Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com/BNS   |   2017-06-30

Seimas linkęs leisti mišrioms šeimoms pasuose rašyti nelietuviškas pavardes

  
Seimas linkęs leisti mišrioms šeimoms pasuose rašyti nelietuviškas pavardes
© Žygimantas Gedvila/15min.lt
Premjeras S. Skvernelis kolegei lenkei Beatai Szydlo žadėjo, kad lenkai nebus išskiriami iš kitų.
Diskusijų kelia siūlymas antrajame paso puslapyje naudoti diakritinius ženklus, pavyzdžiui, raidę Ł.

Seime ir, žinoma, visuomenėje, jau kelis metus netyla diskusijos dėl nelietuviškų raidžių rašymo asmens dokumentuose.

Kaip pranešė žiniasklaida, šiuo metu politikų tarpe stiprėja parama iniciatyvai, kad nelietuviškais rašmenimis pavardę pagrindiniame paso puslapyje būtų leista rašyti užsieniečių sutuoktiniams, bet ne Lietuvos lenkams.
Pastarieji, remdamiesi protėvių pavarde, savo pavardę su nelietuviškais rašmenimis, galėtų rašyti tik papildomame paso puslapyje. Tokiam projektui šią savaitę pritarė Seimo Užsienio reikalų komitetas.
Projekto rengėjai sako, kad šią poziciją remia ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tačiau jis neatitinka premjero Sauliaus Skvernelio viešai išsakyto pažado Lenkijos ministrei pirmininkei.
 
Remia prezidentė?
 
Pagal Seimo Užsienio reikalų komiteto siūlymą, w, x ir q pagrindiniame įraše būtų leidžiamas trimis atvejais: perėmus užsieniečio sutuoktinio pavardę, mišriose šeimose gimusiems vaikams ir Lietuvos pilietybę priėmusiems užsieniečiams.
 
Komiteto nariai pabrėžė, kad būtent šiuos tris variantus kaip galimas išimtis yra nurodžiusi Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK).
 
Pagal šią versiją, Lietuvos lenkams jų prašymu vardas ir pavardė originaliais rašmenimis galėtų būti įrašomi paso kitų įrašų skirsnyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje.
 
Kritikai atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju pavardę Mickiewicz galėtų turėti už Lenkijos piliečio ištekėjusi lietuvė, bet senelę tokia pavarde turėjusi Lietuvos lenkė pase turėtų ir toliau rašyti Mickevič.
BNS paklaustas, ar tokia situacija būtų normali, vienas iš projektų rengėjų Seimo narys „valstietis“ Mindaugas Puidokas, atsakė: „Visą laiką geriau padaryti žingsnelį į priekį negu nedaryti jokio žingsnelio ar žengti žingsnelį atgal. Įstatymų leidėjų pareiga yra laikytis Konstitucijos kolonų, pagal dabartinius išaiškinimus kitų sprendimų priimti negalėtume.“
 
Jo teigimu, komiteto pozicija yra kompromisinė, ją palaiko prezidentė ir parems dauguma „valstiečių“.
„Akivaizdu, kad ir Respublikos Prezidentė remia tokį sprendinį, nes jis pagrįstas įstatymais. Lygiai taip pat manau, kad mūsų didžiausioje frakcijoje šiuo kompromisiniu variantu bus didelis susiklausymas“, – BNS sakė M. Puidokas.
 
Paklaustas, ar šis variantas suderintas su Prezidentūra, jis atsakė: „Su Prezidentūra nuolat vyksta diskusijos, visą laiką stengiamės vieni kitus girdėti. Natūralu, kad šiuo aktualiu klausimu taip pat stengiamės įsiklausyti ir išgirsti ir Prezidentūros nuomonę.“
 
Viešas pažadas pamirštas?
 
Šis variantas neatitinka premjero S. Skvernelio viešai išsakyto pažado. Vyriausybės vadovas praeitą mėnesį sakė patikinęs Lenkijos premjerę Beatą Szydlo, kad Lietuvos lenkams bus taikomos tokios pat taisyklės, kaip ir piliečiams iš mišrių šeimų.
 
„Dėl dokumentų aš tiesiog paminėjau, kad yra mūsų sprendimas, kuris susijęs ne vien tik su lenkų tautine mažuma, mes kalbame pirmiausia apie mūsų piliečius, kurie yra sudarę mišrias santuokas, kurie turi teisę įgyti sutuoktinio pavardę – tokią, kokia ji yra, negali būti diskriminacijos, tai lygiai tie patys principai bus taikomi ir Lenkijos tautinei mažumai“, – po susitikimo su B. Szydlo BNS yra sakęs S. Skvernelis.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė yra sakiusi, kad komisijai trūksta duomenų paskelbti išvadą, ar w gali būti leidžiama Lietuvos lenkams pagrindiniame paso puslapyje. Jos teigimu, šiuo metu neįmanoma įvertinti, kaip tai paveiktų lietuvišką vardyną.
 
Diskusijų taip pat kelia siūlymas leisti antrajame paso puslapyje naudoti diakritinius ženklus, pavyzdžiui, raidę Ł. Kritikai sako, kad tai gali apsunkinti registrų darbą.
 
Taisyklės galioja nuo 1991 metų
 
Nuo 1991 metų galiojančios taisyklės numato, kad piliečių vardai ir pavardės dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis.
 
Konstitucinis Teismas ilgus metus laikėsi pozicijos, kad pagrindinis įrašas pase turi būti lietuviškais rašmenimis, o papildomas įrašas originalo kalba galimas paso kitų įrašų skyriuje. 2014 metais reguliavimo galimybes teismas kiek praplėtė, išaiškinęs, kad asmenvardžių rašymo taisyklės gali būti keičiamos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos siūlymu.
 
Situaciją prieš kelerius metus ėmė keisti ir bendrosios kompetencijos teismai. Jie kelis kartus kartus įpareigojo Lietuvos piliečių iš mišrių šeimų dokumentuose įrašyti asmenvardžius su nelietuviškomis raidėmis w, q bei x.
 
Šiuo metu skirtingų įstatymų projektai yra svarstomi parlamentiniuose komitetuose. Žmogaus teisių komitetas užėmė kitą poziciją – jis siūlo leisti Lietuvos lenkams pavardę lenkiškai užrašyti ir pagrindiniame paso puslapyje.
 
Seimo Užsienio reikalų ir Žmogaus teisių komitetai turi patariamąjį balsą. Svarbesnis vaidmuo teks pagrindiniu paskirtam Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, jis savo išvados dar nepaskelbė.
 
Lietuvoje gyvena apie 200 tūkst. lenkų, daugiausia – Šalčininkų rajono ir Vilniaus rajono savivaldybėse.
 
 
 
  

Žymos: Lenkai, Saulius Skvernelis, Pavardės, mišrios šeimos, Beata Szydlo, pavardžių rašymas nelietuviškai

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Pagal statistiką pati populiariausia vyriška žinutė mobiliuoju telefonu: „Aš tave irgi."