Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Rasa Navickaitė, Atgimimas   |   2010-11-05

Strateginės problemos dėl „taškelių ir varnelių“

  
Strateginės problemos dėl „taškelių ir varnelių“ Šalių nesutarimų priežastis – lenkų bendrovės PKN „Orlen“ val­doma „Mažeikių nafta“.

Atšalę Lietuvos ir Lenkijos santykiai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip juokingas, perdėm nacionalistinis ginčas dėl kelių raidžių rašybos. Tačiau atrodo, kad ant svars­tyklių – viso regiono energetinis saugumas.

mal">„The Eco­no­mist“ in­ter­ne­to pus­la­py­je ne­se­niai pa­si­ro­džiu­sia­me straips­ny­je „Nar­ci­ziš­ki ne­su­ta­ri­mai“ tei­gia­ma, kad Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kiai da­bar yra vie­ni šal­čiau­sių Eu­ro­po­je. Tai at­sklei­džia ir Len­ki­jos už­sie­nio mi­nist­ro Ra­dos­la­wo Si­kors­kio (Ra­dos­la­vo Si­kors­kio) pa­reiš­ki­mas, kad jis ne­vyks į Lie­tu­vą, kol ne­bus iš­spręs­tas len­kiš­kų pa­var­džių ra­šy­mo ofi­cia­liuo­se do­ku­men­tuo­se klau­si­mas. „The Eco­no­mist“ už­si­me­na, kad, lie­tu­vių ma­ny­mu, svar­biau­sia prie­žas­tis, dėl ku­rios Len­ki­ja pi­la ži­ba­lo į ug­nį, yra vi­sai ne tau­ti­nių ma­žu­mų problemos. Prie­žas­tis – len­kų ben­dro­vės PKN „Or­len“ val­do­ma „Ma­žei­kių naf­ta“. Dėl kri­zės šiai ben­dro­vei ta­pus ne­pel­nin­gai, len­kai esą tie­siog ieš­kan­tys dings­ties par­duo­ti stra­te­giš­kai svar­bų ob­jek­tą Ru­si­jai. Lie­tu­va šį žings­nį, ži­no­ma, su­pras­tų kaip iš­da­vys­tę.

Lie­tu­va – tam tik­ra mar­gi­na­li­ja

Ed­war­das Lu­ca­sas (Ed­var­das Lu­ka­sas) pa­tei­kia niū­rų dvi­ša­lių san­ty­kių sce­na­ri­jų, pri­me­nan­tį tar­pu­ka­rio lai­kus. Sa­vo ko­men­ta­re „The Eco­no­mist“ jis tei­gia vi­siš­kai ne­nu­steb­sian­tis, jei­gu ki­tas žings­nis bus ša­lių am­ba­sa­do­rių at­šau­ki­mas. Ypač po to, kai Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja ap­kal­ti­no Len­ki­jos di­plo­ma­tus sklei­džiant me­la­gin­gą in­for­ma­ci­ją apie tau­ti­nių ma­žu­mų pa­dė­tį. E.Lu­ca­sas ci­tuo­ja „In­ter­fax“ pra­ne­ši­mą, pa­gal ku­rį Len­ki­ja jau esą ėmusi pla­nuo­ti ben­drą elek­tros jung­tį su Ru­si­jos Ka­li­ning­ra­do sri­ti­mi, tai tap­tų tik­ra pra­gaiš­ti­mi Lie­tu­vos ato­mi­nės elek­tri­nės pla­nams. „Ne­įti­kė­ti­na, kiek pro­ble­mų ga­li su­kel­ti ke­li taš­ke­liai ir var­ne­lės“, – sa­ko E.Lu­ka­sas.

Iš tie­sų pa­si­gai­lė­ti­na, kad smul­kme­niš­kos, na­cio­na­lis­tiš­kos pro­ble­mos truk­do vyk­dy­ti ben­drus eko­no­mi­nius pla­nus, ku­rie ypač svar­būs Lie­tu­vai, ge­o­po­li­ti­ne pras­me am­žiais esan­čiai „tarp kū­jo ir prie­ka­lo“. Ar jie tiek pat svar­būs de­šim­te­rio­pai di­des­nei Len­ki­jai – abe­jo­ti­na. Anot is­to­ri­ko ir po­li­to­lo­go Čes­lo­vo Lau­ri­na­vi­čiaus, „Len­ki­ja į mus žiū­ri kaip į tam tik­rą mar­gi­na­li­ją. Var­gu ar ga­li­ma ta­pa­tin­ti, ko­kią reikš­mę mums tu­ri Len­ki­ja, su tuo, ko­kią reikš­mę Len­ki­jai tu­ri­me mes“. Lietuvos ir Lenkijos santykių eks­per­tai tei­gia, kad Len­ki­ja vis la­biau yra lin­ku­si elg­tis kaip di­džio­sios Eu­ro­pos vals­ty­bės ir vis ma­žiau at­si­žvel­gia į re­gio­ni­nius ar ben­drus Eu­ro­pos Są­jun­gos in­te­re­sus.

„Len­ki­ja anks­čiau bu­vo pa­si­ry­žu­si rem­ti Lie­tu­vą ge­o­po­li­ti­kos po­žiū­riu, o da­bar Len­ki­jos ko­mer­ci­niai in­te­re­sai yra svar­bes­ni už ge­o­po­li­ti­nius“, – sa­ko es­tų po­li­to­lo­gas An­dre­sas Ka­se­kam­pas ir tvir­ti­na, kad Da­lia Gry­baus­kai­tė ir  Bro­nis­la­was Ko­mo­rov­skis (Bro­nis­la­vas Ko­mo­rov­skis) vei­kia ne taip glau­džiai, kaip Val­das Adam­kus ir Le­chas Kac­zyns­kis (Le­chas Ka­čins­kis). Po­li­to­lo­gas ma­no, kad, Len­ki­jo­je pa­si­kei­tus po­li­ti­nei val­džiai, da­bar ši ša­lis tei­kia pir­me­ny­bę eko­no­mi­niams in­te­re­sams, tai­gi ir į „Ma­žei­kių naf­tos“ par­da­vi­mą žiū­ri prag­ma­tiš­kai, ne­gal­vo­da­ma apie Bal­ti­jos re­gio­no sau­gu­mą. Tau­ti­nių ma­žu­mų klau­si­mai šiuo at­ve­ju tam­pa pui­kiu pre­teks­tu.

Pa­tys su­si­kū­rė­me pro­ble­mų

„Aiš­ku, vals­ty­bių svo­riai yra ne­vie­no­di, tai­gi ir san­ty­kiai yra asi­met­riš­ki, – sa­ko po­li­to­lo­gas To­mas Ja­ne­liū­nas. – Tai ir ska­ti­na spau­di­mą, o ne abi­pu­sių kom­pro­mi­sų ir nuo­lai­dų ieš­ko­ji­mą. Len­ki­ja ga­li sau leis­ti ga­na ag­re­sy­vų el­ge­sį.“ Ki­ta ver­tus, sa­ko po­li­to­lo­gas, pa­tys lie­tu­viai yra kal­ti, kad pra­lei­do ne vie­ną pro­gą su­re­gu­liuo­ti  „smul­kme­niš­kus bui­ti­nius klau­si­mus“, to­kius kaip Vil­niaus kraš­to len­kų rei­ka­lai ar pa­var­džių ra­šy­ba. Pa­ra­dok­sa­lu, anot T. Ja­ne­liū­no, kad Lie­tu­vos po­li­ti­kai ne­ven­gia na­cio­na­lis­ti­nės re­to­ri­kos, ta­čiau daž­niau­siai pro pirš­tus žiū­ri į tai, kas vyks­ta tan­kiai len­kų gy­ve­na­muo­se ra­jo­nuo­se. Po­li­to­lo­go tei­gi­mu, Vil­niaus ra­jo­ne yra „su­si­kū­ru­si vos ne sa­vo­tiš­ka au­to­no­mi­nė res­pub­li­ka, tu­rin­ti sa­vus įsta­ty­mus ir sa­vo nuo­sta­tas. Da­bar sun­ku da­ro­si grą­žin­ti Vil­niaus ra­jo­ną kar­tu su jo po­li­ti­kais į „tik­ro­sios Lie­tu­vos“ re­a­ly­bę“.

T.Ja­ne­liū­nas tei­gia, kad to­kios įsi­se­nė­ju­sios pro­ble­mos la­bai di­di­na įtam­pą, mat „Lie­tu­vos len­kai, kal­bė­da­mi su „di­džio­sios Len­ki­jos“ at­sto­vais, ne­re­tai iš­krai­po in­for­ma­ci­ją, aiš­ki­na, kad lie­tu­viai juos spau­džia, no­ri už­da­ri­nė­ti len­kiš­kas mo­kyk­las, ne­lei­džia iš­lai­ky­ti sa­vo kal­bos, kul­tū­ros ir pa­na­šiai“.  Anot po­li­to­lo­go, ne­re­tai bū­tent to­kie iš­krai­py­mai ir su­ke­lia per­ne­lyg ka­te­go­riš­kas, ne­adek­va­čias re­ak­ci­jas iš Var­šu­vos pu­sės. Ki­ta ver­tus, len­kų at­sto­vai tei­gia, kad jų pro­ble­mos nė­ra iš­gal­vo­tos, jog Lie­tu­va iš tik­rų­jų ne­su­ge­ba de­mo­kra­tiškai su­tvar­ky­ti tau­ti­nių ma­žu­mų klau­si­mų.

Ra­šy­bos di­le­mos

„Tie už­ra­šai gat­vė­se ka­bė­jo dar nuo 1991 me­tų, ta­čiau nie­kas už juos ne­gau­da­vo bau­dų. Da­bar, įsto­jus į ES, yra ski­ria­mos bau­dos. O už ką? Už sa­vo gim­to­sios kal­bos var­to­ji­mą to­se vie­to­vė­se, ku­riuo­se tau­ti­nės ma­žu­mos gy­ve­no nuo am­žių. Tai gal ry­toj Vy­riau­sy­bė pra­dės baus­ti už len­kiš­kus už­ra­šus ant ant­ka­pių?“ – pa­si­pik­ti­ni­mą Lie­tu­vos val­džios vyk­do­ma po­li­ti­ka reiš­kia eu­ro­par­la­men­ta­ras Val­de­ma­ras To­ma­šev­skis. Anot Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos na­rio, Lie­tu­vo­je len­kų ma­žu­ma su­si­du­ria su vis dau­giau la­bai re­a­lių pro­ble­mų. Pa­klaus­tas, ar bū­tent dėl šios prie­žas­ties Len­ki­jos ir Lie­tu­vos san­ty­kiai da­bar at­ša­lo, V.To­ma­šev­ski sa­ko, kad kal­tas yra ir ap­skri­tai „ne­so­li­dus Lie­tu­vos po­li­ti­kų el­ge­sys“.

Šiuo me­tu Pra­ho­je dir­ban­tis il­ga­me­tis Lais­vo­sios Eu­ro­pos ra­di­jo ko­res­pon­den­tas Va­len­ti­nas Mi­tė „At­gi­mi­mui“ pa­sa­ko­ja, kad len­kų tau­ti­nės ma­žu­mos klau­si­mai skir­tin­go­se ša­ly­se spren­džia­mi skir­tin­gai. Če­ki­jo­je, tar­ki­me, lei­džia­ma ra­šy­ti ge­og­ra­fi­nius pa­va­di­ni­mus, gat­vių ir mies­te­lių var­dus ir tau­ti­nės ma­žu­mos kal­ba, nors, ki­ta ver­tus, „jau ne kar­tą na­cio­na­lis­tiš­kai nu­si­tei­ku­sių če­kų šie pa­va­di­ni­mai len­kų kal­ba bu­vo už­tep­lio­ti da­žais“. Bal­ta­ru­si­jo­je, prie­šin­gai, len­kai lai­ko­mi ne­lo­ja­lia A.Lu­ka­šen­kos re­ži­mui tau­ti­ne ma­žu­ma, ko­ne „penk­tą­ja ko­lo­na“, tad ir val­džios po­li­ti­ka len­kų at­žvil­giu yra ge­ro­kai griež­tes­nė. „Dėl ke­lių rai­džių ra­šy­bos ga­din­ti san­ty­kius su Var­šu­va, ku­ri rė­mė mū­sų na­rys­tę ES ir NA­TO, bū­tų ne­pro­tin­ga“, – sa­ko V.Mi­tė.

„Mu­ži­kiš­kas“ na­cio­na­liz­mas

„Ma­no ma­ny­mu, pa­var­džių ra­šy­ba yra pa­ti ma­žiau­sia bė­da iš vi­sų, – tei­gia po­li­to­lo­gas T.Ja­ne­liū­nas. – Čia kaip tik tas at­ve­jis, kai lie­tu­vių po­li­ti­kai iš es­mės su­si­kū­rė klau­si­mą iš nie­ko.“ Anot tarp­tau­ti­nių san­ty­kių eks­per­to, ga­li­ma ras­ti ne­ma­žai žy­miai reikš­min­ges­nių pro­ble­mų, ku­rios sie­ja­si su kon­kre­čiais da­ly­kais, tar­ki­me, kad ir tas pats „Ma­žei­kių naf­tos“ pel­nin­gu­mo klau­si­mas. Jo ma­ny­mu, pa­var­džių ra­šy­ba tik „ne­blo­gai at­sklei­džia, kaip dirb­ti­nai iš­ke­lia­ma pro­ble­ma su­ku­ria re­a­lias pro­ble­mas ki­to­se sri­ty­se. Tai nuo­lat pri­kai­šio­ja­ma, su­reikš­mi­na­ma ir truk­do su­ma­žin­ti bent jau emo­ci­nės įtam­pos ly­gį“.

„Na­cio­na­liz­mas yra kaip ben­zi­nas į ug­nį“, – jam ant­ri­na is­to­ri­kas, Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kių eks­per­tas Č.Lau­ri­na­vi­čius. Po­li­ti­kai esą „kiek­vie­ną smul­kme­ną su­ge­ba taip „už­ašt­rin­ti“, už­suk­ti, kad tik ga­lė­tų įgel­ti“ Len­ki­jai, ta­čiau, ki­ta ver­tus, ne­pa­pras­tai jaut­riai re­a­guo­ja į pa­na­šius žings­nius iš ki­tos pu­sės. Pa­šne­ko­vas su­tin­ka, kad vi­so­kių is­to­ri­nių nuos­kau­dų es­ka­la­vi­mas yra uni­ver­sa­lus reiš­ki­nys po­li­ti­ko­je, veiks­min­gas bū­das su­telk­ti na­cio­na­lis­tiš­kai nu­si­tei­ku­sių rin­kė­jų pa­lai­ky­mą. Jis pa­brė­žia, kad mū­sų san­ty­kiams su ar­ti­miau­siais kai­my­nais tai yra ypač bū­din­ga. „Lie­tu­vių ir len­kų san­ty­kiai tu­ri la­bai stip­rių psi­cho­lo­gi­nių mo­men­tų, ku­rie daž­nai nu­sve­ria ra­cio­na­lius iš­skai­čia­vi­mus“, – ma­no pa­šne­ko­vas. 

„Vėl ir vėl įsu­ka­ma te­ma, kad „len­kai bu­vo oku­pa­vę Vil­nių“, yra, švel­niai ta­riant, „mu­ži­kiš­kas“ po­žiū­ris į is­to­ri­ją“, – sa­ko po­li­to­lo­gas ir is­to­ri­kas Čes­lo­vas Lau­ri­na­vi­čius, ku­ris ne­lin­kęs su­ves­ti Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kių at­ša­li­mo vien į eko­no­mi­nes pro­ble­mas. Jis tei­gia, kad tai yra su­si­ję su lie­tu­vių ta­pa­tu­mu, ku­ris pa­tiems lie­tu­viams vis dar yra ga­na ne­aiš­kus. Lie­tu­viai esą blaš­ko­si „nuo to­kių tei­gi­nių, kad vos ne at­kur­ki­me ge­gu­žės 3–io­sios Kon­sti­tu­ci­ją ir at­si­pra­šy­ki­me už ko­vą prieš Že­li­gov­skį, iki to, kad len­kų čia iš vi­so nė­ra, čia yra nu­tau­tė­ję lie­tu­viai, ku­riuo­se rei­kia at­ves­ti į tei­sin­gą tau­ti­nį ke­lią“. Anot Č.Lau­ri­na­vi­čiaus, is­to­ri­nių nuos­kau­dų es­ka­la­vi­mas yra sil­pno ir ne­iš­si­la­vi­nu­sio as­mens bruo­žas. 

  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Stovi ežiukas ant kelmo ir sako:

– O, š... koks aš stiprus, o, š... koks aš stiprus…

Ateina meška, tik švyst viena ranka ir nutrenkia ežiuką, o tas ir sako:

– O, š... koks aš stiprus! Stiprus, bet lengvas!