Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Laura Kirvelytė, savaitraštis ATGIMIMAS   |   2011-07-18

Aplaidumo kaina Rusijoje

  
Aplaidumo kaina Rusijoje Lai­vas „Bul­ga­ri­ja“ į ke­lio­nę Vol­ga lei­do­si ne­pa­ten­ki­na­mos būk­lės ir per­krau­tas.

Vol­gos upė­je įvy­ko lai­vo „Bul­ga­ri­ja“ ka­tast­ro­fa, nu­si­ne­šu­si dau­giau nei 110 žmo­nių gy­vy­bes. Ir šį­ kartą tai ne te­ro­ro iš­puo­lis, ne or­ga­ni­zuo­tas nu­si­kals­ta­mu­mas iš ne­sta­bi­laus Šiau­rės Kau­ka­zo, o ele­men­ta­rus sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mų ir stan­dar­tų ne­pai­sy­mas bei ope­ra­ty­vu­mo trū­ku­mas. Ar ši krau­pi tra­ge­di­ja pri­vers Ru­si­jos val­džią – nuo Krem­liaus iki vie­tos sa­vi­val­dy­bių – im­tis re­a­lių prie­mo­nių, kad to­kios ne­lai­mės ne­pa­si­kar­to­tų?

Ka­tast­ro­fa Vol­go­je
Vol­ga, il­giau­sia Eu­ro­pos upė, va­sa­rą yra ypač po­pu­lia­ri krui­zų ir pa­si­plau­kio­ji­mų vie­ta. De­ja, lie­pos 10–osios pa­si­plau­kio­ji­mas Vol­ga dau­giau nei pu­sei lai­vo „Bul­ga­ri­ja“ ke­lei­vių ta­po mir­ti­nas. Sek­ma­die­nio po­pie­tę ne­to­li nuo Ka­za­nės kran­tų nu­sken­do per 208 ke­lei­vius ga­be­nęs tu­ris­ti­nis lai­vas. Anot įvy­kio liu­di­nin­kų, lai­vas nu­sken­do žai­biš­kai – „Bul­ga­ri­ja“ po van­de­niu at­si­dū­rė vos per ke­lias mi­nu­tes. Iš­si­gel­bė­ti pa­vy­ko 80–čiai ke­lei­vių, per 110 pri­pa­žin­ti mi­ru­siais, tarp jų – per 50 vai­kų. Ki­ti lai­vo „Bul­ga­ri­ja“ ke­lei­viai pa­skelb­ti din­gu­siais be ži­nios, nors ras­ti jų gy­vų jau ne­be­si­ti­ki­ma. Da­lis žu­vu­sių­jų vis dar įka­lin­ti nu­grimz­du­sia­me lai­ve.
 
Lie­pos 11–ąją su­šauk­ta­me ne­ei­li­nia­me Ru­si­jos vy­riau­sy­bės po­sė­dy­je ša­lies va­do­vas Dmit­ri­jus Med­ve­de­vas pa­ve­dė iš es­mės per­žiū­rė­ti vie­šo­jo trans­por­to sis­te­mą ša­ly­je. Lie­pos 12–ąją, ant­ra­die­nį, Ru­si­jo­je bu­vo pa­skelb­ta ge­du­lo die­na.
 
Lai­vo „Bul­ga­ri­ja“ ka­tast­ro­fos prie­žas­tys šiuo me­tu ti­ria­mos, ta­čiau be­veik ne­abe­jo­ja­ma, kad ka­tast­ro­fa įvy­ko dėl dau­gy­bės tech­ni­nių ir sau­gu­mo pa­žei­di­mų.
 
Vi­sų pir­ma, lai­vas „Bul­ga­ri­ja“ į ke­lio­nę Vol­ga lei­do­si ne­pa­ten­ki­na­mos būk­lės ir per­krau­tas. 1955–ai­siais dar tuo­me­ti­nė­je Če­kos­lo­va­ki­jo­je sta­ty­tas lai­vas pas­ku­ti­nį kar­tą re­no­vuo­tas bu­vo 1980–ai­siais. Šiuo me­tu jo tech­ni­nė būk­lė bu­vo pras­ta. Pa­sak įvy­kio liu­di­nin­kų, jau vos pra­dė­jęs plauk­ti lai­vas kry­po į de­ši­nę pu­sę. Tai­gi ma­no­ma, kad ga­lė­jo ne­veik­ti vie­nas iš lai­vo va­rik­lių. Be to, sena trans­por­to prie­mo­nė bu­vo per­krau­ta – leis­ti­nas 120–ies ke­lei­vių skai­čius bu­vo vir­šy­tas be­veik du kartus. „Bul­ga­ri­ja“ plau­kė 208 ke­lei­viai, iš ku­rių 25 bu­vo ne­už­si­re­gist­ra­vę ir ne­tu­rė­jo rei­ka­lin­gų ke­lio­nės do­ku­men­tų.
 
An­tra, tra­ge­di­jos au­kų ga­lė­jo bū­ti ma­žiau, jei pa­gal­ba bū­tų at­sku­bė­ju­si ope­ra­ty­viau. Liu­di­nin­kų duo­me­ni­mis, ne­lai­mės me­tu pro ša­lį plau­kė du lai­vai, de­ja, nė vie­nas jų ne­su­sto­jo. Šių lai­vų ka­pi­to­nai tu­rė­tų bū­ti pa­trauk­ti bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn. Tuo tar­pu pa­gal­ba at­vy­ko tik po ke­le­to va­lan­dų – per tą lai­ką ke­li skęs­tan­čio lai­vo ke­lei­viai su­ge­bė­jo Vol­gos kran­tą pa­siek­ti sa­va­ran­kiš­kai. Ne­tru­kus pa­aiš­kė­jo pa­gal­bos lė­tu­mo prie­žas­tis – į ne­lai­mę pa­te­ku­sių­jų gel­bė­ti bu­vo at­siųs­ti ne itin grei­ti tu­ris­ti­niai lai­vai.
 
Tra­giš­ki ap­lai­du­mo pa­da­ri­niai
Lai­vo „Bul­ga­ri­ja“ ka­tast­ro­fa – ne pir­ma­sis in­ci­den­tas Ru­si­jos trans­por­to sis­te­mo­je, pa­si­bai­gęs tra­giš­kai dėl ap­lai­du­mo ir sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mų sto­kos.
 
Sau­sio 24–ąją spro­gi­mas nu­griau­dė­jo Mask­vos Do­mo­de­do­vo tarp­tau­ti­nio oro uos­to at­vy­ki­mo sa­lė­je. Iš­puo­lio, nu­si­ne­šu­sio 35 žmo­nių gy­vy­bes, vyk­dy­to­jas, neš­da­mas krep­šį su be­maž sep­ty­niais ki­log­ra­mais sprogs­ta­mo­sios me­džia­gos, pro ap­sau­gą pra­smu­ko į at­vy­ki­mo sa­lę ir įsi­mai­šė į lau­kian­čių­jų mi­nią. Kaip pa­aiš­kė­jo vė­liau, mir­ti­nin­kui pa­vy­ko „apei­ti“ ap­sau­gą, nes ne­vei­kė me­ta­lo de­tek­to­rius.
 
2004–ųjų rug­pjū­tį taip pat Do­mo­de­do­vo oro uos­te dėl ap­sau­gos ap­lai­du­mo įvy­ko krau­pus te­ro­ro ak­tas – dviem te­ro­ris­tams mir­ti­nin­kams pa­vy­ko pra­smuk­ti pro oro uos­to pa­tik­ri­ni­mą ... su sprog­me­ni­mis ir pa­dirb­tais bi­lie­tais. Lėk­tu­vams, ku­riais skri­do ta­ria­mi ke­lei­viai, pa­ki­lus į orą, te­ro­ris­tai mir­ti­nin­kai su­si­sprog­di­no, kar­tu nu­si­neš­da­mi per 90 gy­vy­bių.
 
Ir tai – tik ke­li kru­vi­nų in­ci­den­tų Ru­si­jos vie­šo­jo trans­por­to sri­ty­je epi­zo­dai.
 
Sis­te­ma rei­ka­lau­ja per­tvar­kų
 
Iki šiol skau­džiau­si ir dau­giau­sia at­gar­sių su­lau­kę in­ci­den­tai vie­šo­jo trans­por­to sri­ty­je Ru­si­jo­je bū­da­vo su­si­ję su or­ga­ni­zuo­tais iš­puo­liais, to­dėl val­džios dė­me­sys la­biau bū­da­vo at­krei­pia­mas į „iš­ori­nio“ sau­gu­mo už­tik­ri­ni­mą, t.y. ap­sau­gos stip­ri­ni­mą. Tuo tar­pu „vi­di­nė“ sau­gu­mo grės­mė per lai­vo „Bul­ga­ri­ja“ tra­ge­di­ją – kon­tro­lės ir prie­žiū­ros sto­ka – lik­da­vo val­džios dė­me­sio pa­raš­tė­se. Sis­te­mi­nė vie­šo­jo trans­por­to per­žiū­ra Ru­si­jai yra bū­ti­na.
 
Pir­ma, lai­vo „Bul­ga­ri­ja“ ka­tast­ro­fa at­sklei­dė vie­ną opiau­sių Ru­si­jos vi­daus pro­ble­mų – vil­ki­na­mą įvai­rių sek­to­rių mo­der­ni­za­vi­mą. At­nau­ji­ni­mas, šiek tiek jau­čia­mas fe­de­ra­li­niu ly­giu, re­gio­nuo­se be­veik ne­vyks­ta. Ir nors vie­šo­jo trans­por­to sis­te­mos ydos nė­ra nei di­des­nės, nei ma­žes­nės už ki­tų Ru­si­jos gy­ve­ni­mo sri­čių trū­ku­mus, šios yra vie­nos la­biau­siai jau­čia­mų kas­die­nia­me žmo­nių gy­ve­ni­me. Tai­gi es­mi­nė pa­žan­ga, pri­ar­ti­nant prie eu­ro­pi­nių stan­dar­tų vie­šo­jo trans­por­to sis­te­mą, Krem­liui ga­lė­tų „už­dirb­ti“ puikią „sėk­mės is­to­ri­ją“.
 
An­tra, Krem­lius jau ne pir­mus me­tus kal­ba apie po­rei­kį plės­ti tu­riz­mo sek­to­rių Ru­si­jo­je ir stip­rin­ti at­vyks­ta­mą­jį tu­riz­mą. Iš tie­sų Ru­si­ja di­džia­jai da­liai Va­ka­rų pa­sau­lio te­bė­ra „ne­at­ras­ta že­mė“, tad po­ten­cia­las su­lauk­ti ne­men­ko tu­ris­tų srau­to – iš­ties ne­ma­žas. Vis dėl­to tu­riz­mo plėt­ros per­spek­ty­vos ne­at­sie­ja­mos nuo in­fra­struk­tū­ros mo­der­ni­za­vi­mo po­rei­kio. Tuo tar­pu jei vie­na­me pa­trauk­liau­sių tu­ris­tams re­gio­nų nau­do­ja­mos ir tech­niš­kai ne­tvar­kin­gos, ir per­krau­tos prie­mo­nės, ga­li­ma nu­ma­ny­ti, ko­kia yra vie­šo­sios in­fra­struk­tū­ros būk­lė tu­ris­tų dar „ne­at­ras­tuo­se“ Ru­si­jos kam­pe­liuo­se. O to­kia pa­dė­tis bū­si­miems tu­ris­tams anaip­tol ne­įkve­pia en­tu­ziaz­mo.
 
Ga­liau­siai šiuo me­tu Ru­si­jai yra ypač svar­bus tarp­tau­ti­nis įvaiz­dis. Ru­si­ja ren­gia­si ke­le­tui pa­sau­li­nio mas­to ren­gi­nių – 2014–ųjų žie­mos olim­pi­nėms žai­dy­nėms So­čy­je ir 2018–ųjų Pa­sau­lio fut­bo­lo čem­pio­na­tui. Šie ren­gi­niai – is­to­ri­nė Ru­si­jos ga­li­my­bė pa­neig­ti de­šimt­me­čių se­nu­mo ste­re­o­ti­pus ir „par­duo­ti“ pa­sau­liui nau­ją­jį sa­vo įvaiz­dį, t.y. pa­teik­ti sa­ve kaip mo­der­nią, in­ves­ti­ci­joms pa­trauk­lią vals­ty­bę. O be vi­sų val­džios ly­gių pa­stan­gų ir ne­ati­dė­lio­ti­nų veiks­mų ši ga­li­my­bė ga­li taip ir lik­ti ga­li­my­be. De­ja, pra­leis­ta.

  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Du alkani studentai sėdi kambaryje ir rūko. Vienas staiga klausia:
- Klausyk, nejauti? Kažkur šašlykais kvepia?!
- Kvaily, musę nuo cigaretės nusimk!