Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   BNS   |   2017-12-28

Svarbiausi metų įvykiai

  
Svarbiausi metų įvykiai
© Prof. Dr. L. Mažylis asmeninio arch. nuotr.

Svarbiausi 2017-ųjų įvykiai Lietuvoje buvo Vasario 16-osios akto atradimas, nauji teisėsaugos įtarimai politinės korupcijos byloje ir NATO karių atvykimas, teigia naujienų agentūros BNS apklausti Lietuvos žurnalistai.

Į svarbiausių įvykių penketuką taip pat pateko socialdemokratų skilimas ir naujojo Darbo kodekso įsigaliojimas.
Lietuvos žurnalistų nuomone, pasauliui daugiausia reikšmės turėjo Donaldo Trumpo (DonaldoTrampo) prezidentavimo pradžioje priimti sprendimai trauktis iš tarptautinių susitarimų, vykdant politiką su šūkiu „Amerika pirmiausia“.
 
„L. Mažylio atradimas suvienijo ir pradžiugino lietuvius, artėjant valstybės atkūrimo šimtmečio šventei. Tačiau dėl D. Trumpo prezidentavimo pasaulis šiemet tapo mažiau prognozuojamas, o dėl jo ginčų su partneriais Europoje Lietuvai kitąmet teks vis dažniau rinktis, ką palaikyti – Vašingtoną ar Berlyno ir Paryžiaus duetą“, – sako BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis.
 
L. Mažylis suvienijo Lietuvą
 
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius L. Mažylis ranka rašytą nutarimą dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo lietuvių ir vokiečių kalbomis su 20 signatarų parašais Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve rado kovo pabaigoje. Šį įvykį tarp svarbiausių minėjo trys ketvirtadaliai apklausoje dalyvavusių žurnalistų.
 
„L. Mažylis parodė, kad asmeninė iniciatyva, entuziazmas ir nuoširdus domėjimasis gali padaryti daug daugiau nei valstybės biurokratija. Tai įkvėpimas visiems, norintiems pokyčių, nelaukti, kol „kažkas kažkuo“ pasirūpins, o imtis veikti pačiam“, – sako „Lietuvos ryto“ televizijos Žinių tarnybos prodiuserė Monika Petkevičiūtė.
 
„Rastas Vasario 16-osios aktas sukėlė daugelio Lietuvos piliečių džiaugsmą ir pasididžiavimą savo valstybe, tai stiprina nepriklausomybės įtvirtinimą“, – teigia LRT televizijos žurnalistė Kristina Jackūnaitė.
„Apie skandalus ir siūlomas reformas girdime nuolat, o akto atradimas – vienas per šimtą metų“, – sako naujienų portalo delfi.lt žurnalistė Dalia Plikūnė.
 
Įtarimai smogė liberalams
 
Daugiau kaip pusė apklaustų žurnalistų tarp svarbiausių įvykių nurodė teisėsaugos sprendimą pateikti įtarimus korupcija verslo koncernui „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai ir keliems politikams daugiau kaip pusantrų metų vykusiame ikiteisminiame tyrime.
 
Pasak TV3 žinių žurnalistės Eglės Šepetytės, įtarimai sudaužė liberalių rinkėjų viltis, kad partija veikė skaidriai.
 
„Prieš Seimo rinkimus Liberalų sąjūdžio vadovybė sugebėjo dalį žmonių įtikinti, kad kyšio ėmimas buvo asmeninis Eligijaus Masiulio nusikaltimas, o didžioji dalis bendražygių apie tai esą nenutuokė. Partijai pasisekė – Seime ji gavo netikėtai daug kėdžių, tačiau tuojau po rinkimų išlindo faktai, jog Gintaras Steponavičius, būdamas teisininkas, „nesuprato, kad tapo specialiuoju liudytoju“, paaiškėjo ir Šarūno Gustainio viražai. Tam, kad partija atgautų visuomenės pasitikėjimą, laiko iki kitų Seimo rinkimų jai gali ir neužtekti“, – sakė žurnalistė.
 
Naujienų portalo 15min.lt vyriausiasis redaktorius Raimundas Celencevičuis sako, kad politinės korupcijos byla gali turėti reikšmingų pasekmių šalies politinei ir verslo sistemai.
 
„Liberalų sąjūdžio lyderio E. Masiulio sulaikymu prasidėjusi šios partijos krizė gali reikšmingai perbraižyti šalies politinį žemėlapį ir vesti Lietuvą link dvipartinės sistemos, nes dešinėje lieka tik viena stipri jėga – Tėvynės sąjunga, kuri gali turėti ir liberalųjį sparną, taip, kaip turi ir krikščionių demokratų. Koncernui „MG Baltic“, ne tik jo jau buvusiam viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui, pareikšti įtarimai dėl korupcijos gali smarkiai pakeisti šalies verslo žemėlapį, jei įtarimai pasitvirtins ir koncernas subyrės, ir išskaidrinti verslo įtaką politikams, iš šešėlio perkeliant ją į legalių lobistų kabinetus“, – sako R. Celencevičius.
 
Naujienų portalo lrt.lt žurnalistas Vytenis Radžiūnas sako, kad liberalų pirmininko rinkimai, kuriuose Eugenijus Gentvilas minimalia persvara įveikė Vitalijų Gailių, rodo, kad partijoje nėra vienybės, daugelis narių yra pasimetę ir nežino, kaip gali klostytis byla.
 
NATO batalionas augina raumenis
 
Pusė apklaustų žurnalistų į svarbiausių įvykių penketuką įtraukė NATO bataliono veiklos pradžią. Tūkstančio karių daliniui Lietuvoje vadovauja Vokietija, į jį šiemet karius rotacijoms taip pat siuntė Belgija, Norvegija, Nyderlandai, Kroatija ir Liuksemburgas. Kitąmet batalione tarnaus Prancūzijos kariai.
 
LRT televizijos naujienų tarnybos vadovas Audrius Matonis sako, kad NATO užtikrintai parodė, jog Aljanso solidarumo įsipareigojimai nėra tušti žodžiai, smarkiau įtraukė Vokietiją į įsipareigojimus šiame regione, tai tapo įtikinančiu atgrasymo veiksniu Rusijai ir sustiprino Lietuvos visuomenės saugumo pojūtį.
 
„NATO batalionas – tai konkreti atgrasymo priemonė, kurią galima „paliesti“ čia, Lietuvoje. Lietuva tapo visaverte NATO nare“, – sakė portalo „Lithuania Tribune“ redaktorius Ruslanas Iržikevičius.
 
Tačiau LRT užsienio naujienų redaktorius Vykintas Pugačiauskas sako, kad Lietuvos atsparumas nėra pakankamas.
 
„Išorinio saugumo padidėjimas dislokavus NATO batalioną – ir progresuojanti amnezija dėl Rusijos agresijos Ukrainoje – pakirto vos pradėjusį formuotis vidinį atsparumą: Rusijos propagandos priemonės tampa vis labiau priimtinos, o gynybos finansavimo didinimas vėl virsta politinių diskusijų objektu“, – teigia V. Pugačiauskas.
 
Socdemų skilimas
 
Žurnalistų vertinimu, ketvirtas svarbiausias įvykis – permainos Socialdemokratų partijoje. Balandį partijos pirmininku tapo Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas. Rugsėjį jo iniciatyva partijos taryba nusprendė trauktis iš koalicijos su „valstiečiais“, tačiau dalis partijos senbuvių nepakluso šiam sprendimui ir nusprendė palikti partiją, kad liktų valdžioje.
 
„Verslo žinių“ žurnalistas Stasys Gudavičius atkreipė dėmesį, kad socialdemokratų vidaus procesai kuriam laikui „įšaldė“ Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos gebėjimą efektyviai tęsti savo programos vykdymą, todėl į antrąją metų pusę valdžia aiškiai prarado pirmajame pusmetyje stebėtą įsibėgėjimą.
 
„Nors po sumaišties pas socialdemokratus valdančioji koalicija bei Vyriausybė išliko, formaliai nors ir neturėdama daugumos Seime, bet faktiškai ją užsitikrinusi, bent jau biudžeto ir mokesčių pertvarkos, taip pat ir paramos savo ministrams klausimais, artėjantys rinkimai vargu ar padės šiai Vyriausybei įgyvendinti visas svarbias numatytąsias reformas“, – teigė S. Gudavičius.
 
Anot dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininko Vytauto Bruverio, vadinamųjų tradicinių partijų ir net partijų apskritai tolesnis nykimas, jų sistemos erozija yra esminė Lietuvos vidaus politikos tendencija, galinti paskatinti radikalizmą.
 
„Sulig kiekvienu politiniu rinkimų ciklu dar labiau smunka politinio elito apskritai kokybė, pajėgumas ir pagaliau valia valdyti šalį, atsakyti į egzistencinius iššūkius jai, tarp kurių pagrindiniai – socialinės problemos ir nelygybė bei demografinė situacija su emigracija. Tai, kad antipartine retorika užėmę šių partijų ir jų politikos vietą eiliniai politiniai avantiūristai kone iš karto įsmuko į savo skandalų, intrigų ir nekompetencijos liūną, jokiu būdu neteikia vilčių, jog tuo pagrindu partijos pasieks revanšą ar rinkėjai pradės atsakingiau žvelgti į savo pasirinkimus ir tuos, už kuriuos balsuoja. Priešingai – neatmestina dar gilesnė visuomenės pasitikėjimo politika apskritai krizė ir dar didesnis žmonių radikalėjimas“, – perspėja V. Bruveris.
 
Darbo kodeksas ir vaikų apsauga
 
Penketuką baigia nepopuliaraus naujojo Darbo kodekso įsigaliojimas metų viduryje – jį į savo penketuką įtraukė trečdalis žurnalistų. Reformos šalininkai sako, kad lankstesni darbo santykiai paskatins investicijas ir darbo vietų kūrimą. Kritikai perspėja, kad žmonės bus mažiau apsaugoti, nes kodeksas palengvina darbuotojų atleidimą.
 
Žinių radijo laidų vedėjas Aurimas Perednis sako, kad kodekso įsigaliojimas, palyginti su kitais paminėtais įvykiais, savo pasekmėmis palietė daugiausia žmonių.
 
Ketvirtadalis žurnalistų tarp svarbiausių įvykių išskyrė Seimo sprendimus vaiko teisių apsaugos srityje – įstatymu įtvirtintą draudimą mušti vaikus ir vaiko teisių apsaugos reformą.
 
„Fizinių bausmių draudimas vaikams parodė, kad esame europietiška valstybė, baigianti atsikratyti sovietinių palikimų. Taip pat parodėme, kad Lietuvai rūpi jos ateitis“, – sako LRT televizijos žurnalistė Reda Gilytė.
 
Į dešimtuką taip pat pateko Seimo sprendimai apriboti alkoholio reklamą ir prieinamumą, Lukiškių aikštės monumento konkursas, parlamentarų sprendimas atverti kelią urėdijų reformai bei Seimo narės Gretos Kildišienės atsistatydinimas.
 
D. Trumpo fenomenas
 
Sausį pareigas pradėjęs eiti JAV prezidentas D. Trumpas per pirmuosius metus patvirtino, kad bus neįprastas lyderis. Jo sprendimu JAV pasitraukė iš klimato kaitos, imigracijos ir laisvos prekybos susitarimų, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO, pirmuosius kadencijos metus temdė skandalai ir ginčai su žiniasklaida.
 
D. Trumpo prezidentavimo pradžią svarbiausiu įvykiu pavadino trys ketvirtadaliai apklaustų žurnalistų, daugelis jų perspėjo, kad Amerikos lyderystė pasaulyje ima silpnėti.
 
„Didžiausia rizika, kad chaotiškas ir skandalų lydimas D. Trumpo prezidentavimas gali išbalansuoti JAV lyderystę pasaulyje. Kinijai atsirado galimybių dar sparčiau plėsti savo įtaką vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje, o Europa pamažu pratinasi prie minties, kad ateityje gali tekti verstis be besąlygiškos JAV paramos“, – sako portalo alfa.lt vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Antanas Manstavičius.
 
LRT žurnalistas Deividas Jursevičius sako, kad su D. Trumpu prasidėjo visai nauja „twiterinė diplomatija“. „Dabar visi bandome suprasti ką gi norėjo pasakyti D. Trumpas, nors ir taip visiems aišku, geriau, kad jis nieko nesakytų“, – teigia D. Jursevičius.
 
Dienraščio „Klaipėda“ vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius teigia, kad D. Trumpas pastūmėjo pasaulį prie tam tikros raudonos linijos, kuri „reiškia ne ką kita, o didelę politinę riziką sukelti pasaulyje dar neregėtus ir tragedijas lemiančius įvykius“.
 
„Jo strategija – neprognozuojamumo ir demotyvacijos politika, vedanti žmoniją nežinia kur. Visa tai akivaizdžiai regime iš jo drąsių, bet labai rizikingų sprendimų“, – sakė S. Pocius.
 
„Lietuvos ryto“ televizijos žinių žurnalistas Mindaugas Vasiliauskas įžvelgia ir teigiamų D. Trumpo prezidentavimo aspektų – jo vertinimu, spėjimai, kad naujasis JAV prezidentas gali siekti normalizuoti santykius su Rusija, atsisakant kietesnės politikos jos atžvilgiu, nepasiteisino. „Amerika pirmiausia“ politika leidžia tikėtis, kad Vladimirui Putinui nebus nuolaidžiaujama“, – sako žurnalistas.
 
Kaltinimai žvaigždėms
 
Antroje pozicijoje atsidūrė Vakarų pasaulyje nuvilnijusi skandalų banga dėl seksualinio priekabiavimo. Ji prasidėjo, kai spalį Holivudo magnatas Harvey Weinsteinas (Harvis Veinsteinas) buvo apkaltintas lytiniu smurtu, vėliau prabilo daugybė įtakingų žiniasklaidos, pramogų verslo, politikos veikėjų aukų.
 
„Pavieniais prisipažinimais dėl seksualinio priekabiavimo JAV prasidėjusi akcija išsivystė į pasaulinę kampaniją, atsiritusią net iki Lietuvos. Tai leidžia tikėtis, kad susidaro prielaidos pamažu keistis žmonių požiūriui ir socialiniam elgesiui“, – sako BNS redaktorė Jūratė Skėrytė.
 
Trečiu ir ketvirtu svarbiausiais įvykiais tapo Šiaurės Korėjos branduoliniai bandymai ir Britanijos derybų pradžia su ES.
 
„Pasaulinio karo grėsmė“, – taip „Lietuvos žinių“ vyriausiasis redaktorius Ramūnas Terleckas paaiškino, kodėl svarbiausiu metų įvykiu įvardijo totalitarinės Šiaurės Korėjos žingsnius.
 
„Politologas Ivanas Krastevas savo knygoje „After Europe“ parašė mintį, kad iki šiol analizavome įvairiausias skirtingas Europos integracijos teorijas, tačiau niekas dar nėra parašęs Europos dezintegracijos teorijos. O visa tai tampa ne tik teorine galimybe, bet ir realia grėsme. Europai reikia reformų tam, kad sąjunga išliktų, tačiau blogiausia tai, kad šalys narės, nors, rodos, ir sutinka dėl reformų būtinumo, nesutaria ir dėl ligos priežasčių, ir dėl galimo ligos gydymo“, – teigia bernardinai.lt vyr. redaktorius Donatas Puslys.
 
Tarp dažnai minėtų įvykių taip pat atsidūrė Tarptautinio olimpinio komiteto draudimas Rusijai dalyvauti žiemos olimpinėse žaidynėse, JAV sprendimas pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine, Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) išrinkimas Prancūzijos prezidentu, Katalonijos nepriklausomybės paskelbimas, Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) perrinkimas Kinijos lyderiu ir karines pergales prieš „Islamo valstybės“ grupuotę.
 
„Vienašališkas sprendimas dėl Jeruzalės ateities tinka iliustruoti D. Trumpo veikimo tarptautinėje arenoje būdą. „Jeruzalėje kilo įtampa ir nukrypo dėmesys nuo Kalėdų“, sako arkivyskupas Pierbattista Pizzaballa, Jeruzalės katalikų patriarchato apaštalinis administratorius, pabrėždamas, kad Kalėdų šventės tai nesužlugdys. Ar sužlugdys toks charakteringas D. Trumpo poelgis trapią taiką Artimuosiuose Rytuose paaiškės jau kitąmet, po viceprezidento Mike'o Pence'o vizito į Jeruzalę, siekiant sumažinti prezidento D.Trumpo „jėgos veiksmo“ nulemtą žalą“, – sako Žinių radijo žurnalistas Ridas Jasiulionis.
 
  

Žymos: Metų įvykis, Donald Trump, Liudas Mažylis, Lietuva

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Blondinė – brunetei:

– Tu dar po stalu šliaužiojai ir į kelnes darei, kai aš jau į mokyklą vaikščiojau!

– Aha. O dabar mes klasiokės!