Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Rūta Šetikaitė, savaitraštis ATGIMIMAS   |   2011-05-20

Nuo ko kenčia Baltijos jūra?

  
Nuo ko kenčia Baltijos jūra?
© sxc.hu
Baltijos jūra, kuri daugeliui lietuvių yra laimingų vasaros dienų simbolis, alinama teršalų.

Remiantis „Helsinki Commision“ šaltiniais, šiandien ant išnykimo ribos – apie 90 proc. Baltijos jūros ir pakrantės organizmų. Kas labiausiai skurdina jūrą ir kokių bėdų neturėtume praleisti pro akis?

Viena rimčiausių grėsmių Baltijos jūrai yra užteršimas nafta ir jos produktais, kurie dažniausiai į ją patenka su nutekamaisiais vandenimis, įvykus laivų avarijoms bei neatsargiai gręžiant naftą atviroje jūroje. Įdomus faktas: pasaulinio vandenyno mastu Baltijos jūra užima vos 0,1 proc. ploto, tačiau jai tenka beveik 3 proc. į vandenyną išsiliejančios naftos, t. y. nuo 20 iki 200 tūkst. tonų.
Išsiliejusi nafta sparčiai sklinda vandens paviršiumi bei aptraukia jį plona plėvele, kuri apsunkina anglies dioksido ir deguonies patekimą vandenin bei neleidžia prasiskverbti šviesai, dėl to sulėtėja fotosintezė ir ima trūkti deguonies. Rezultatas? Užterštos pakrantės, žūstantys jūriniai paukščiai, gaištančios žuvys ir sunkesnė žvejyba. Nustatyta, kad neapdirbta nafta yra pavojingesnė šaltame negu šiltame vandenyje. Be to, didelė rizika kovoti su nafta pasitelkiant chemines medžiagas, mat jos gali stipriai suintensyvinti naftos poveikį.
 
Baltija intensyviai eutrofikuojasi
 
Baltijos jūra taip pat kenčia nuo vandens produktyvumo didėjimo – eutrofikacijos. Šis terminas nusako didelę biogeninių medžiagų koncentraciją, vandens „žydėjimą“ ir skaidrumo sumažėjimą, deguonies trūkumą, žuvų dusimą bei bioįvairovės smukimą. Negana to, kyla pavojus užsikrėsti įvairiomis ligomis. Pagrindinis eutrofikacijos palydovas – neatsargi žmogaus ūkinė veikla, per kurią išsiskiria fosforas ir azotas. Ryškiausi eutrofikacijos padariniai matomi Suomijos įlankoje, Archipelagų jūroje (tarp pietų Švedijos ir Suomijos), Rygos ir Gdansko įlankose, Švedijos rytinėse pakrantėse ir Kategate.
 
Viena iš pavojingiausių jūrai eutrofikacijos dalių yra intensyvus dumblių (vandens) žydėjimas. Baltijos jūros fitoplanktone aptinkama apie 30 kenksmingų dumblių rūšių, iš kurių populiariausi – melsvadumbliai, vasarą galintys padengti iki 60 tūkst. km² jūros ploto. Nusėdusi yranti masė sumažina deguonies kiekį vandenyje, o „žydintis“ vanduo trukdo prasiskverbti šviesai. Negana to, toksiški dumbliai gali apnuodyti ar net nunuodyti jūros organizmus ir sutrikdyti darnų ekosistemų funkcionavimą bei sukelti grėsmę laukinių ir naminių gyvūnų bei žmogaus sveikatai (išsimaudžiusieji dumbliais nusėtame vandenyje dažnai skundžiasi pilvo, galvos skausmais, taip pat gali susirgti egzema ir akių uždegimais).
Kita bėda – Baltijos jūroje gausu kovinių nuodingųjų medžiagų (aviacinių bombų, artilerinių sviedinių, minų, granatų ir kt.), kurių didžiausia koncentracija yra prie Liepojos, Bornholmo salos ir Mažojo Belto. Yra žinoma, kad jūros dugne guli daugiau nei 40 tūkst. tonų cheminių medžiagų, kai kurios iš jų (garstyčių dujos, klarkas I, klarkas II ir adamsitas) ypač veikia priedugnio organizmus – jūrų žvaigždes ir žuvis.
 
Introdukcija – naujos nepageidaujamos rūšys
 
Viena „šviežiausių“ dabartinių Baltijos jūros problemų – naujų nepageidaujamų rūšių plitimas ekosistemose. Šis procesas vadinamas introdukcija. Į Baltijos jūrą naujos rūšys dažniausiai patenka prisitvirtinusios prie laivų korpusų arba su balastiniais vandenimis, tačiau išgyvena tik maža jų dalis. Didžiausi pavojai, kuriuos sukelia introdukcinės rūšys, – tai sustiprėjęs vandens „žydėjimas“, genetinis poveikis kitiems organizmams, vietinių rūšių sumažėjimas arba išnykimas pralaimint kovą dėl maisto, erdvės ar nerštavietės.
 
Visų šių procesų virtinės gale – Baltijos jūros organizmai, kurių rūšys dažniausiai kinta, populiacija mažėja arba galutinai išnyksta. Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialisto Roberto Staponkaus teigimu, jūrinei bioįvairovei didžiausią grėsmę kelia žmogus vartotojas. „Didelis vartojimas išsivysčiusiose šalyse ir intensyvi pramonė bei ūkininkavimas galiausiai paveikia mūsų jūras ir vandenynus.
 
Viena namuose laikoma katė išsivysčiusioje šalyje palieka tokį pat pėdsaką, kaip ir vienas žmogus iš besivystančiojo pasaulio šalies. Manau, tai labai gerai atskleidžia mūsų vartojimo mastus“, – teigia jis. Kaip kiekvienas iš mūsų galėtų prisidėti prie jūros išsaugojimo? Svarbiausia – keisti įpročius! R. Staponkus sako: „Prieš renkantis įvairius produktus būtina pagalvoti, ar mums jų tikrai reikia, nes dabartinė perkamoji galia mums leidžia vartoti išteklius labai dideliais mastais.“ Pasaulis mūsų rankose, tad turime žvelgti į jį atsakingai.
  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Kalbasi du bičiuliai:
– Ką darytum, jei dykumoje sutiktum nuodingą gyvatę?
– Aš ją nušaučiau.
– O jei neturėtum šautuvo?
– Aš ją nudurčiau.
– O jei neturėtum peilio?
– Klausyk, kieno tu pusėje: mano ar gyvatės?