Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Renata Skardžiūtė-Kereselidzė, savaitraštis ATGIMIMAS   |   2012-02-08

„99 procentai“

  
„99 procentai“ Va­ka­ruo­se pra­dė­jo kaup­tis ne­pa­si­ten­ki­ni­mo ban­ga, pra­si­ver­žu­si pro­tes­tais.

Pasaulio galingieji Davose pradėjo kalbėti apie pajamų nelygybės keliamą nestabilumą. Net JAV kandidatui į prezidentus prikišamas turtas. Tai – mada, prisitaikymas ar mąstymo pokytis?

Pas­ku­ti­nį sausio sa­vait­ga­lį ku­ror­ti­nis Da­vo­so kai­me­lis Švei­ca­ri­jo­je su­lau­kė kas­me­ti­nio pra­ban­gaus šur­mu­lio. Po­li­ti­kos, ver­slo ir ži­niask­lai­dos eli­tas su­si­rin­ko į Pa­sau­lio eko­no­mi­kos fo­ru­mą. Šie­met Da­vo­so su­si­ti­ki­mo da­ly­viams te­ko svars­ty­ti ga­na il­gą „karš­tų“ pa­sau­lio pro­ble­mų są­ra­šą, ku­ris vy­ra­vo pas­ta­rų­jų mė­ne­sių ži­niask­lai­dos an­traš­tė­se: ga­li­ma eu­ro zo­nos kri­zė; įta­ri­nė­ji­mai dėl Ira­no bran­duo­li­nio gin­klo pro­gra­mos ir ky­lan­ti įtam­pa tarp Te­he­ra­no ir Va­ka­rų; kru­vi­ni re­li­gi­niai iš­puo­liai Ira­ke ir Ni­ge­ri­jo­je; JAV pre­zi­den­to rin­ki­mai ir kt.
Są­ra­šą kaip vi­sa­da pa­pil­dė ir nuo­la­ti­nės te­mos, to­kios kaip kli­ma­to kai­ta bei pa­ra­ma skur­džioms ir be­si­vys­tan­čioms ša­lims, ku­rioms Bil­las Ga­tesas pa­skel­bė ski­rian­tis 750 mi­li­jo­nų JAV do­le­rių iš sa­vo šei­mos fon­do.
 
Ta­čiau vie­nu įdo­miau­sių klau­si­mų ta­po au­gan­ti skir­tis tur­tin­gų­jų ir skur­džių, ku­rią „Oc­cu­py“ ju­dė­ji­mas per­kė­lė į nau­jas plot­mes. Iki šiol vy­ra­vo siau­ras su­pra­ti­mas, kad pro­ble­mą su­kū­rė ne­tei­sin­gas iš­tek­lių pa­si­skirs­ty­mas tarp tur­tin­gos pa­sau­lio Šiau­rės ir nuo­lat at­si­lie­kan­čių Pie­tų, bet nu­vil­ni­ję „Oc­cu­py“ pro­tes­tai pri­ver­tė pa­sau­lio ly­de­rius at­si­gręž­ti į sa­vo vi­daus pro­ble­mas. Iki pat Da­vo­so at­ke­lia­vu­si ne­gau­si, bet ryš­ki „Oc­cu­py“ pro­tes­tuo­to­jų gru­pė pa­si­sten­gė, kad ir Pa­sau­lio eko­no­mi­kos fo­ru­mo da­ly­viai ne­pa­mirš­tų so­cia­li­nio tei­sin­gu­mo.
 
Eli­tas su­si­rū­pi­no dėl ne­ly­gy­bės
 
Prieš me­tus vy­ku­sia­me Da­vo­so su­si­ti­ki­me Ja­me­sas Di­mo­nas, „JP Mor­gan Cha­se“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius, skun­dė­si dėl, pa­sak jo, ne­pel­ny­tai ver­čia­mos kal­tės pa­sau­lio fi­nan­sų ved­liams. „Tie­siog ma­nau, kad nuo­la­ti­nis kar­to­ji­mas „ban­ki­nin­kai, ban­ki­nin­kai, ban­ki­nin­kai“ yra ne­pro­duk­ty­vus ir ne­są­ži­nin­gas“, – tuo­met sa­vo ko­le­gas už­sto­jo J. Di­mo­nas. Pra­ėjus ke­le­tui me­tų nuo eko­no­mi­nės kri­zės pra­džios pa­dė­tis pra­dė­jo tai­sy­tis ir pik­tą kri­ti­ką at­lai­kę pa­sau­lio fi­nan­si­nin­kai bei ban­ki­nin­kai, at­ro­do, ga­lė­tų kiek leng­viau at­si­kvėp­ti.
Ta­čiau, dar J. Di­mo­nui kal­bant, Va­ka­ruo­se pra­dė­jo kaup­tis ne­pa­si­ten­ki­ni­mo ban­ga, pra­si­ver­žu­si pro­tes­tais dėl au­gan­čios so­cia­li­nės ne­ly­gy­bės. Ne­ga­na to, šian­dien at­skir­tis tarp tur­tin­gų­jų ir vi­du­ri­nės kla­sės ne­bė­ra vien de­monst­ra­ci­jų šū­kis. Tai ta­po vie­nu po­pu­lia­riau­sių klau­si­mų dis­ku­si­joms vie­šo­jo­je erd­vė­je, įskai­tant ir bu­vu­sius „lais­sez-fai­re“ ka­pi­ta­liz­mo bas­tio­nus, kur kal­bos apie ne­ly­gy­bę iki šiol bu­vo pri­skir­tos so­cia­lis­ti­nėms kla­sių ko­voms.
 
JAV pa­si­pik­ti­ni­mas dėl ne­ly­gy­bės pra­si­ver­žė į pa­vir­šių, kai pro­tes­tuo­to­jai pa­reiš­kė esan­tys „99 pro­cen­tai“ vi­suo­me­nės, tu­rin­tys mo­kė­ti už li­ku­sio „1 pro­cen­to“ tur­tuo­lių pra­ban­gą, ir nu­krei­pė šias pa­stan­gas į pa­tį ka­pi­ta­liz­mo epi­cen­trą – Volst­ri­tą. Čia pra­si­dė­jęs „Oc­cu­py“ ju­dė­ji­mas grei­tai ra­do at­gar­sį už JAV ri­bų ir su­kė­lė daug triukš­mo On­ta­ry­je, Lon­do­ne, Pa­ry­žiu­je, Ciu­ri­che, Briu­se­ly­je ir ki­tur. Is­pa­ni­jo­je tūks­tan­čiai va­di­na­mų­jų „in­dig­na­dos“ su­si­rin­ko mies­tų aikš­tė­se pa­ro­dy­ti sa­vo nuos­kau­dos dėl di­de­lio ne­dar­bo ir vy­riau­sy­bės tau­py­mo pro­gra­mos.
 
Ver­ta pri­si­min­ti, kad ir ara­bų ša­ly­se dik­ta­to­riš­ki re­ži­mai griu­vo pra­si­dė­jus ma­si­niams pro­tes­tams dėl ne­dar­bo ir so­cia­li­nės ne­tei­sy­bės. Ką tik Egip­te pra­ėju­sius par­la­men­to rin­ki­mus taip pat lai­mė­jo bū­tent so­cia­li­nes pro­ble­mas pa­brė­žu­sios par­ti­jos, o ne „Fa­ce­bo­o­ko“ kar­ta pra­min­ti li­be­ra­lai. Ga­liau­siai net ir JAV res­pub­li­ko­nų par­ti­jai ren­kan­tis kan­di­da­tą pre­zi­den­to rin­ki­mams, pir­mau­jan­čio Mit­to Rom­ney var­žo­vai jam pri­kai­šio­ja jo tur­tą ir pa­tir­tį ku­riant pri­va­taus ka­pi­ta­lo ver­slą.
 
At­si­ve­ria nau­jo­vėms
 
Tad kal­bė­ti apie so­cia­li­nę ne­ly­gy­bę yra po­pu­lia­ru. Ypač tiems, ku­rie su­si­ję su po­li­ti­ka ir vie­šą­ja erd­ve, ten­ka pa­ro­dy­ti sa­vo jaut­ru­mą so­cia­li­niais klau­si­mais. Kaip ra­šo­ma fo­ru­mo ata­skai­to­je, au­gan­ti pa­ja­mų ne­ly­gy­bė ga­li tap­ti ki­birkš­ti­mi, ku­ri įžieb­tų tarp­tau­ti­nį ne­sta­bi­lu­mą at­ei­nan­čiais me­tais. „Iš­si­vys­čiu­sio­se eko­no­mi­ko­se, to­kio­se kaip Va­ka­rų Eu­ro­pa, Šiau­rės Ame­ri­ka ir Ja­po­ni­ja, so­cia­li­nė su­tar­tis, pas­ta­rai­siais de­šimt­me­čiais lai­ky­ta sa­vai­me su­pran­ta­mu da­ly­ku, at­si­dū­rė pa­vo­ju­je ir ga­li bū­ti su­griau­ta“, – skel­bia ata­skai­ta, per­spė­jan­ti dėl ga­li­mos „dis­to­pi­nės at­ei­ties dau­gu­mai žmo­ni­jos“.
 
Vis dėl­to Da­vo­so pa­sau­lio eko­no­mi­kos fo­ru­me pa­pras­tai da­ly­vau­ja tie pa­tys „1 pro­cen­to“ at­sto­vai, ku­riuos ir kri­ti­kuo­ja „Oc­cu­py“ pro­tes­tuo­to­jai. Anks­čiau tarp dau­ge­lio va­di­na­mų­jų „Da­vo­so vy­rų“ (ir mo­te­rų, nors jų vis dar ma­žu­ma), ypač tarp ver­sli­nin­kų, vy­ra­vo nuo­mo­nė, kad ne­ly­gy­bė – tai kai­na, ku­rią pri­va­lo­me su­mo­kė­ti už eko­no­mi­kos au­gi­mą. Lais­vo­sios rin­kos lo­gi­ka tei­gia, kad kon­ku­ren­ci­ja ska­ti­na ver­slu­mą ir ino­va­ci­jas, o eko­no­mi­kos pa­ki­li­mas tei­gia­mai vei­kia vi­sus sluoks­nius. Ta­čiau nuos­mu­kis, at­ro­do, pa­lie­ka vie­nus la­biau pa­žei­džia­mus nei ki­tus. Šis su­vo­ki­mas ro­do di­de­lį pa­sau­lio eli­to mąs­ty­mo po­ky­tį. Jis grei­čiau­siai at­si­spin­dės ir pa­si­bai­gus Da­vo­so fo­ru­mui.
 
Kaip tei­gia kai ku­rie ap­žval­gi­nin­kai, pats Da­vo­so su­si­ti­ki­mas pra­dė­jo smar­kiai keis­tis. Pa­sak Ti­mo We­be­rio, BBC ver­slo re­dak­to­riaus, Da­vo­so da­ly­viai ta­po gerokai at­vi­res­ni al­ter­na­ty­vioms nuo­mo­nėms ir idė­joms. Jau pra­ėjo tie lai­kai, kaip tvir­ti­na lo­bis­tas Nai­doo Ku­mi, kai no­rint įti­kin­ti dėl dar­bo tei­sių ir ly­gy­bės klau­si­mų tek­da­vo sek­ti kor­po­ra­ci­jų va­do­vus į tu­a­le­tą. Šį­kart fo­ru­mas pa­si­kvie­tė kur kas dau­giau jau­nų vei­dų, ku­rie ga­lė­tų mes­ti iš­šū­kį dis­ku­si­jo­se ver­slo ir po­li­ti­kos ly­de­riams. Tarp jau­ni­mo at­sto­vų bu­vo Gior­gio Jac­kso­nas, vie­nas iš ne­se­niai vy­ku­sių Či­lės stu­den­tų pro­tes­tų ly­de­rių, bei Ho­war­das W. Buf­fet­tas, įkū­ręs fon­dą pa­dė­ti skur­džiau­sioms vi­suo­me­nėms.
 
Eu­ro zo­na ke­lia ne­ri­mą
 
Tarp ki­tų la­biau­siai nu­švies­tų klau­si­mų iš­si­sky­rė dis­ku­si­jos apie eu­ro zo­nos sta­bi­lu­mą. Prieš ki­tą sa­vai­tę vyk­sian­tį svar­bų ES su­si­ti­ki­mą dėl eu­ro gel­bė­ji­mo Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prem­je­ras Da­vi­das Ca­me­ro­nas at­sei­kė­jo griež­tos kri­ti­kos da­bar­ti­nėms ES idė­joms, ra­gin­da­mas Eu­ro­pą „bū­ti drą­ses­nę“. Dau­ge­lis ti­ki­si, kad Vo­kie­ti­ja su­tiks pa­di­din­ti sa­vo įna­šą į gel­bė­ji­mo fon­dą, ir spau­di­mas A. Mer­kel grei­čiau­siai bu­vo re­pe­ti­ci­ja prieš at­ei­nan­čios sa­vai­tės de­ry­bas.
 
Tad, ne­pai­sant nuo­sai­kaus op­ti­miz­mo, fo­ru­mui bai­gian­tis vis dar tvy­ro­jo ne­ri­mas, kad su­maiš­tis eu­ro zo­no­je ga­li pa­si­kar­to­ti ir iš­si­lie­ti į ki­tas pa­sau­lio da­lis. Vik­ra­mas Pan­di­tas, „Ci­ti“ ban­ko va­do­vas, pa­li­ko Da­vo­są nu­si­tei­kęs ga­na skep­tiš­kai. „Eu­ro kri­zė“ kai­nuo­ja mums apie 1 proc. vi­so pa­sau­lio BVP. Pa­tys pa­skai­čiuo­ki­te. Pa­skai­čiuo­ki­te ir pa­sa­ky­ki­te – kiek dar­bo vie­tų tai su­da­ro? Kiek žmo­nių dėl to ne­dir­ba? – klau­sė V. Pan­di­tas, pri­dur­da­mas: – Pa­sau­ly­je rei­kia 400 mi­li­jo­nų nau­jų dar­bo vie­tų iki šio de­šimt­me­čio pa­bai­gos, ne­skai­tant 200 mi­li­jo­nų, rei­ka­lin­gų vien su­grįž­ti prie vi­so dar­bin­gu­mo. Tai tu­rė­tų bū­ti mū­sų pir­ma­sis pri­ori­te­tas.“
 
Ta­čiau ne vi­si bu­vo nu­si­tei­kę taip skep­tiš­kai. BBC ci­tuo­tas No­be­lio lau­re­a­tas pri­pa­ži­no anks­čiau ma­nęs, kad Da­vo­sas tė­ra „tur­tuo­lių va­ka­rė­lis ir (Pa­sau­lio eko­no­mi­kos fo­ru­mo įkū­rė­jo Klau­so) Schwa­bo pa­gar­bi­ni­mas, bet da­bar ti­kiu, kad jie tik­rai klau­so ir iš tie­sų da­ro“. Is­to­riš­kai kai ku­rios Da­vo­so idė­jos iš tie­sų bu­vo sėk­min­gai įgy­ven­din­tos. Šiau­rės Ame­ri­kos lais­vos pre­ky­bos su­si­ta­ri­mas tarp JAV, Ka­na­dos ir Mek­si­kos pir­miau­sia bu­vo ne­for­ma­liai ap­tar­tas Da­vo­se. Bu­vęs Tur­ki­jos prem­je­ras Tur­gu­tas Oza­las tvir­ti­na, kad bū­tent dėl Da­vo­so ne­ki­lo Tur­ki­jos ir Grai­ki­jos ka­ras. Kai 1987-ai­siais ki­lo įtam­pa tarp abie­jų ša­lių, ji ne­iš­au­go į kon­flik­tą dėl to, kad T. Oza­las prieš me­tus bu­vo su­ti­kęs sa­vo ko­le­gą Da­vo­se ir ži­no­jo, jog ga­li juo pa­si­ti­kė­ti.
 

  

Žymos: Niujorkas, Okupuok Volstrytą

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Vyras drabužių parduotuvėje klausia pardavėjo:

– Ar galiu pasimatuoti mėlyną kostiumą vitrinoje?

Pardavėjas:

– Ne, pone, jūs, kaip ir visi kiti, turite tai daryti matavimosi kabinoje.