Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   2019-03-03

Lietuvos mokyklos rengiasi priimti emigrantų vaikus

  
Lietuvos mokyklos rengiasi priimti emigrantų vaikus
© pixabay.com

Kaistant deryboms dėl Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš Europos Sąjungos (ES), tikimasi sulaukti daugiau grįžtančių Lietuvos emigrantų, jų jau dairosi ir kai kurios Lietuvos įmonės, siūlydamos darbo vietas. Tačiau jau parvykusioms šeimoms nerimą kelia tolesni vaikų mokslai – ir ne tik pati švietimo sistema, bet ir svetur įgytų moksleivių žinių skirtumai, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba

Atsiminimai iš gyvenimo Anglijoje dar nespėjo apdulkėti – moteris su šeima iš Anglijos į Lietuvą grįžo prieš metus. Savo vardo atskleisti nepanorusi lietuvė pasakoja, kad Lietuvos švietimo sistemoje rado ir teigiamų bruožų, tačiau dalis šokiravo. Paauglei dukrai grįžimas į Lietuvą buvo skaudus, o ir mokykloje pasitikę mokytojai nemokėjo įvertinti merginos žinių.
„Dar nėra daug tų grįžusių, ir mokytojams tiesiog keista, kaip tu nekalbi. (...) Jie net nežino, ko tu mokeisi, kad parsivežei kažkokį įgytą išsilavinimą, jiems nieko nesako, nes Anglijoje moko matematikos skirtingai negu Lietuvoje. Ar istorija, ar geografija – tai visiškai skirtingi dalykai“, – pasakojo Rudaminos gyventoja. Probleminę moteris mato ne tik švietimo kokybę, bet ir švietimo įstaigų stoką – buvusi emigrantė savo jauniausią sūnų moko namie, nes tai gali daryti pagal išsilavinimą, o ir vaiko į darželį leisti nepavyko, nes ten nepakako vietų.
 
Vilniaus lietuvių namuose moksleiviai rašo žodžių diktantą. Tai – pereinamoji klasė, kurioje mokosi atvykėlių iš svetur, tarp jų ir lietuvių išeivių, vaikai. Jų lietuvių kalbos įgūdžiai ne tokie geri, kad galėtų mokytis bendroje klasėje. O vyresnių klasių moksleivių, kurių laukia patikros ir egzaminai, laukia labai intensyvi programa.
 
„Yra situacijų, kai vaikai grįžta visiškai nemokėdami lietuvių kalbos arba tik kalbėdami, bet negali užrašyti nieko, nes labai daug klaidų. Pirmiausia sudedame visus pagrindus, pamatines žinias ir žiūrime, kai ateina į normalią klasę ir gimnazinę, pagal programą, ką pasivyti. Grįžtame į penktos klasės programą, jei to reikia, nesvarbu, kad yra devintokas.
 
Pirmiausia reikia užpildyti spragas, kas yra praleista“, – kalbėjo išlyginamosios klasės lietuvių kalbos mokytoja Greta Botyriūtė-Skiotienė. „Didžiausias iššūkis mokiniams po išlyginamosios klasės yra istorija, geografija – dalykai, kurie reikalauja didelių lietuvių kalbos mokėjimo įgūdžių. Tai yra specifinė tartis, yra terminai, nes išlyginamojoje klasėje mes mokomės pagal programą. O šiek tiek išsiplėsti nepakanka kokiam vienuoliktokui, mokantis literatūros arba istorijos temų, ir vaikai turi nemažai padirbėti su žodynu“, – pasakojo išlyginamosios klasės lietuvių kalbos mokytoja Aušra Dabrauskienė. Tokių klasių, kaip ši išlyginamoji, Lietuvoje yra vos kelios.
 
Vaikui panorus eiti į įprastą valstybinę mokyklą, daugumos dalykų greičiausiai reikėtų mokytis jau anksčiau suformuotoje klasėje su metais jaunesniais moksleiviais. Nesant išlyginamosios klasės, lietuvių kalbos pamokas reikėtų lankyti papildomai.
 
„Jeigu mokinys grįžta, pavyzdžiui, iš Anglijos, ir jo anglų kalba, lyginant su bendraamžiais, yra geresnė, nes jis toje aplinkoje mokėsi, tą laiką galima išnaudoti lietuvių kalbos mokymui. Tai leidžia daryti mūsų ugdymo planai“, – sakė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas Aidas Aldakauskas. Ministerijos duomenimis, 3 iš 4 mokyklų rengiasi priimti silpnus lietuvių kalbos gebėjimus turinčius moksleivius. Papildomi konsulai Lietuvos ambasadoje Londone Lietuva įdarbina papildomus konsulus ambasadose Londone ir Dubline.
Tokių priemonių imtasi, išaugus lankytojų srautui, kurie nori susitvarkyti asmens dokumentus prieš Jungtinės Karalystės (JK) išstojimą iš Europos Sąjungos. Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) agentūrai BNS nurodė, kad ambasadoje Didžiojoje Britanijoje įsteigtos dvi naujos konsulinių darbuotojų pareigybės, šiuo metu ieškomi darbuotojai. Numatoma, kad įdarbinus papildomus konsulus būtų pailgintos konsulinio priėmimo valandos darbo dienomis. Be to, nuo vasario 23 d. ambasada pradėjo laikiną piliečių priėmimą pasų keitimo klausimais šeštadieniais. Ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvos ambasada Londone per metus gali priimti apie 14 000 paraiškų išduoti ar pakeisti asmens tapatybės dokumentus. Tačiau asmens tapatybės dokumentų poreikis JK jau pasiekė 20 000–23 000 per metus ir artimiausiu metu gali dar padidėti, nes tvarkingi, galiojantys dokumentai bus labai svarbūs įtvirtinant teisinį statusą po „Brexit“, teigia URM.
 
Kadangi nemažai JK priklausančioje Šiaurės Airijoje gyvenančių lietuvių aptarnauja ambasada Dubline, čia taip pat paskelbta atranka į naują konsulinę pareigybę. Šiuo metu JK lietuviai gauna tas pačias garantijas, kaip ir britai, bet po išstojimo lietuviai taps trečiųjų šalių piliečiais. Jei britai išstos be sutarties, kuri reglamentuotų migrantų teises, britai gali imti mažinti pašalpas, numatyti reikalavimą įsidarbinti per tam tikrą laiką, išsiųsti teistus asmenis. Lietuvos diplomatai nerimauja, kad ilgainiui britai gali numatyti skirtingas taisykles Vakarų ir Rytų europiečiams, sudaryti geresnes sąlygas piliečiams iš tokių šalių kaip Prancūzija ar Ispanija, kad pastarosios išsaugotų ten gausiai gyvenančių britų teises.
 
URM duomenimis, JK gali gyventi daugiau nei 200 tūkst. lietuvių. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) mokesčių mokėtojams rekomenduoja pateikti elektroninius prašymus grąžinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), kuris buvo sumokėtas Didžiojoje Britanijoje 2018 m., ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 7 d. Šią rekomendaciją VMI teikia atsižvelgdama į tai, kad nuo 2019 m. kovo 30 d. Jungtinė Karalystė (JK) ketina nebebūti Europos Sąjungos (ES) nare, ir kol kas neaišku, ar Didžiosios Britanijos pasitraukimas įvyks jai susitarus su ES dėl pasitraukimo sąlygų, ar ne. Mokesčių administratorius pažymi, kad stengsis ir po rekomenduojamos kovo 7 d. pateiktus PVM grąžinimo prašymus persiųsti JK iki 2019 m. kovo 29 d. 00.00 val., tačiau išsiųsti visus prašymus gali sutrukdyti galimi sistemų trikdžiai.
 
VMI atkreipia dėmesį, kad, jei prašymai nebus išsiųsti iki kovo 29 d., o JK bus pasitraukusi iš ES nesusitarus dėl pasitraukimo sąlygų, mokesčių mokėtojai dėl PVM grąžinimo už 2018 m. turės kreiptis tiesiogiai į JK mokesčių administratorių. Tiesiogiai į JK mokesčių administratorių reikės kreiptis ir dėl PVM grąžinimo už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 29 d.
 
Ar Didžioji Britanija grąžins PVM už vėlesnius laikotarpius (t. y. už laikotarpius nuo 2019 m. kovo 30 d.), kol kas neaišku. VMI primena, kad prašymus grąžinti PVM, sumokėtą kitoje ES valstybėje narėje, gali teikti įmonės ir gyventojai – PVM mokėtojai, vykdę veiklą, kuri suteikia teisę į PVM atskaitą. Tai galima padaryti pateikiant elektroninius prašymus kitoms ES valstybėms narėms per VMI Elektroninę prašymų registravimo informacinę sistemą EPRIS.
 
Informaciją apie šią paslaugą ir visą kitą aktualią informaciją mokesčių klausimais teikia VMI Mokesčių informacijos centro specialistai telefonu 1882 arba +370 5 255 3190. Taip pat galima apsilankyti VMI interneto svetainėje vmi.lt. VMI Mokesčių informacijos centro trumpuoju telefonu 1882 teikiamos konsultacijos įrašomos ir yra lygiavertės rašytinėms.
  

Žymos: Mokslas, Mokyklos, Lietuva, Lietuviai, Vaikai

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Vyras grįžta iš darbo pavargęs namo... Nueina į virtuvę, o ant stalo raštelis: „Brangusis, išėjau pas draugę, vakarienei žuvis, meškerė spintoje…“