Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

2009-03-04

Žavioji ir atšiaurioji Antarktida

  
Žavioji ir atšiaurioji Antarktida

Į kelionę po Antarktidą – patį šalčiausią, labiausiai vėjuotą ir mažiausiai ištyrinėtą mūsų planetos žemyną – taip paprastai neišsiruoši. Trys lietuviai, Donaldas Rakevičius, Aurimas Vaitkevičius ir Deividas Vabuolas, pabuvoję rečiausiai turistų lankomoje vietoje, dalinasi nepakartojamais įspūdžiais iš Niekieno Žemės.

Viktorija Navickaitė

 Kai daugiau nei prieš metus netoli Antarktidos krantų skendo kanadiečių ekspedicinis laivas „Explorer“, kvapą užgniaužę žinias apie skęstantį laivą sekė milijonai žmonių pasaulyje. Tarp jų itin asmeniškai šią katastrofą išgyveno bičiuliai D. Rakevičius, A. Vaitkevičius ir D. Vabuolas. Mat šie nuotykių medžiotojai vos prieš pusmetį tuo pačiu „Explorer“ buvo išplaukę pažinti vieną atokiausių ir atšiauriausių mūsų planetos žemynų Antarktidą.

 Poliarinių kruizų veteranas – jau istorija

Vienas žymiausių pasaulyje nuotykių turizmo laivas, poliarinių kruizų veteranas, specialiai sukurtas plaukioti ekstremaliomis sąlygomis Arktikos ir Antarktidos vandenyse, atsitrenkė į ledo luitą. Smūgis korpuse pramušė kumščio dydžio skylę, pro kurią pradėjo skverbtis vanduo. Kaip 2400 tonų laivas su dvigubu dugnu, plaukdamas geru oru tarp nedidelių ledo lyčių bei valdomas patyrusios įgulos, galėjo patirti susidūrimą ir pradėti skęsti – ekspertai suka galvas iki šiol. Laimei, įvykis, vos nevirtęs rimta katastrofa, žmonių aukų nepareikalavo – visa įgula ir keleiviai (iš viso 154 žmonės) buvo sėkmingai išgelbėti. „Tačiau vien tik pagalvojus, kad tame laive galėjome būti ir mes, kūnu perbėga šiurpuliukai“, – šiandien prisimena lietuvis D. Rakevičius.

Šalčiausias žemynas

Dėl atšiaurių klimato sąlygų Antarktidoje nėra nuolatinių gyventojų, tačiau čia įkurtose tyrimų stotyse gyvena mokslininkai.

Ir nors istorijoje yra buvę atvejų, kai kuri nors šalis pasiskelbdavo, jog viena ar kita Antarktidos dalis yra jos, šis žemynas nepriklauso nei vienai valstybei. Todėl Antarktida yra vadinama mokslo, taikos ir tyrinėjimų žemynu.

 „Visada norėjau aplankyti visus pasaulio žemynus. Antarktida yra sunkiausiai pasiekiama, todėl, pamatęs reklamą, pradėjau domėtis ekspedicinėmis kelionėmis ir dar draugus prikalbinau vykti kartu,“ – pasakoja nekasdienišką nuotykį patyręs lietuvis.

Nuotykių turizmas – viena sparčiausiai augančių turizmo sričių. Lietuviai į Antarktidą išsiruošė su „Gap Adventures“ – viena didžiausių Kanados turizmo kompanijų. Jų organizuojamų kelionių kainos yra gana prieinamos, ir ypač europiečiams dėl palankaus dolerio kurso.

„Paprastai su grupe aš nesu linkęs keliauti, bet į tokią kelionę pats juk nenuvažiuosi“, prisipažino D. Rakevičius.

Kelionė mokslininkų kompanijoje

Šios kelionės vadinamos ekspedicinėmis dar ir dėl to, kad kartu su turistais laive plaukia ir mokslininkai. „Visi jie buvo jauni, bet turintys daug patirties. Didžiausią įspūdį paliko kanadietis istorikas Christopheris Gilbertas. Daug kas žino apie Antarktidos legendas – Shacletoną, Scottą ir Amundseną. Ch. Gilbertas papasakojo ir apie tuos, kurių ekspedicijos nesibaigė taip laimingai, jos liko niekam nežinomos, tačiau buvo ne mažiau įspūdingos“, pasakojo D. Rakevičius ir rodė nenuginčijamus faktų paliudijimus – fotografijas, kuriose užfiksuoti ledynų papėdėje kadaise nuskendę ekspediciniai laivai.

Laive kartu su turistais ir įgula plaukė ir geologas bei ledynų specialistas kanadietis Liamas Colganas, ornitologas amerikietis Richas Pagenas, jūrų žinduolių specialistė amerikietė mokslų daktarė Shannon Fowler, ekspedicijos lyderis iš Naujosios Zelandijos Chrisas Anstee bei jo padėjėjas iš Didžiosios Britanijos Chrisas Doderis, botanikė ir zoologė iš Kanados Heidi Krajewski.

Mokslininkai du kartus per dieną organizuodavo išsilaipinimą į pakrantę. Jie buvo ir tam tikslui skirtų pripučiamų valčių, vadinamų“ zodiakais“, vairininkai.

„Visa įgula Pietų pusrutulio vasarą (kai pas mus žiema) dirba Antarktikoje, o mūsų vasaros laikotarpiu plaukia dirbti į Šiaurę, į Arktiką. Kelionės pabaigoje mokslininkai suorganizavo laivo daiktų bei suvenyrų labdaros aukcioną, kurio visos lėšos buvo skirtos albatrosų gelbėjimo nuo žvejų tinklų fondui, prisiminimais dalijosi D. Rakevičius.

Bendrakeleiviai patyrę keliautojai

Trys draugai buvo vieninteliai lietuviai laive, kuriame susibūrė nuotykių ieškotojai iš dar 22 pasaulio šalių. Iš viso į ekspediciją plaukė 98 keleiviai. Nors kelionė ir nebuvo pigi, atrasti Antarktidą traukė daug jaunų žmonių, daugiausia iš Kanados, Olandijos ir JAV. Beveik visi patyrę keliautojai, aplankę daugybę pasaulio šalių.

Įdomiausi ekspedicijoje lietuvių sutikti bendrakeleiviai vyras ir žmona iš Londono, abu anglų kalbos profesoriai, jau 4 metus gyvenantys ir dėstantys Tokijuje. Kita pora vieno didžiausių Kanados cirkų „Zero Gravity“ savininkai Eli ir Svava, maišantys pasaulį, ieškodami naujų talentų. Jie po kelionės į Antarktidą dar savaitę pasiliko Buenos Airėse, norėdami savo cirko pasirodymams surasti įspūdingų gatvės artistų. Dar viena įdomi pora, patraukusi lietuvių dėmesį Ben ir Clair, jauni kelionių agentai iš Mančesterio. Jie iš karto po Antarktidos važiavo slidinėti į Prancūziją, o po mėnesio – į Pekiną, iš kurio šilko keliu keliavo į Kazachstaną.

„Dauguma kartu keliavusiųjų – aktyvūs keliautojai, buriuotojai, alpinistai, baidarininkai. Dar prisimenu merginą iš Mičigano valstijos, kuri, baigusi studijas, išvyko dėstyti anglų kalbos į Ekvadorą, o po to viena išmaišė visą Pietų Ameriką. Aš jau po pirmo vakaro restorane supratau, kad mano 30 aplankytų šalių (dauguma Europoje) šioje kompanijoje labai nepasididžiuosi. Taigi tiesiog klausiausi kitų pasakojimų, planuodamas ateities keliones“, džiaugdamasis neeilinėmis pažintimis kalbėjo D. Rakevičius.

Saulė – 8 valandas per parą

Į ekspediciją lietuviai išvyko kovo pradžioje iš Ušujos, piečiausio Argentinos uosto. Plaukė Beagle kanalu, kol pateko į vandenyną, paskui per dvi dienas kirto Dreiko sąsiaurį, kol pasiekė Pietines Šetlando salas. Čia pirmą kartą išsilaipino. Tada patraukė iki žemyno, vadinamo Pusiasaliu. Tolimiausias pasiektas taškas buvo Vernadskio mokslinė tyrinėjimų stotis.

Tai buvo priešpaskutinė „Explorer“ kelionė tą sezoną, nes kovo pabaigoje baigiasi vadinamoji vasara ir plaukti darosi nesaugu. „Oras visą kelionės laiką buvo nuostabus. 8 valandas per dieną švietė saulė, tuo tarpu ekspedicijai, vykusiai prieš mus, teko tik 4 valandos saulės“, pasakojo keliautojai.

Antarktida – nepigus malonumas

Kelionių kainos į Antarktidą, priklausomai nuo ekspedicijos trukmės ir aplankomų vietų svyruoja apytikriai nuo 3500 iki 16 000 JAV dolerių. D. Rakevičius į Buenos Aires skrido iš Dalaso, tad jam lėktuvo bilietas kainavo apie 1000 JAV dolerių, dar apie 300 JAV dolerių kainavo skrydis iš Buenos Airių į Ušują. A. Vaitkevičiui ir D. Vabuolui skrydis į Ušują iš Lietuvos kainavo apie 2000 JAV dolerių.

Apatiniai – tik vilnoniai arba šilkiniai

Prieš vykdami į kelionę lietuviai turėjo pasirūpinti ir specialiais daiktais bei drabužiais, reikalingais ekspedicijai. Kelionės organizatoriai iš anksto buvo paskelbę sąrašą daiktų, be kurių Antarktidoje būtų sunku apsieiti. „Svarbiausi daiktai guminiai batai išsilaipinimams ir šilta neperpučiama striukė. Dar kelionėje ypač pravertė geri žiūronai, akiniai, kepurės, pirštinės bei šilti apatiniai, kurie pagal kelionės organizatorių rekomendacijas būtinai turėjo būti vilnoniai arba šilkiniai.

Ekstremalių klimato pokyčių kelionėje patirti neteko, nes oras buvo geras – apie 0 °C, tačiau kai porą dienų buvo apsiniaukę, pravertė neperpučiama ir neperšlampama apranga“, pasakojo ekspedicijos dalyviai.

Vandens temperatūra taip pat buvo nulinė. Tokiame vandenyje išdrįstų išsimaudyti tikrai ne kiekvienas, tad kapitono ir įgulos suorganizuotos maudynės buvo tikras iššūkis. „Iš mūsų trijų į ledinį vandenį pūkštelėjo tik Aurimas. Iš viso į Antarktidos vandenis išdrįso šokti tik 12 drąsuolių“, pasakojo keliauninkai. Visi jie vakare, specialios ceremonijos metu, gavo sertifikatus, pažyminčius kaulus stingdantį nuotykį. „Reikėjo matyti besimaudančiųjų veidus, kaip jie įšokdavo į vandenį ir kokiu greičiu puldavo atgal ant lieptelio“, prisimindamas juokėsi D. Rakevičius.

Laive neapsieita ir be nuotykių. Vienos merginos iš Jungtinių Valstijų bagažas paklydo pakeliui į Argentiną, tad į laivą ji atvyko kaip stovi. Visa įgula su mergina draugiškai pasidalino savo apranga. Parplaukusios iš Antarktidos merginos bagažas ramiai sau laukė oro uoste.

Maitino ir vegetariškai

„Explorer“ – pirmasis laivas, 1969 metais Suomijoje pastatytas specialiai ekspedicijoms. „Pasak įgulos, „Explorer“ labai patikimas ir saugus. Tad, kai sužinojome apie jį ištikusią nelaimę, tikrai sunkiai galėjome patikėti. Vieną naktį mūsų kelionės metu, kai laivas atsitrenkė į ledkalnį (aišku, nedidelį), visi bare išsigandę pašoko, o kapitono padėjėjas net nekrustelėjo. Suprask – menkniekis...“ pasakojo keliautojai.

Pats laivas, pasak lietuvių, buvo paprastas, be jokių ypatingų patogumų. Kajutėse tebuvo lovos, tualetas ir dušas. Ekspedicijos dalyviai buvo maitinami tris kartus per dieną. Ir be mėsos bei žuvies visada galima buvo gauti vegetarišką patiekalą. Restorane buvo galima sėstis kur nori, tad lietuviai stengėsi kas kartą įsitaisyti vis prie kito stalo, kad susipažintų su kuo daugiau žmonių. Pasak jų, visi mokslininkai valgydavo kartu ir visada buvo labai draugiški.

Nuo jūros ligos – pleistras už ausies

Didžiausias sunkumas, kurį teko įveikti keliautojams – jūros liga. „Pusė žmonių neišėjo iš kajučių, kol kirtome Dreiko sąsiaurį. Bangos tuo metu siekė 10 metrų. Beje, mūsų draugas Aurimas dėl to didžiai nusivylė, nes buvo kažkur skaitęs, kad jos turi būti apie 20 metrų aukščio“, juokėsi D. Rakevičius, prisimindamas, kad ir dešimties metrų aukščio vandenyno bangos – lyg trijų aukštų namas.

„Turėjome stiprių vaistų, klijuojamų už ausies, kurie mums padėjo apsisaugoti nuo jūros ligos. Bet savijauta ir nuo vaistų buvo prastoka – džiūvo burna ir gomurys, svaigo galva. Tačiau „jūros kojos“ greitai išdygo, ir jau antrą dieną vaikščiojome neįsikibę į turėklus. Tik tualete ir duše vis tiek tekdavo turėklų prisilaikyti. Restorane, kai labai supdavo, personalas net staltieses sušlapindavo kad indai neslidinėtų ant stalo. Tačiau kai perplaukėme Dreiko sąsiaurį, viskas nurimo“, prisiminimais dalinosi keliautojai.

Neapsakomo grožio vaizdai

Pasak lietuvių, kelionės metu matomi vaizdai bei aplinkui tvyranti ramybė ir didybė kas kartą užgniauždavo kvapą. „Kiekvieną rytą, išėjus ant denio pasitikti saulėtekio, savęs vis klausdavau – ar tikrai aš čia esu?“, prisimena keliautojai.

„Kadangi kompanijoje turėjome rimtą fotografą – Deividą, tai mudviem su Aurimu nereikėjo rūpintis nuotraukomis. Galėjome mėgautis vaizdais ir kartu su kitais keliautojais pro žiūronus stebėti gyvūniją. Įgula kas kartą pranešdavo, kai nuo kapitono tiltelio pastebėdavo banginius, ruonius ar pingvinus. O jie – tikri artistai! Ši kelionė buvo tokia įspūdinga, kad matytus vaizdus dar dabar sapnuoju naktimis“, Antarktidos grožio pakerėtas pasakoja D. Rakevičius.

Pingvinai – kaip vištos kaime

Bene didžiausią įspūdį draugams paliko leopardiniai ruoniai. Anot keliautojų, tai nuostabūs gyvūnai, kurie dažnai išnirdavo prie valties ir stebėdavo žmones iš vandens.

„Banginiai, žinoma, taip pat paliko įspūdį, kaip ir delfinai ar pingvinai. Kertant Dreiko sąsiaurį sužavėjo albatrosai. Žavu, kai jie išskleidę plačius sparnus tiesiog sklendžia šalia laivo, nepaisydami jokio vėjo. Anot vieno poeto, dabar priklausome išskirtiniam klubui žmonių – mačiusiųjų albatrosus“, šypsosi vaikinas.

Žinoma, daugiausia keliautojai Antarktidoje matė įvairių rūšių pingvinų. Šių paukščių buvo visur, kur tik ekspedicijos dalyviai išsilaipindavo. „Po poros dienų jie tapo tokie įprasti, kaip vištos kaime. Pakrantėse jų visur pilna. Tačiau liesti pingvinus, kaip ir kitus gyvūnus, draudžiama, todėl jie žmonių nebijo. Tad sustojus ar prisėdus, jie patys prilinguodavo ir, ypač jaunesni ir kvailesni, bandydavo lesti ir ragauti batus ir kelnes. Gražu buvo stebėti, kaip jaunikliai reikalauja iš tėvų maisto, o šie nuo jų bėga, taip mokydami pingviniukus pačius maitintis,“ – nepamirštamais įspūdžiais dalijosi lietuviai.

Paklaustas, ar norėtų dar kartą apsilankyti Antarktidoje, lietuvis buvo atviras: „Dar norėčiau šiaurinėje pusėje Arktyje paplaukioti. Smagu būtų Špicbergeną ar Grenlandiją aplankyti. Antarktida – nepamirštama, tačiau reikia ir kitur nuvažiuoti, dar du žemynai laukia ir begalė kitų viliojančių vietų pasaulyje“.

Trumpai

  • Antarktida – penktasis pagal plotą žemynas aplink Pietų ašigalį.

  • Antarktidos plotas yra apie 13,2 mln. km² – tai yra net 2,7 mln. km² didesnis už Europą.

  • Antarktidos žemynas yra ašigalio rajone, todėl čia susiformavusi stora ledo danga, kurios vidutinis storis apie 2000–3000 metrų, o rytinėje dalyje – iki 4500 metrų.

  • Antarktidos klimatas – šalčiausias visoje Žemėje. Antarktidoje įsikūrusioje Vostoko stotyje 1983 m. liepos 21 d. užfiksuota ir žemiausia temperatūra Žemėje – 89,2 °C. Vanda stotyje 1974 m. sausio 5 d. užfiksuota šilčiausia temperatūra Antarktidoje buvo + 15 °C.

  • Antarktidoje būna poliarinės dienos ir naktys, jos trunka po pusę metų. Poliarinės dienos ar nakties metu saulė būna arba visą laiką danguje, arba beveik nesirodo ir visai nešildo aplinkos.

  • Antarktida su aplink esančiomis salomis ir supančiais vandenimis vadinama Antarktimi.

  • Arktis (arba Arktika) – tai sritis aplink Šiaurės ašigalį, priešinga Antarktikos regionui, kuris yra išsidėstęs aplink Pietų ašigalį.

  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Vyras su žmona atvyksta į Paryžių, įsikuria viešbutyje. Vyras:
– Tai pirma į lovą ar į Eifelio bokštą?
Žmona:
– Į lovą! Eifelio bokštas stovės ilgiau...