Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Linas Kranauskas   |   2011-02-18

Žaliosios politikos konferencija

  
Žaliosios politikos konferencija
© R.Read
Nauja žaliųjų organizacija neslepia savo politinių aspiracijų.

Vasario 19-ąją, šeštadienį, Vilniuje vyks konferencija ,,Žaliasis kelias – keiskimės kartu“. Pakalbinome jos organizatorius.

="text-align: justify">Koks yra pla­nuo­ja­mos eko­kon­fe­ren­ci­jos tiks­las, ką, ti­ki­tės, ji pa­keis?

An­drius Sa­mai­tis:
Pa­skleis­ti ža­lių­jų idė­jas, vie­šin­ti Ža­lių­jų są­jū­dį, pri­trauk­ti nau­jų na­rių.
Sau­lius La­pie­nis: Pri­sis­ta­ty­ti ir pri­sta­ty­ti nau­jai ku­ria­mą Ža­lių­jų są­jū­dį. Kvies­ti Lie­tu­vos gy­ven­to­jus keis­tis. Keis­tis pa­tiems ir vi­siems kar­tu. Iš­var­dy­ti es­mi­nes pro­ble­mas ir pa­teik­ti ma­ty­mą, kaip jas spręs­ti.

Kuo eko­no­mis­tas R.Kuo­dis yra su­si­jęs su ža­lio­sios po­li­ti­kos idė­jo­mis, ką jis apie jas ma­no?

An­drius:
R.Kuo­dis ra­šė apie eko­no­mi­nius ir kt. ro­dik­lius, ku­rie tiks­liau at­spin­di ša­lių (tau­tų) pa­dė­tį ne­gu BVP, o tai vie­nas iš „New Gre­en De­al“ ar­kliu­kų.
Sau­lius: R.Kuo­dis yra mak­ro­e­ko­no­mi­kos spe­cia­lis­tas, to­dėl to­kių žmo­nių ži­nios yra nau­din­gos bet ku­riai vi­suo­me­nės gru­pei ar jų da­ri­niui (par­ti­joms, ju­dė­ji­mams, aso­cia­ci­joms ir pan.). R.Kuo­dis pro­fe­sio­na­liai ga­lė­tų įro­dy­ti, pvz., nau­jos ato­mi­nės elek­tri­nės sta­ty­bos eko­no­mi­nį be­pras­miš­ku­mą ar­ba jos at­si­ra­di­mo at­ve­ju nei­gia­mą įta­ką at­si­nau­ji­nan­čios ener­ge­ti­kos at­si­ra­di­mui ir plėt­rai to­kia­me ma­ža­me kraš­te.
R.Kuo­dis yra vie­nas iš re­a­lių žmo­nių, kal­ban­tis, kaip rei­kė­tų at­lik­ti pa­sta­tų re­no­va­ci­ją. Ji mums, kaip ža­lie­siems, bū­ti­na, nes mū­sų tiks­las yra ma­žin­ti var­to­ji­mą ir gam­tos re­sur­sų pa­nau­dą. Pa­sta­tų cha­rak­te­ris­ti­kos Lie­tu­vo­je, de­ja,  iš es­mės ker­ta­si su „ža­li­ą­ja“ ide­o­lo­gi­ja – var­to­ti tau­piai, veiks­min­gai, ma­žiau.

Rai­mon­das Kuo­dis:
Kli­ma­to kai­ta yra re­a­lus da­ly­kas, ke­lian­tis di­de­lę grės­mę pa­sau­liui, kaip ir stip­rė­jan­čios   kri­zės: mais­to (svei­ko mais­to pro­ble­ma) ir van­dens ko­ky­bės (daug kur ji ne­pa­kan­ka­ma), to­dėl pa­sau­liui yra tik du ga­li­mi spren­di­mai:
– ža­lio­ji po­li­ti­ka, ga­lin­ti mi­ni­mi­zuo­ti pro­ble­mas;
– ar­ba tu­ri­me gal­vo­ti apie ge­oin­ži­ne­ri­nius spren­di­mus (ir­gi iš da­lies ža­lio­ji po­li­ti­ka).
Pa­sau­ly­je po­li­ti­nės va­lios spręs­ti la­bai ma­žai (JAV ne­pa­jė­gė ra­ti­fi­kuo­ti Kio­to pro­to­ko­lo, po­li­ti­kai ne­pa­si­ry­žę siek­ti il­ga­lai­kių tiks­lų – gai­la ati­duo­ti ir 1 proc. pa­sau­lio BVP pro­ble­moms spręs­ti, nors rei­kė­tų ge­ro­kai dau­giau) – tai­gi po­ky­čiai bū­ti­ni, aš už juos.

Ko­kią vie­tą ap­lin­ko­sau­gos veik­lo­je už­ima ben­druo­me­nių stip­ri­ni­mo ini­cia­ty­va (vie­na iš svar­bes­nių kon­fe­ren­ci­jos te­mų)?

An­drius: Hm, ben­druo­me­nės yra ta vie­ta, kur mes gy­ve­na­me, t.y. tai mū­sų ap­lin­kos da­lis. Ter­mi­nas ap­lin­ko­sau­ga su­si­de­da iš žo­džių ap­lin­ka ir ap­sau­ga. Stip­ri­nant ben­druo­me­nes ir jas švie­čiant bei gau­nant iš jų in­for­ma­ci­ją apie ap­lin­ką ir po­rei­kius, vals­ty­bė­je su­si­ku­ria ge­ras cik­las/ra­tas, kai žmo­nės įsi­trau­kia į vals­ty­bės ir ap­lin­ko­sau­gos rei­ka­lus. Čia fi­lo­so­fi­nis pa­mąs­ty­mas, o kon­kre­čiai – per Ant­akal­nio ben­druo­me­nės su­si­rin­ki­mus mes 2/3 lai­ko kal­ba­me apie ap­lin­ką ir ap­lin­ko­sau­gą, nors „tik­ras“ ža­lia­sis kol kas tik aš.    
Sau­lius: Ben­druo­me­nės, ku­rios gy­ve­na ar­čiau kon­flik­tuo­jan­čių/kon­fron­tuo­jan­čių su ap­lin­ka ar svei­ka gy­ven­se­na ob­jek­tų ar te­ri­to­ri­jų, ga­li (ir pri­va­lo) ope­ra­ty­viai re­a­guo­ti į ne­tin­ka­mai pa­reng­tų ir įgy­ven­din­tų pro­jek­tų pa­da­ri­nius. Ben­druo­me­nės ga­li ir tu­rė­tų da­ly­vau­ti svars­tant įvai­rius nau­jus pro­jek­tus, ypač po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mą. Ben­druo­me­nės, bet ne val­džia, yra to­ji jė­ga, ku­ri ga­li lem­ti vie­no­kių ar ki­to­kių spren­di­mų pri­ėmi­mą. Pa­vyz­džiui, at­lie­kų de­gi­ni­mo ga­myk­los, Ka­zo­kiš­kių sąvar­ty­nas, kiau­lių fer­mos ir pan. Ben­druo­me­nių ap­lin­ko­sau­gi­nių ži­nių kė­li­mas ir jų ak­ty­vus bei ra­cio­na­lus ir veiks­min­gas pa­nau­do­ji­mas tar­nau­tų kaip sau­gik­lis ap­lin­kos ir žmo­nių svei­ka­tos ap­sau­go­ji­mui.

Kaip jūs pa­tys pir­miau­sia su­vo­kia­te ža­li­ą­ją po­li­ti­ką, jos tiks­lus, pa­grin­di­nes pro­ble­mas Lie­tu­vo­je, ką rei­kia keis­ti?

An­drius: Hm. Il­gas klau­si­mas. Man svar­biau­sia yra  žu­vų ir  tau­tos ma­žė­ji­mas, su­si­jęs su kul­tū­ros ir sa­vi­vo­kos, ir sa­vi­gar­bos sto­ka, bei ban­dy­mai už­si­grob­ti pa­e­že­res, miš­kus ir kt. gra­žias vie­tas, at­imant jas iš vi­suo­me­nės.  Trum­pai, ža­lio­sios po­li­ti­kos ver­ty­bės ir tiks­lai yra: tva­ri eko­no­mi­ka, ap­lin­kos iš­sau­go­ji­mas, rū­šių įvai­ro­vė, pa­gar­ba žmo­gui ir so­cia­li­nė ge­ro­vė, o lie­tu­viš­ko­je ža­lio­jo­je po­li­ti­ko­je, ma­nau, dar ir tau­tos puo­se­lė­ji­mas (kul­tū­ros, švie­ti­mo, sa­vi­gar­bos, de­mo­gra­finio au­gi­mo). Vi­so­se šio­se sri­ty­se mes sie­kia­me ge­rų po­stū­mių, čia mū­sų pri­ori­te­tai ir šio­mis lin­kmė­mis mes no­ri­me temp­ti–stum­ti–ska­tin­ti Lie­tu­vą, ar ne?
Sau­lius: Tai dar­ni plėt­ra, sai­kin­gas ir tau­pus iš­tek­lių var­to­ji­mas, dar­nus žmo­gaus ir gam­tos su­gy­ve­ni­mas („gam­ta tar­nau­ja žmo­gui, o žmo­gus – gam­tai“), dau­gu­mos ūki­nių veik­lų de­cen­tra­li­za­ci­ja, at­si­sa­ky­mas ato­mi­nės vals­ty­bės sta­tu­so, ža­lių­jų tech­no­lo­gi­jų die­gi­mas ir plėt­ra. Lie­tu­vo­je tu­ri bū­ti pri­im­tas ir pra­dė­ti ga­lio­ti at­si­nau­ji­nan­čios ener­ge­ti­kos įsta­ty­mas. Tai tu­rė­tų tap­ti šiuo­lai­kiš­kos, ci­vi­li­zuo­tos vals­ty­bės eg­zis­ta­vi­mo ir rai­dos for­ma bei nor­ma.

Ką dar no­rė­tu­mė­te pa­brėž­ti kon­fe­ren­ci­jos pro­gra­mo­je, pla­nuo­se ir idė­jo­se?

An­drius: Nie­ko, iš­sky­rus, kad pa­grin­di­nė ži­nia vi­suo­me­nei, ma­no nuo­mo­ne, ga­lė­tų bū­ti to­kia: „At­ei­na nau­ji, pro­tin­gi Ža­lie­ji, jie kils­tels Lie­tu­vą į nau­ją ly­gį! Tik­rai.“

Kaip ma­no­te, ko­kia da­bar­ti­nė ža­lių­jų bal­so pro­ble­ma Lie­tu­vo­je, ko­dėl jis gal­būt ne­pa­kan­ka­mas, frag­men­tuo­tas?

An­drius: Ža­lio­jo bal­so, hm, ga­lė­tų bū­ti toks laik­raš­tis in­ter­ne­te. Frag­men­tuo­tas, nes ža­lie­ji iš es­mės yra frag­men­tuo­ta liau­dis.  Bet tai nie­ko blo­ga. Iš to gal net ga­li­me tu­rė­ti nau­dos. Bet už­tat ža­lu­mo yra be­veik vi­suo­se lei­di­niuo­se.  Ta­čiau rei­kia ke­lių gry­nai ža­lių ge­rų lei­di­nių („Gre­e­nas“ ir „Ozo­nas“ bei „Eko­ban­ga“ – ge­ri pa­vyz­džiai, ir „Ža­lio­ji Lie­tu­va“ dar bu­vo, bet ji nu­ny­ko).
Sau­lius: Ža­lių­jų ju­dė­ji­mas ir ap­lin­ko­sau­gi­niai klu­bai sa­vo veik­la yra per sil­pni iš­spręs­ti ar­ba spręs­ti ap­lin­ko­sau­gai ky­lan­čius iš­šū­kius. Rei­ka­lin­ga po­li­ti­nė to­kios veik­los for­ma, tie­sio­gi­nis da­ly­va­vi­mas vals­ty­bės val­dy­me. Par­la­men­ti­nės par­ti­jos at­ve­ju Ap­lin­kos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos mi­nist­ro port­fe­lis tu­rė­tų pri­klau­sy­ti ža­lio­sios pa­krai­pos par­ti­jai.
 
Sau­lius La­pie­nis ir An­drius Sa­mai­tis yra be­si­bu­rian­čio Lie­tu­vos ža­lių­jų są­jū­džio at­sto­vai. Or­ga­ni­za­ci­ja sie­kia tap­ti po­li­ti­ne par­ti­ja.

  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Besilaukianti moteris guodžiasi draugei:
– Šiandien ryte sudaužiau lėkštę. Bijau, kad tai nebūtų blogas ženklas ir nepakenktų būsimam kūdikiui.
– Baik tikėti prietarais! Kai mama manęs laukėsi, sudaužė patefono plokštelę. Kaip matai, man man nieko neatsitiko, nieko neatsitiko, nieko neatsitiko, nieko neatsitiko...