Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   2010-12-15

Namų ūkių finansų įšalą keičia gruodas

  
Namų ūkių finansų įšalą keičia gruodas Šeimų finansai bent jau stabilizuojasi, tačiau uždirbančių daugiau dar bus nedaug.

Nedarbui pradedant mažėti, o pajamoms ir finansiniam turtui augant, 2011-ieji gali žymėti tvarios finansinės gerovės pradžią. Tačiau pirmiausia reikės gerai pasikartoti pastarųjų dvejų metų pamokas ir įveikti nemažai dar tik laukiančių iššūkių. Tokiomis prognozėmis šiandien vykusiame tradicine tampančios Lietuvos namų ūkių finansinės situacijos apžvalgos pristatyme dalinosi „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai.

="text-align: left">Jų nuomone, suvedus paralelę tarp bendrojo vidaus produkto ir vidutinio darbo užmokesčio, šiandien galėtume skelbti Lietuvos namų ūkių finansinio nuosmukio pabaigą. Mat ekonomikos recesijos pabaiga yra skelbiama, kai BVP auga du ketvirčius iš eilės, o vidutinis darbo užmokestis šiemet kaip tik du ketvirčius, antrąjį ir trečiąjį, didėjo.
 
„Ši žinia po pusantrų metų trukusio darbo užmokesčio mažėjimo yra išties geras ženklas, bet kol kas, deja, tik statistinis. Panaši tendencija išliks ir kitąmet: realių pajamų pokyčių savo piniginėse šiemet gyventojai nepajuto, nedaug kas jų gali tikėtis ir kitąmet“, – sako Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje. Tiesa, tikimasi, kad 2011-aisiais jau tikrai nebus blogiau nei šiemet, tad finansinį įšalą keičia kiek lengvesnis gruodas, o didžiausi iššūkiai, su kuriais teks susidurti, yra tiesiogiai priklausomi nuo to, kaip gyvenome pastaruosius dvejus metus.

Didesnėmis pajamomis džiaugsis retas

Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ padidėjo 2,3 proc. ir šiuo metu siekia beveik 1621 Lt per mėnesį. Nepaisant to, šiandien vidutinis darbo užmokestis yra 8,6 proc. mažesnis nei buvo 2008 metų pabaigoje.

Labiausiai prie šiemetinio vidutinio darbo užmokesčio prieaugio prisidėjo palankūs pokyčiai statybų, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje bei transporto priemonių remonto sektoriuose. Juose 2010 metais darbo užmokestis augo sparčiausiai. Pavyzdžiui, statybų sektoriuje užmokesčio augimas buvo net 3,2 karto spartesnis nei šalies vidurkis.

Atlyginimų augimą minėtuose sektoriuose lemia ne maža darbo jėgos pasiūla. Vienas pagrindinių to veiksnių yra didesnis darbo valandų skaičius. Nors ekonomika pamažu atsigauna ir ima daugėti užsakymų, darbdaviai dar nesiryžta didinti darbuotojų skaičiaus, todėl didesnis darbo krūvis tenka esamiems. Dar viena priežastis atskiruose sektoriuose yra ir tinkamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas.

Beje, didžiausią darbo krūvį per praėjusius dvejus metus patyrė privataus sektoriaus darbuotojai, o gaunančiųjų minimalų atlyginimą dėl neoficialiai mokamo darbo užmokesčio pernai čia buvo dvigubai daugiau nei valstybiniame sektoriuje (atitinkamai 6 ir 12 proc.). Be to, privačiame sektoriuje vieno darbuotojo sukurta pridėtinė vertė 2009 metais buvo 38 proc. didesnė nei valstybiniame. Tai, pasak O. Bložienės, ir yra priežastis, kodėl juntamo pajamų pasikeitimo kitų metų antroje pusėje gali tikėtis tik aukštos kvalifikacijos privataus sektoriaus darbuotojai, kuriuos, nenorėdami didinti darbuotojų skaičiaus ir mažinti veiklos apimčių, darbdaviai skatins didesnėmis algomis. Valstybinio sektoriaus darbuotojai ar pensininkai pajamų kilimo, jei toks bus, nepajus dėl augančių kainų.

Vartojimas didės atsargiai

„Viena iš labai vertingų recesijos pamokų – gebėjimas išgyventi gerokai sumažinus vartojimo išlaidas. Žvelgiant į praėjusių dvejų metų statistiką, akivaizdu, kad Lietuvos gyventojai prie mažėjančių pajamų prisitaikė būtent mažindami vartojimą“, – komentuoja O. Bložienė.

Statistikos departamento atliekamo Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenimis, suma, reikalinga Lietuvos gyventojų įprastiniams poreikiams tenkinti, 2008-2009 metų laikotarpiu išaugo 4,9 proc. – nuo 886 iki 930 Lt. Daugmaž tiek pat (apie 5 proc.) tuo pačiu metu didėjo ir vartojimo prekių bei paslaugų kainos. Vadinasi, sunkėjanti finansinė situacija pristabdė gyventojų poreikių augimą, t. y., poreikiams tenkinti reikalinga suma didėjo tik tiek, kiek to reikėjo norint padengti infliaciją.

Šių metų antroje pusėje namų ūkių vartojimas jau ėmė atsitiesti – taigi tikėtina, kad kitąmet vis didesnė laisvų pajamų dalis bus skiriama vartojimo, ne kaupimo reikmėms. O. Bložienės teigimu, tai lemia bent trys veiksniai. Visų pirma, gerėja apie ekonomikos atsigavimą ir darbo užmokesčio augimą vis dažniau išgirstančių gyventojų lūkesčiai. Antra, sumažėjo indėlių palūkanos. Be to, dvejus metus malšinti nebūtiniausi poreikiai, tokie kaip nauja apranga, avalynė, buitinė technika, per šį laikotarpį galėjo susidėvėti ir artimiausiu metu tapti būtini.

Nuo praėjusių metų pabaigos iki šiol vartotojų kainų indeksas išaugo beveik 2,6 procento. Šis augimas nėra tokio dydžio, kuris galėtų iš esmės patuštinti gyventojų pinigines. Tačiau „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė atkreipia dėmesį, kad kai kurioms visuomenės grupėms net ir toks padidėjimas gali būti gana skaudus, nes didžiąją prieaugio dalį nulėmė būtinųjų prekių ir paslaugų kainų augimas. Štai, pavyzdžiui, pensininkų vartojimo prekių ir paslaugų krepšelyje būtinosios išlaidos sudaro 32,2 procentinio punkto didesnę dalį nei statistinio vartotojo krepšelyje.

Iššūkiu taps ir nuo 2011 metų sausio 1 dienos didėsiantis akcizas tabakui ir degalams. Pirmuoju atveju tai galbūt paskatins taupyti rūkymo sąskaita, tačiau degalų kainos augimas darys įtaką ne tik transporto išlaidų didėjimui, bet ir kitų produktų ar paslaugų, kurių tiekimo tarpinėje grandyje yra būtinas transportavimas, brangimui. Taigi gyventojams teks rimtas uždavinys suvaldyti, tikėtina, net ir būtinosioms prekėms neišvengiamai didėsiančias išlaidas.

Santaupų nepravalgėme, bet nepadengti mokėjimai auga

Ekonominės recesijos metu Lietuvos namų ūkiai sukaupė daugiau finansinio turto. Gyventojų turimų santaupų ir įsipareigojimų portfelis šiuo metu yra beveik subalansuotas, t. y. turimos paskolos padengtos santaupomis. Be to, paskolų portfeliui traukiantis, augo indėlių likučiai. „Taigi, statistiniai duomenys leistų tvirtinti, kad sunkmečiu sukaupėme daugiau turto. Deja, praktiškai tai jaučia ne kiekvienas, nes didelė dalis tų, kurie turi finansinių įsipareigojimų, visiškai neturi santaupų ir atvirkščiai. Todėl ši išvada priimtina tik vertinant visuotinai, bet ne individualius atvejus“, – pabrėžia O. Bložienė

Be to, ekspertė pastebi, kad gyventojų įnašai į naujus indėlius svyruoja, tačiau šie svyravimai neatitinka kainų pokyčių ar metų sezonų. Taigi, darytina išvada, kad santaupų lietuviai nepravalgo, neskiria jų ir dėl sezoniškumo svyruojančioms komunalinių paslaugų sąskaitoms apmokėti ar kitiems poreikiams, bet ir nedidina taupymui tenkančios dalies. Kitais metais, priešingai nei recesijos metu, didės vartojimas ir augs išleidžiama dalis tų lėšų, kurios iki šiol buvo skirtos kaupimui.

O. Bložienė viliasi, kad tokia tendencija nevirs žingsniu atgal. Iš skolintų lėšų finansuojamų vartojimo išlaidų dalis šiais metais nusistovėjo apytiksliai ties 4 proc. riba ir, jei finansuojamo vartojimo dalis nepradės augti, namų ūkių vartojimas augs lėčiau, tačiau bus tvarus. Vis dėlto šiemet namų ūkiams suteikta daugiau vartojamųjų paskolų ir sudaryta daugiau išperkamosios nuomos sutarčių nei tuo pačiu laikotarpiu 2009 metais. Be to, gyventojai turi daug sunkmečiu susiformavusių įsiskolinimų, tokių, kaip sąskaitų pereikvojimas ar greitieji kreditai, taip pat – nepadengtų mokėjimų už paslaugas.

„Taigi, viena iš problemų šiandien yra ir per ekonominę recesiją nepadengti namų ūkių mokėjimai. Dėl šios priežasties vartojimą reikėtų dengti iš nuosavų lėšų, – perspėja finansų ekspertė. – Juo labiau, kad nemažai išbandymų reiškia jau ir dabartinis šildymo sezonas. Gamtinių dujų, dujų buitiniams vartotojams ir elektros kainos yra didesnės nei pernai, o tai sudaro visas prielaidas šaltuoju metų sezonu didėti būsto išlaikymo išlaidoms. Taigi, kyla iššūkis kaip per kaminą neišleisti sukauptų santaupų ar dar labiau neįsiskolinti komunalinių paslaugų tiekėjams ir kreditų teikėjams.“

Ilgalaikės finansinės gerovės kūrimui trukdo šešėlis

Pastaraisiais metais šešėlinės veiklos mastas išaugo ir tai išryškėjo statistikoje. Ekonominio nuosmukio metu gyventojų sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) suma krito beveik 61 proc. Prie to prisidėjo pakeisti mokesčių tarifai bei neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo metodika, išaugęs nedarbo lygis ir atlyginimų mažinimas. Vis dėlto šie veiksniai nepaaiškina viso surenkamo GPM sumažėjimo, nes 2010 metais nebuvo jokių mokestinių naujovių gyventojams, vartojimas mažėjo tik 5 proc., nedarbas stabilizavosi, vidutinis darbo užmokestis ūgtelėjo, tačiau GPM surinkimas vis tiek sumažėjo beveik 13 procentų. Taigi, darytina prielaida, kad didelę dalį surenkamo GPM sumažėjimo lėmė auganti neoficialiai mokamo atlyginimo dalis.

O. Bložienė neabejoja, kad 2011 metais ekonominės sąlygos gerės, darbo rinka aktyvės, šiek tiek didės pajamos. Tačiau realios finansinės gyventojų situacijos tai smarkiai nepakeis. Juolab, kad laukia ir nelegalios veiklos bei šešėlinių pajamų keliami iššūkiai. „Nelegalus darbas ir vokeliuose mokamas neoficialus darbo užmokestis, „Swedbank“ skaičiavimais, sudaro daugiau nei 7 mlrd. Lt. „Sodra“ dėl to per metus praranda apie 2,2 mlrd. Lt pajamų. O tai – beveik visas kitų metų „Sodros“ biudžeto deficitas. Akivaizdu, kad, aktyviai prisidėdami prie šešėlinės ekonomikos mažinimo, gyventojai kurtų savo pačių ilgalaikę finansinę gerovę“, – apibendrina „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje.
  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Daugybę šimtmečių turistus masinanti Italija, praleidus joje beveik pusę metų, parodo visai kitokį savo veidą – ne fasadinį, skirtą apgauti tuos, kurie ateina ir išeina, bet tą tikrąjį – raukšlėtą, nugairintą kaitrios pietų saulės, dažnai išspaudžiantį grėsmingų mimikų. Kai išmoksti jas skaityti, mintyse dėliojasi taisyklės, dažniausiai stipriai prasilenkiančios su lietuvių logika.