Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

2009-09-26

Savęs paieškos Londone

  
mal" style="line-height:150%">Kaip suprasti, ko nori iš gyvenimo, ir atrasti tikrąsias vertybes – amžini jaunų žmonių klausimai. Ieškoti atsakymų lietuvaitė Justa Lideikytė išvyko į kosmopolitiškąjį Londoną.

 Be draugų – nė iš vietos

J. Lideikytei – 24-eri. Baigusi filosofijos studijas VDU ir įpusėjusi teisės studijas VU mergina pasiėmė akademines atostogas ir ilgai negalvojusi išvyko į Londoną.

„Norėjau pailsėti, prasiblaškyti, pamatyti pasaulį, – greitai beria žodžius, – ir suprasti, ko noriu iš gyvenimo“, – kiek patylėjusi priduria. O veide šmėkšteli vaikiškai drovi šypsena.

Žinoma, neaišku, kaip būtų sekęsi įgyvendinti šį planą, jeigu ne nepakeičiami draugai – jie ir oro uoste pasitiko, ir gyventi priėmė. Ir priešpiečių įdėdavo, kai mergina su CV klaidžiodavo po milžinišką Londoną ieškodama darbo.

„Po trijų dienų sulaukiau kelių darbo pasiūlymų, bet nenorėjau skubėti, išsirinkau geriausią – dirbau pardavėja prabangioje „Coast“ drabužių parduotuvėje.“

Šioje parduotuvėje buvo prekiaujama vien moteriškais drabužiais – daugiausia vakarinėmis suknelėmis, kurias ir pačios pardavėjos turėjo dėvėti. Justa tikina, kad susirasti bet kokį darbą Londone yra paprasta. Daug sunkiau – rasti gerai mokamą. Tam reikia ne tik nesusimauti per pokalbį su darbdaviu, bet ir mokėti tinkamai parašyti CV. Ir, svarbiausia, anglams būtina sąlyga visiškai nesiskiria nuo sovietinės – tai patirtis.

Kuo sunkiau dirbi, tuo daugiau uždirbi

8 darbo valandos 5 dienas per savaitę. „Labai pavargdavau, – tikina Justa, – bet užtat kolektyvas buvo puikus, – nusišypso, – visi žmonės linksmi, dažnai teiraujasi, kaip sekasi, puola bučiuotis. Su manimi dirbo merginos iš įvairiausių pasaulio šalių – Prancūzijos, Ispanijos, Ganos, Maltos, Anglijos, Indijos, Latvijos.“

Būtent šis kultūrų kokteilis lietuvei labiausiai ir patiko. „Londonas nuostabus tuo, kad jame vienoje vietoje yra labai daug skirtingų kultūrų žmonių. Gali iš jų daug ko pasimokyti. Ir nereikia keliauti po visą pasaulį.“

Po trijų mėnesių Justa nusprendė judėti toliau – susirado dar pelningesnį ir įdomesnį darbą – ėmėsi dirbti slauge.

„Rūpinausi neįgaliais žmonėmis jų pačių namuose. Tai neįkainojama patirtis. Tai vienas prasmingiausių dalykų per mano gyvenimą. Psichologinis pasitenkinimas, kai padedi kitam žmogui“, – nustebina ji savo pareiškimu.

Nepaisant visų fizinių baisumų – juk neįgalius žmones reikia ir nuprausti, ir pamaitinti, ir vystyklus jiems pakeisti – aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinti mergina nesijautė pažeminta.

„Kartais jaučiau tik šiokią tokią panieką iš Lietuvoje likusių draugų ir tėvų, kad va, baigiau mokslus, o dirbu juodą darbą, bet nekreipiau į tai dėmesio. Nes kiekvieną kartą iš ligonio gaunu dalelę jo gyvenimo patirties, stiprybės. Man tai yra labai dvasingas darbas.“

Ar tai tik nesibaigiančios savęs paieškos?

Kam visko Lietuvoje turėjusiai merginai reikia tokių išbandymų ir kodėl ji renkasi kraštutinumus, jei galėtų ramiai ir patogiai gyventi? – pagalvoju, o vėliau paklausiu.

„Iš pradžių maniau, – dabar jau kur kas atviriau sako pašnekovė, – pasibastysiu po pasaulį, išsišėlsiu ir „susitupėsiu“, todėl ir norėjau visur save išbandyti“, – paaiškina Justa.

Ne į vieną Anglijos kaimą slaugyti sunkių ligonių vykusi mergina patyrė ne tik nelengvų darbo išbandymų, bet ir aibę linksmų dalykų – vakarėlių iki paryčių, ne vieną meilės nuotykį, ir sutiko daugybę puikių žmonių.

Tačiau visą tą laiką merginai ramybės nedavė vienas klausimas – ko ji nori iš gyvenimo ir ką veiks ateityje?

„Galvojau, kad nuvykusi į Londoną tuos atsakymus rasiu, bet labai klydau. Vis dar nežinau, ko noriu“, – ironiškai suraukia antakius, tarsi pati negalėtų patikėti, jog ir Londonas „neatvedė į protą“.

Artimiausia ateitis – Lietuvoje

Nors atsakymo į klausimą, ko nori iš gyvenimo, Justa nesurado, tačiau, kaip Paulo Coelho „Alchemiko“ pagrindinis veikėjas, ji patyrė, kad didžiausias lobis dažniausiai yra ten, kur jo mažiausiai tikiesi.

„Londone supratau daugybę dalykų, pamačiau daugybę įvairiausių žmonių ir žinau, kad susikroviau didelį patirties kapitalą“, – kaip tikra filosofė rimtu veidu dėsto mergina.

Tas kapitalas – tai iš sunkių ligonių gauta gyvenimo džiaugsmo patirtis, sunkiausiose situacijose gelbstintys tikri draugai, nauji žmonės, nepamirštami įspūdžiai ir, žinoma, Londonas. Miestas, kuris niekada nemiega ir niekada nesibaigia.

„Kiekvienam žmogui reikėtų aplankyti Londoną, kad suprastų, kokie mes visi skirtingi ir kartu kokie panašūs“, – reziumuoja ji.

Visi, ieškantys atsakymo į tą patį klausimą: ko norime iš gyvenimo?

  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Bronius buvo vedęs du kartus, ir abu – nelaimingai: pirmoji žmona nuo jo pabėgo, o antroji – ne...