Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

2009-09-10

Armėnija – konjako ir linksmų žmonių šalis

  
n class="Apple-style-span" style="line-height: 24px; ">„Jerevanas yra ne Armėnijos, o armėnų sostinė. Tai yra – ne tik trijų milijonų Armėnijos gyventojų, o dar ir septynių milijonų po pasaulį išsibarsčiusių armėnų sostinė“, – TIESAI teigė Hajkas Lorykianas.

Evelina Daciūtė

Mano šeimoje, beje, yra istorija, susijusi su Armėnija. Prieš daugiau nei ketvirtį amžiaus tėvai išvyko slidinėti į kalnus Armėnijoje. Pačią pirmąją dieną mamai nepasisekė – ji krisdama susilaužė koją, tad tėčiui teko ją slaugyti. Po devynių mėnesių gimė mano broliai. Kai viešėdama šioje šalyje armėnams papasakojau šią istoriją, jie pasakė, kad neabejotinai mano brolių kraujyje yra dalis Armėnijos... Jie tikri patriotai!

Armėnų sostinė

Pirmiausia, ko nereikėtų pamiršti į Armėniją keliaujantiems lietuviams – tai viza. Skirtingai nei, pavyzdžiui, kaimyninėje Gruzijoje, čia jos prireiks. Už 10 dolerių ją galima įsigyti pasienyje. O tada jau kelias į vieną seniausių pasaulyje valstybių bus atviras.

Jerevanas išvertus reiškia „tai matyti“. Anot legendos, šiuos žodžius ištarė nuo legendinio Ararato kalno (jis vos per 40 kilometrų nuo miesto: šis kiekvienam armėnui ypatingas kalnas šiuo metu yra Turkijos teritorijoje) nusileidęs ir Ararato lygumą perėjęs Nojus. Milijoniniam Jerevane architektūros grožybių ištroškusios širdys nedžiūgaus – čia nerasite nei šimtmečius skaičiuojančio senamiesčio, nei siaurių gatvelių, nuvedančių į gilią senovę menančius laikus. Ten dominuoja naujos statybos daugiaaukščiai iš sunkių akmens blokų, plačios gatvės bei aukštyn-žemyn besiraizgantys viadukai. Šiame mieste netrūksta kranų – Jerevaną šiuo metu galima drąsiai vadinti didžiule statybų aikštele. Kita vertus, nėra ko ir stebėtis – dešimtmetį čia statybos beveik ir nevyko. Kalbinti armėnai tokį savo sostinės įvaizdį teisina tuo, kad svarbiausiu Jerevanas tapo ne taip ir seniai, mat iki to laiko jis buvo nedidelis miestas (nors įkurtas 782 m.).

Nors Jerevanas aiktelėti neprivers, tačiau jo gyventojų gerumu ir nuoširdumu būsite sužavėti. Tikrasis gyvenimas čia pradeda virte virti po darbo valandų, kai šiltą vasaros vakarą į gatves išeina gyventojai ir miesto svečiai. Kavinės dirba tol, kol išeina paskutinis klientas. Mieste vaikščioti saugu ir dieną, ir naktį. Taksi paslaugos nebrangios – ir dėl neaukštos kuro kainos, ir dėl konkurencijos: Jerevane daugiau nei 600 taksi firmų, o visoje Armėnijoje jų net apie 800.

Ką vertėtų aplankyti Jerevane? Knygų gerbėjams patartina užsukti į Meteradaraną – vieną iš nedaugelio knygų saugyklų pasaulyje. Taip pat verta aplankyti Armėnų genocido, Šiuolaikinio meno, Sergejaus Paradžanovo muziejus. Vakare – reginys ausims ir akims: šokantys fontanai skambant armėnų kompozitorių muzikai.

Muziejus po dangum

Armėnija vadinama muziejumi po atviru dangumi. Nors pačiame Jerevane ir nėra įspūdingų istorinių paminklų, tačiau kitose šalies dalyse jų apstu. Geghardo vienuolyne, kurio dalis bažnyčios iškalta iš vientiso akmens, yra specialios nišos sienoje, į kurias reikia įmesti akmenuką, kad išsipildytų noras. Kiek teko stebėti, pataiko retas. Armėnai juokavo, kad norint pataikyti, reikia būti lietuviu, žmogumi iš krepšinio šalies.

Armėniškos bažnyčios asketiškos: jokių freskų, jokios įmantrios puošybos.

Nuvykę į šią šalį būtinai aplankykite armėnų apaštalų bažnyčios Vatikanu vadinamą Ečmiadziną, Noravanko bažnyčių kompleksą. Armėnijoje yra likę ir pagoniškų paminklų – Garni šventykla, skirta Saulės dievui.

Ypatingas tautos palikimas – chačkarai. Akmeniniai kryžiai – unikalus pasaulinio meno reiškinys. Pagrindinis jų elementas – kryžius, kuris simbolizuoja Kristų, Gyvenimo medį ir rojų. Armėnams jis tas pats, kas pravoslavams ikonos. Jo funkcija – ne tik sakralinė, tai ir geografinė nuoroda, pergalės, džiaugsmo bei širdgėlos ženklas. Šiuo metu Armėnijoje yra apie 30 tūkst. vienas į kitą nepanašių chačkarų.

Nors Armėnijoje nėra jūros, tačiau „paplūdimių“ poilsio mėgėjai čia nenusivils: jų gausu prie Diližano ir Sevano ežerų. Pastarasis – didžiausias kalnų ežero paplūdimys Eurazijoje.

Slidininkams žiemą verta apsilankyti Zachkagzoro kurorte, kuriame yra visokių trasų: ir pradedantiesiems, ir tiems, kurie mėgsta čiuožti „juodais“ ruožais. Džarmukas garsėja kaip mineralinių vandenų kurortas, jis įsikūręs 2100 metrų virš jūros lygio.

Džiovintų vaisių rojus

Armėnų patiekalai – nuostabios kaukazietiškos virtuvės dalis. Ir ne tik – joje visų šalių, po kurias pasklidusi armėnų tauta, atgarsiai. Svetingųjų armėnų virtuvėje karaliauja šašlykas, vadinamas khorovat, paprastai čirškinamas iš kiaulienos. Mėgstamos ir ant ugnies pakeptos daržovės. Visuomet pasiūlys dolma, į vynuogių lapus įvynioto faršo su ryžiais. Ir, be abejo, lavašo – plonų baltos duonos lakštų.

Viešėdami Armėnijoje būtinai paragaukite virtų vėžių. Šie gėlųjų vandenų gyventojai puošia ne tik vietinių gyventojų stalą – jie auginami ir pramoniniu būdu bei eksportuojami į kitas šalis. Dėmesio vertas ir keptas ar su žolelėmis virtas upėtakis.

Populiarių turistinių objektų papėdėse armėnės prekiauja burnoje tirpstančiais, raštais išmargintais pyragais. Vietiniai turgūs lūžta nuo džiovintų vaisių: abrikosų, persikų, slyvų ir kitų sodo gėrybių. Armėnijoje riešutai parduodami ne tik kilogramais, bet ir įvairiais raštais sudėliotais rinkiniais – tai gali būti puikios lauktuvės jūsų artimiesiems. Saulėje džiovinti pomidorai nė kiek nenusileidžia savo „kolegoms“ iš saulėtosios Italijos. Anot armėnų, jie taip mėgsta daržoves ir vaisius, jog būtinai turi prisidžiovinti, kad ir žiemai jų pakaktų. Beje, šalies simbolis – granato vaisius.

Troškuliui numalšinti išmėginkite jogurto gėrimą meconi. O stipresnių gėrimų mėgėjams būtina paragauti visame pasaulyje garsėjančio armėniško konjako (pavyzdžiui, sovietiniais laikais garsėjo „Ararat“).

Patriotai ir humoristai

Armėnai garsėja ir nepralenkiamu humoro jausmu. Na, ko verti vien jų radijo juokeliai. Net į sudėtingus dalykus jie moka pažiūrėti linksmai: „Krizė apkeliavo visą pasaulį, atėjo į Armėniją ir apsidžiaugė: „Aš vėl namie“, – sako jie.

Tačiau ši tauta turi savo senų žaizdų – tai 1915 metų genocidas, kuriame nukentėjo jei ne seneliai, tai jų artimieji ar pažįstami. Tai skaudi ir šventa tema – ja nejuokaujama. Taip pat Kalnų Karabacho konfliktas, po kurio užsidarė siena su Azerbaidžanu. Dėl galimų naujų konfliktų Armėnija pasirinko draugystę su Rusija, tačiau tai nelabai patinka šalies kaimynams gruzinams.

Armėnai – bene karščiausi mano sutikti savo gimtinės patriotai. Didelę įtaką šaliai daro diaspora – užsieniuose gyvenantys armėnai. Atlikėja Cher, dainininkas Charlesas Aznavouras, rašytojas Williamas Saroyanas – tai tik maža žinomų armėnų dalis. Beje, šiuo metu Ch. Aznavouras yra Armėnijos ambasadorius Šveicarijoje. Diaspora nemažai investuoja į šalį – atkuria parkus, įrengia poilsio zonas, perka butus Jerevane, atveža į šalį vaikus ir anūkus, kad šie neužmirštų savo šaknų. Armėnijoje yra net diasporos ministerija – nieko keista, kai didesnioji armėnų dalis gyvena užsienyje. Kone kiekvienas armėnas turi giminių visame pasaulyje: sesuo – Maskvoje, sūnus – Niujorke, teta – Tbilisyje.

Trumpi faktai:

Armėnija

Geografija: Armėnija yra Pietų Kaukaze, ribojasi su Gruzija, Azerbaidžanu, Iranu ir Turkija

Sostinė: Jerevanas

Plotas: 29 800 kv. km

Gyventojų skaičius: 3,2 mln.

Valiuta: dramas

Kalba: armėnų

Religija: Armėnų apaštališkoji bažnyčia

Valdymo forma: prezidentinė respublika

Klimatas: kontinentinis – karštos vasaros ir šaltos žiemos

Istorija: tai seniausia Kaukazo šalis, taip pat viena seniausių valstybių pasaulyje ir pirmoji, kurioje krikščionybė tapo valstybine religija (301 m.)

Įdomus faktas: armėniškai „ačiū“ yra šnoragalytiun, tačiau armėnai jo beveik nevartoja – vietoj jo visi sako merci.

 

  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

- Tavo galvoje – plika dykuma, – šaukia ant Petriuko mokyklos direktorius.
– Jūs visiškai teisus, – atsako jam Petriukas, – Tačiau kiekvienoje dykumoje yra oazės, bet ne kiekvienas kupranugaris moka surasti kelią iki jų…
document.write ("<\/scr"+"ipt>");