Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

2009-06-11

Kompiuteriu dirbk saugiai

  

Kompiuteriai „kaltinami“ dėl daugelio sveikatos problemų, tačiau labai dažnai šie kaltinimai yra nepagrįsti.

 Dažniausiai sveikatos sutrikimus sukelia darbas kompiuteriu nesilaikant saugos reikalavimų, o ne pats kompiuteris. Problemų galima išvengti, įrengiant saugias darbo vietas, atsižvelgiant į rekomendacijas, skirtas dirbantiesiems kompiuteriu, teigiama Didžiosios Britanijos saugos ir sveikatos komisijos internetiniame puslapyje.

 Ar kompiuteris gali sukelti skausmus?

Taip. Ilgai be pertraukų dirbant kompiuteriu gali atsirasti skausmų rankose, riešuose, kaklo srityje bei nugaroje. Tokie skausmai dažnai vadinami pasikartojančios įtampos sindromu, tačiau šio termino negalima taikyti visiems be išimties. Dažniausiai tokie sveikatos sutrikimai netrunka ilgai, tačiau pasitaiko atvejų, kai dėl jų žmogus tampa neįgalus.

Jeigu Jūs dirbdami nuolatos jaučiate skausmą, turėtumėte apie tai pranešti darbdaviui. Jūsų darbdavys privalo suplanuoti darbuotojo darbą taip, kad, kasdien dirbant kompiuteriu, būtų periodiškai daromos pertraukos, įskaitomos į darbo laiką, arba būtų keičiama veikla, sumažinant darbo kompiuteriu krūvį. Jei dirbate namuose, savarankiškai, skirkite laiko atsipalaidavimui savo nuožiūra. Stenkitės nepersitempti, nesirgti – verta trumpai atsitraukti nuo darbo tam, kad vėliau netektų gydytis.

Kaip sumažinti stresą, patiriamą naudojantis kompiuteriu? 

Kartais žmonės, dirbantys kompiuteriu, skundžiasi, jog patiria stresą. Tačiau medikai sako, kad kompiuteris čia niekuo dėtas. Stresas dažniausiai būna sąlygotas per didelio darbo krūvio ar per trumpo termino darbui atlikti. Stresas gali atsirasti esant kompiuterio sistemos gedimams, taip pat jei darbuotojas neturi pakankamai žinių, reikalingų naudotis technika.

Darbdavys gali padėti savo darbuotojams išvengti streso organizuodamas mokymus, kompiuterinio raštingumo kursus, pataria saugos ir sveikatos specialistai. Streso tikimybę sumažinsite planuodami savo laiką, neatidėdami užduočių paskutinei minutei, stengdamiesi neįsiaudrinti, o jei kurį nors veiksmą atlikdamas kompiuteris „stringa“ ar „nulūžta“ – kreipdamiesi pagalbos į labiau prityrusius, taip pat lavindami savo gebėjimus naudotis kompiuteriu.

Ar darbas kompiuteriu kenkia regėjimui?

Moksliniais tyrimais įrodyta, jog darbas kompiuteriu nesukelia akių ligų. Tačiau nuolatinis darbas kompiuteriu, nedarant pertraukų, gali sąlygoti akių nuovargį bei diskomfortą. Jūs galite pajusti regėjimo sutrikimų, kurių anksčiau nepastebėdavote.

Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbo vieta būtų įrengta tinkamai, kad patalpoje būtų tinkamas apšvietimas. Jei atsiranda regėjimo sutrikimų, kurie gali būti susiję su darbu kompiuteriu, darbdavys privalo darbuotojui suteikti galimybę atlikti atitinkamą akių ir regėjimo ištyrimą.

O jeigu nešioju akinius ar kontaktinius lęšius?

Dėl kompiuterio išskiriamos šilumos oras patalpoje gali būti sausesnis, todėl, nešiojant tam tikrus kontaktinius lęšius, atsiranda nemalonių pojūčių akyse. Jei susiduriate su šia problema ir nenorite kontaktinių lęšių pakeisti akiniais, tuomet stenkitės dažniau mirksėti arba naudokite dirbtines ašaras. Patalpose, kurių oras yra sausas, reiktų pasirūpinti oro drėgnumą palaikančia įranga.

Žmonės, nešiojantys akinius, taip pat gali jaustis ne itin patogiai dirbdami kompiuteriu. Labai svarbu, kad ekranas būtų patogiame aukštyje, kad žiūrint į ekraną nereikėtų labai aukštai kelti ar nuleisti galvos. Pasikonsultuokite su okulistu, kad parinktų tinkamus darbui kompiuteriu akinių lęšius.

Ar dėl darbo kompiuteriu gali atsirasti galvos skausmų?Galvos skausmų atsiradimą sąlygoja daug veiksnių, vienas jų gali būti ir darbas kompiuteriu dėl:

  • blyksnių ar atspindžių monitoriuje;
  • neryškaus vaizdo;
  •   nešiojamų akinių lęšių netinkamumo dirbti kompiuteriu;
  • didelio darbo krūvio;
  •   darbo kompiuteriu be pertraukų;
  •  nepatogios sėdėjimo padėties.
Daugelį šių priežasčių galima pašalinti vos pastebėjus, ir galva neįsiskaudės.
Kiek laiko per dieną saugu dirbti kompiuteriu?
 
Nepertraukiamai dirbti kompiuteriu galima ne daugiau kaip 1 val. Dirbant 8 val. darbo dieną, reglamentuotos penkios 10 minučių trukmės pertraukos, nustatomos po 1 val. nuo darbo kompiuteriu pradžios. Dirbant 12 val. darbo dieną (40 val. darbo savaitę), reglamentuotos pertraukos pirmosioms 8 val. nustatomos pagal 8 val. darbo pamainos režimą, likusias 4 val. po kiekvienos darbo valandos daroma 15 min. pertrauka.
 
Kompiuteris skleidžia pavojingą spinduliuotę?
 
Netiesa. Kompiuteris skleidžia regimosios šviesos spindulius, dėl kurių mes galime matyti ekraną, taip pat elektromagnetinių bangų energiją, kuri nėra pavojinga, jei neviršija leistinų ribų. 
 
Ar kenkia nėščiosioms?
 
Ne. Nuogąstavimai dėl apsigimimų, sąlygotų darbo kompiuteriu, nėra patvirtinti moksliniais tyrimais. Šiuo metu vis dar atliekami moksliniai tyrimai, tačiau jie nepatvirtina jokios sąsajos tarp apsigimimų bei darbo kompiuteriu.
Ar dėl darbo kompiuteriu gali atsirasti odos pažeidimų?
 
Retai. Keletas žmonių skundėsi odos sudirgimu, niežėjimu, paraudimu, atsiradusiu dirbant kompiuteriu. Tikslios priežastys nėra žinomos, tačiau įmanoma, jog sauso oro, elektrostatinio krūvio bei individualaus organizmo jautrumo derinys gali būti odos pažeidimų priežastis. Šiuo atveju situaciją pagerintų papildomas patalpos drėkinimas ar vėdinimas.
 
Ar tiesa, kad kompiuterio pelės naudojimas gali sukelti problemų?
 
Intensyviai naudojant kompiuterio pelę ar rutulinį žymeklį rankos ir pirštai būna įtempti, ir tai gali būti pirštų sąnarių, riešų, rankų ar pečių skausmų priežastis. Tokių pat skausmų gali atsirasti ir dėl darbo klaviatūra.
 
Neigiamų pasekmių galima išvengti darant pertraukas, o jų metu mankštinant pirštus bei rankas. Svarbu ergonomiškai išdėstyti pelę bei klaviatūrą, kad būtų patogu dirbti. Gelbsti kėdė su porankiais, ant kurių padėtos rankos mažiau pavargsta.
 
 
Norint išvengti sveikatos sutrikimų dirbant kompiuteriu, labai svarbu ergonomiškai įsirengti darbo vietą:

 

       reguliuodami kėdės aukštį atminkite, kad šlaunys turi būti horizontalioje padėtyje, o kojų pėdos patogiai remtis į grindis;

       kėdės sėdimosios dalies polinkio kampas turi būti nežymiai pasviręs į priekį;

       nugara turi patogiai remtis į atlošą. Atlošo išlenkimas turi būti klubų aukštyje;

       porankiai turi būti alkūnės aukštyje;

       reguliuodami klaviatūros aukštį atminkite, kad plaštaka ir dilbis turi būti tame pačiame aukštyje, kad dirbant nereikėtų lankstyti riešo. Atstumas tarp klaviatūros apačios ir šlaunų turėtų būti 5 cm;

       reguliuodami stalo aukštį nepamirškite, kad monitoriaus centras turi būti 15–20 cm žemiau akių lygio;

Taip pat labai svarbu:

       kad vaizdas ekrane būtų stabilus ir nemirgėtų;

       monitoriaus ekranas būtų švarus;

       spausdinant tekstą, pasirinkti tokį šrifto dydį, kad akys kuo mažiau pavargtų skaitant;

       darydami pertraukas, nelikite sėdėti prie kompiuterio. Atsistokite, pavaikščiokite, jei tik įmanoma, mankštinkite nugarą;

 

Parengė Margarita Narvydaitė

 

 

 

 

 
  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Naujasis rusas atvažiuoja į Paryžių, apsistoja penkių žvaigždučių viešbutyje. Skaito viešbučio lankstinuką:
- Taip... Valgis... Kur čia valgiaraštis? A, štai... Pusryčiai nuo 7 iki 11, pietūs nuo 12 iki 16, vakarianė nuo 17 iki 23. Ožiai! O tai kada „Luvrą“ apžiūrėti?
document.write ("<\/scr"+"ipt>");