Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Daiva Repečkaitė, savaitraštis ATGIMIMAS   |   2011-09-29

Neapykantos skleidėjų taikinys – jaunimas „Facebook\'e“

  
Neapykantos skleidėjų taikinys – jaunimas „Facebook\'e“ Socialinis tinklas tapo priemone skleisti neapykantą.

Visai neseniai pabrėžtinai anonimiškos svetainės „Balsuojam.lt“ socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje bent keturias dienas „sukosi“ apklausa: „Jei galėtumėte išnaikinti vieną iš pateiktų, ką rinktumėtės?“ Šalia buvo pateiktas kelių etninių grupių, dažnų neapykantos taikinių, sąrašas.

Pa­nag­ri­nė­jus šį at­ve­jį pa­aiš­kė­jo, kad anar­chiš­ka kaip pats in­ter­ne­tas sve­tai­nė ne tik uo­liai sle­pia, bet ir kar­tais kei­čia sa­vo ad­mi­nist­ra­to­rius, men­kai kon­tro­liuo­ja tu­ri­nį (nors per sa­vai­tę ne­apy­kan­tą kurs­tan­ti ap­klau­sa iš­ny­ko) ir ne­ben­drau­ja su iš­orės pa­sau­liu. Sve­tai­nės kū­rė­jai tu­rė­tų at­sa­ky­ti nu­ma­ty­ta tvar­ka, bet gal­būt daug la­biau šo­ki­ruo­jan­tis fak­tas – kad be­veik pu­sė tūks­tan­čio jau­nų „in­ter­nau­tų“ ra­miai bal­sa­vo, ku­rią et­ni­nę gru­pę no­rė­tų su­nai­kin­ti.
„Bal­suo­jam.lt“ sve­tai­nė­se ap­klau­sas įke­lia var­to­to­jai. Sun­ku pa­sa­ky­ti, ar „Fa­ce­bo­ok“ pus­la­py­je at­si­ran­da tik rink­ti­nės, ar vi­sos ap­klau­sos, ta­čiau yra tam tik­ri tin­kla­la­pio ad­mi­nist­ra­to­riai, ku­rie ne­se­niai pa­kvie­tė var­to­to­jus pa­pil­dy­ti jų gre­tas. Ta­čiau jo­kie var­dai nie­kur ne­nu­ro­dy­ti, ry­šiams pa­lik­ti vai­kiš­ki sla­py­var­džiai su­si­siek­ti el. paš­tu ar „Sky­pe“, o į iš­siųs­tą pa­klau­si­mo for­mą ad­mi­nist­ra­to­riai per sa­vai­tę ne­at­sa­kė. Gau­sy­bė­je ap­klau­sų šio­je ne­kon­tro­liuo­ja­mo­je erd­vė­je kaž­kas su­ma­nė iš­krės­ti žiau­rų pokš­tą – už­duo­ti klau­si­mą, ku­rią žmo­nių ka­te­go­ri­ją lan­ky­to­jai no­rė­tų su­nai­kin­ti, ir pa­teik­ti va­rian­tus: len­kus, žy­dus, juo­da­o­džius, ru­sus, ara­bus. „Po­pu­lia­riau­si“ bu­vo len­kai. Ša­lia pui­ka­vo­si ap­klau­sa apie mėgs­ta­miau­sią mė­sos rū­šį.
 
Kai ku­rie var­to­to­jai, tie­sa, ko­men­ta­vo ap­klau­są, ra­šė, kad pir­miau­sia rei­kė­tų su­nai­kin­ti to­kius klau­si­mus, kad ap­klau­sa kurs­to ne­apy­kan­tą, už ją tu­rė­tų bū­ti ati­tin­ka­ma at­sa­ko­my­bė. Pa­tei­kiau klau­si­mų tin­kla­la­pio ad­mi­nist­ra­to­riams tiek per pa­ties tin­kla­la­pio kon­tak­ti­nę for­mą, tiek per „Fa­ce­bo­ok“ pus­la­pį. Jo­kio at­sa­ky­mo iš jų ne­su­lau­kiau. Pa­ra­šiau, kad pa­si­da­riau ek­ra­no nuo­trau­kas ir kad vi­si ne­ty­čia ap­klau­so­je pa­bal­sa­vę „Fa­ce­bo­ok“ var­to­to­jai tu­rė­tų kuo grei­čiau iš ten neš­ti ku­da­šių. Ke­le­tas var­to­to­jų pa­ra­šė, kad pa­si­nau­do­jo „Fa­ce­bo­ok“ ga­li­my­be pra­neš­ti apie ne­tin­ka­mą tu­ri­nį. Per sa­vait­ga­lį ap­klau­sa ty­liai din­go. Be jo­kio at­si­pra­šy­mo. Sve­tai­nė­je kaip ne­bu­vo pra­ne­ši­mo, kad drau­džia­ma nau­do­ti ją ne­apy­kan­tai skleis­ti, taip ir ne­at­si­ra­do.
 
Tiek fak­tas, kiek il­gai in­ter­ne­te ky­bo­jo ši ap­klau­sa, tiek tai, kad jau­ni var­to­to­jai rin­ko­si iš ge­no­ci­dų „me­niu“ taip pat, kaip rin­ko­si jau­tie­ną ar viš­tie­ną, at­sklei­džia daug sun­kes­nes vi­suo­me­nės li­gas. Tai net pa­vo­jin­giau nei or­ga­ni­zuo­tos ne­apy­kan­tos gru­pės, pu­siau po­grin­dy­je tū­nan­tys „ski­nai“ ar vie­nas ki­tas „ul­tra­pat­rio­tų“ fo­ru­mas.
 
Tai pa­vyz­dys, kaip leng­vai, ne­va žais­min­gai, kaž­kas ga­li vi­siš­kai ano­ni­miš­kai pra­kiš­ti ne­apy­kan­tą bręs­tan­čiam jau­ni­mui, ir pu­sė tūks­tan­čio jau­nuo­lių, ku­rie, ki­taip nei fo­ru­muo­se ar por­ta­lų ko­men­ta­ruo­se, „Fa­ce­bo­ok“ tin­kle pa­pras­tai iden­ti­fi­kuo­ja­mi var­du ir pa­var­de, ra­miai rink­sis, ko la­biau­siai ne­ken­čia. Ne­ži­nia, ar jie ka­da nors su­si­mąs­tė, kaip jaus­tų­si, jei Lie­tu­vos mas­tais mil­ži­niš­ka gru­pė žmo­nių sau ra­miai prie ka­vos svars­ty­tų, kad ga­lė­tų juos pa­siųs­ti į mir­tį vien dėl to, kad gi­mė. O juk už to­kį nuosp­ren­dį ki­tiems ką tik pa­si­ra­šė var­du ir pa­var­de. Ar jau­nuo­liai taip pat leng­vai pri­tar­tų ki­tai pro­vo­ka­ci­jai: pa­si­ra­šy­tų pe­ti­ci­ją, rin­ki­mi­nį są­ra­šą, ne­apy­kan­tą kurs­tan­tį straips­nį?
Kai ku­rie in­ter­nau­tai su­sku­bo gin­ti ne­at­sa­kin­gai iš ga­li­mų ge­no­ci­dų „me­niu“ vie­ną pa­si­rin­ku­sius jau­nuo­lius, esą jie ne­su­pran­ta, ką da­ro, tik žai­džia. Ta­čiau „ne­kal­ti“ vai­kų žai­di­mai ne­ga­li bū­ti taip „nu­ra­šy­ti“. Ly­giai taip pat nu­mo­da­vo­me ran­ka, kai pa­aug­liai fo­ru­muo­se dis­ku­tuo­da­vo apie sa­vi­žu­dy­bes ar nu­žu­dy­mus, kol vi­suo­me­nę su­pur­tė žiau­rūs pa­aug­lių įvyk­dy­ti nu­si­kal­ti­mai – jei pa­me­na­te, vie­nam gar­siam nu­žu­dy­mui bu­vo net­gi pa­nau­do­tas „Fa­ce­bo­ok“ tin­klas.
 
Ne­ži­nau, kaip ki­ti nuo šios ap­klau­sos pa­krau­pę in­ter­nau­tai, bet nu­si­ko­pi­ja­vau vi­sus va­rian­tus pa­si­rin­ku­sių­jų są­ra­šą ir, ra­du­si lai­ko, pa­stu­di­juo­siu. Kai ku­rie gal­būt į jį pa­te­ko at­si­tik­ti­nai, ne ten spus­te­lė­ję („Fa­ce­bo­ok“ ap­klau­sų įran­kis iš­ties pai­no­kas). Ta­čiau kar­tu tai ne tik so­cio­lo­giš­kai įdo­mu – tai pa­de­da pa­žin­ti po­ten­cia­lų na­cio­na­lis­ti­nių par­ti­jų elek­to­ra­tą ar slap­tus ne­ona­cių pa­lai­ky­to­jus. Ne­jau­gi tik­rai bal­suo­da­mi, ku­rią et­ni­nę gru­pę no­rė­tų iš­nai­kin­ti, šie „Fa­ce­bo­ok“ var­to­to­jai ne­su­si­mąs­tė, kad in­for­ma­ci­ją apie jų pri­ta­ri­mą ga­li­mam ge­no­ci­dui ga­li pa­ma­ty­ti jų mo­ky­to­jai, dės­ty­to­jai, tei­sė­sau­ga?
 
Svar­bu ne­pul­ti vėl šauk­ti: „In­ter­ne­tas kal­tas!“ Tie­sa, so­cia­li­nių tin­klų kū­rė­jų at­sa­kin­gu­mo daž­nai trūks­ta. „Fa­ce­bo­ok“ svars­to ga­li­my­bę leis­ti tin­kle re­gist­ruo­tis as­me­nims iki 13 me­tų, bet tin­ka­mai ne­pa­aiš­ki­na pri­va­tu­mo nu­sta­ty­mų, ben­dra­vi­mo su ne­pa­žįs­ta­mais žmo­nė­mis ri­zi­kos ir to, kaip sklin­da in­for­ma­ci­ja. Ta­čiau dau­giau­sia ža­los tik­riau­siai pa­da­rė iki „Fa­ce­bo­ok“ ir pa­na­šių tin­klų eros įsi­ga­lė­jęs ano­ni­mi­nis ben­dra­vi­mas in­ter­ne­te. Jau­nuo­liai pri­pra­to, pa­si­ra­ši­nė­da­mi be­reikš­miais sla­py­var­džiais, taš­ky­tis ne­apy­kan­ta, gan­dais ir net­gi gra­si­ni­mais. Gal­būt, tu­rė­da­mi to­kius įpro­čius, jie iš­ties ne­su­vo­kė, kad sa­vo tik­ruo­ju var­du pa­si­ra­šo, kad pri­tar­tų sa­vo kai­my­no, ben­dra­moks­lio, ei­li­nio pra­ei­vio nu­žu­dy­mui vien dėl tau­ty­bės.
 
Ki­ta ver­tus, žo­dį „iš­nai­kin­ti“ (tar­si bū­tų kal­ba­ma apie ta­ra­ko­nus) jie taip pat tik­riau­siai su­vo­kia „ne­kal­tai“. Tar­si tai reikš­tų „pa­da­ry­ti, kad nie­ka­da ne­bū­tų bu­vę“. Ly­giai kaip dau­gy­bę eu­fe­miz­mų (dirb­ti­nai su­sil­pnin­tos reikš­mės žo­džių) „ne­kal­tai“ sa­vo lai­ku su­vo­kė na­ciai, kal­bė­da­mi apie „ga­lu­ti­nį spren­di­mą“, „aso­cia­lių ele­men­tų iš­nai­ki­ni­mą“, ly­gin­da­mi ne­įti­ku­sias gru­pes su kir­mė­lė­mis, vabz­džiais ir pan., kad tik ne­rei­kė­tų pri­pa­žin­ti, jog mil­ži­niš­kas, ano­ni­mi­nis apa­ra­tas kan­ki­no ir žu­dė gy­vus žmo­nes, o tei­sia­mi ben­dri­nin­kai vė­liau tei­si­no­si, kad tik vyk­dė nu­ro­dy­mus.
 
Šis at­ve­jis šo­ki­ruo­jan­tis ir pa­vo­jin­gas, tik­ri­nan­tis ir per­žen­gian­tis ri­bas, prie ku­rių tą­su­mo, de­ja, mū­sų vi­suo­me­nė bai­gia įpras­ti. Nie­kie­no ne­kon­tro­liuo­ja­ma, ano­ni­miš­ka in­ter­ne­to erd­vė tam pa­si­tar­nau­ja. Lai­kas su­pras­ti, kad dis­ku­si­jos, ku­ris sa­vi­žu­dy­bės bū­das es­te­tiš­kiau­sias, kaip su kaž­kuo su­si­do­ro­ti, o da­bar – ir bal­sa­vi­mas, ku­rią et­ni­nę gru­pę no­rė­tų­si iš­žu­dy­ti, nė­ra ne­kal­ti vai­kų žai­di­mai.
 

  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

– Mano geriausias draugas Petras trečiadienį nuviliojo mano žmoną.

– Nuo kada Petras yra geriausias tavo draugas?

– Nuo trečiadienio.