybą išsinuomos jis arba jo statytinė kompanija. O juk pirminė šios sodybos įsigijimo mintis buvo suteikti imigravusiems lietuviams galimybę turėti lietuvišką kampelį šventėms bei poilsiui, manau, netrukus to neteksime“, – blogos sodybos ateities bijodama kalbėjo J. Guigė. Prieštaraudama lietuvių bendruomenės atstovų teiginiams, Ž. Ilgūnaitė pabrėžė, jog sodyba išnuomota Lietuvių sporto ir socialiniam klubui, nes nenorėjo nuomoti britams.
 
Lietuvių bendruomenės atstovų teigimu, dabartinis sodybos vadovas „nekenčia lietuvių“ tautos: „Jis nori uždrausti rengti Sekminių šventę, niekada nėra ragavęs lietuviškų patiekalų, rengiant vestuves ar krikštynas iš lietuvių ima dvigubai didesnį mokestį nei iš britų. Per šventes demonstratyviai apsirengia netinkamai iškilmėms“.
 
Kadangi Lietuvių sodyba įkurta patrauklioje vietoje, puikiai tinka atokiam šeimos poilsiui ar romantiškam savaitgaliui, o jos kaina gana maža, bijomasi, kad be akcininkų žinios ji bus parduota. Dabartiniai sodybos vadovai, bendruomenės narių teigimu, toliau klimpsta į skolas ir neturi jokio aiškaus taupymo plano, tad net išnuomojus šį turtą skolos nebus atiduotos.
 
  

Žymos: Sigita Limontaitė, Lietuvių sodyba, Lietuvių bendruomenė

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Pamatykite V. Šapranausko anekdotų šou Londone ir Peterborough\'e!
document.write ("<\/scr"+"ipt>");