Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Vilis NORMANAS   |   2010-04-03

Naujoji Lietuvos politika: tegyvuoja pragmatizmas!

  
Naujoji Lietuvos politika: tegyvuoja pragmatizmas!

Kai prie Lietuvos vairo stojo Dalia Grybauskaitė, daugelį šokiravo atviras jos noras bičiuliautis su Rytų kaimynais. Ne vienas politikos apžvalgininkas tame įžvelgė grėsmę pamatinėms mūsų šalies vertybėms ir netgi visišką pragaištį valstybei.

="line-height: 150%">Rytai – svarbesni už Vakarus
 
Tačiau toks pasirinkimas bičiuliautis su Rytais nėra atsitiktinis. Jame ryškėja naujos Lietuvos politikos gairės, kurių rezultatai nėra iš anksto aiškūs.
 
Nuo nepriklausomybės laikų Lietuva tradiciškai orientavosi į Vakarus. Įsiliejimas į NATO ir ES tai tik patvirtino. Dešimtmetį šaliai vadovavęs Valdas Adamkus buvo ryškus ir, galima sakyti, netgi kategoriškas draugystės su Vakarų valstybėmis šalinininkas. Rytai jam reiškė grėsmę – jokių draugysčių su šiuo regionu negalėjo būti.
 
Viskas apsivertė, kai prezidente buvo išrinkta D. Grybauskaitė. Netrukus sulaukėme Aleksandro Lukašenkos vizito. Prezidentė telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Dmitrijum Medvedevu. Po kurio laiko nuvyko į Ukrainą. Provakarietiškas užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas buvo nušalintas.
 
Tapo aišku – šalies užsienio politika aiškiai perorientuojama į Rytus. Kol kas netyla ginčai, kas tai – pragmatizmu paremtas taktinis manevras ar atviras parsidavinėjimas?
 
Tarp naudos ir vertybių
 
D. Grybauskaitė, kalbėdama apie draugystę su Baltarusija, akcentavo tik tai, kad Lietuvos verslininkai iš karto po jos susitikimo su šios šalies vadovu pajuto gerėjančias darbo sąlygas kaimyninėje valstybėje. Draugystė su Rusija ir Ukraina taip pat duos tik teigiamų rezultatų verslininkams.
 
Labai aiškiai atskyrusi apčiuopiamą naudą nuo ideologinės grėsmės šalies vadovė šiek tiek rizikuoja prarasti dalies „patriotų“ simpatijas, bet nepanašu, kad tai galėtų daryti įtaką jos tolesniems sprendimams.
 
Kaip politinės ekonomijos specialistė D. Grybauskaitė puikiai supranta, kad be konstruktyvių santykių su Rytų kaimynėmis Lietuva negreit pakils iš krizės duobės. Užtektų tik mažų nuolaidų iš šių kaimynių, ir šalies ekonomika greitai pasivytų ir pralenktų ne tik Estijos, bet ir daugelio Vidurio Europos šalių ekonomiką.
 
Suprantama, tikėtis stebuklų neverta, tačiau rizikingame draugystės su Rytais žaidime galima laukti visko. Lietuva šiuo metu yra ir Rusijos, ir Baltarusijos „numylėtinė“, priešingai nei kitos Baltijos šalys. Ir jeigu iš to pavyks užsidirbti – mums tik į naudą. Tačiau nereikia pamiršti, kad už tai teks sumokėti. Tik klausimas – kokia kaina?
 
Meilės kaina – lojalumas ir parama
 
Ko reikia Baltarusijai ir Ukrainai – aišku. Priėjimo prie ES valstybių ir pavyzdžio, kaip puikiai šios šalys sugeba bendrauti. Lietuva gali tapti tam patogiu tramplinu, tad mes neabejotinai sulauksime nuolaidų. Ypatingos grėsmės bendraujant su šiomis valstybėmis tikėtis nereikėtų.
Visai kas kita – bendravimas su Rusija. Kremliaus tironams nereikia šiltų santykių su ES, nereikia Lietuvos, kaip tarpininkės. Jie trokšta tik lojalumo ir paramos. Būtent todėl D. Medvedevas ir V. Putinas tokie „malonūs“ D. Grybauskaitei. Tikimasi, kad Lietuva taps pavyzdžiu, rodančiu, kodėl verta „paklusti“ Maskvai.
 
Mūsų šalies vadovė tai supranta, bet neketina išsigąsti. Jeigu Baltarusija, Rusija ir Ukraina 2020 metais ketina susijungti, ar ne akivaizdu, kad Kremliaus tikslas per ateinantį dešimtmetį bus į šį susijungimą įtraukti kuo daugiau kitų šalių? Todėl draugystė su Rusija visuomet yra pavojinga. Ypač kai akivaizdžiai jai nuolaidžiaujama ir bandoma įsiteikti: taip ir nutiko, kai rusai ėmė tyčiotis iš Lietuvos pieno produktų gamintojų, o D. Grybauskaitė jų ne tik negynė, bet ir atvirai kritikavo, tuo parodydama, kad jai daug svarbiau geri santykiai su Kremliumi, nei kelios nukentėjusios Lietuvos bendrovės.
 
Ar pragmatizmas nevirs pragaištimi?
 
Kuo tai baigsis – vis dar atviras klausimas. Tarsi žaisdama su ugnimi, Prezidentė drąsiai artina Lietuvos ir Rytų kaimynų santykius. Net Andrius Kubilius ketina susitikti su V. Putinu, ko šis politikas niekada nebūtų daręs, jei ne aiški prezidentės pozicija dėl bendradarbiavimo. Negalima smerkti tokios politikos, kol ji nepridarė žalos. Tačiau norėtųsi pastebėti, kad per visą savo prezidentavimo laiką D. Grybauskaitė ne itin stengėsi dėl Lietuvos Vakarų kaimynų. Mūsų santykiai su lenkais vis dar pašliję, jau nekalbant apie santykius su toliau Vakaruose esančiomis šalimis. Būtent tai yra didžiausia problema, kurios naujoji prezidentė nesugeba išspręsti. Jeigu ir toliau bus stengiamasi orientuotis vien į Rytus, pragmatiška politika greitai gali virsti pragaištinga. Mes kartą jau buvome visiškai priklausomi nuo Rusijos. Ir visi puikiai žinote, kuo tai baigiasi.
 
 
  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

„Po penkiasdešimties gyvenimas tik prasideda“, – pagalvojo jis ir įsipylė 50 g.