Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Konstantinas Rečkovas   |   ATGIMIMAS   |   2013-05-16

Ar užsidegs žalia šviesa Ukrainai?

  
Ar užsidegs žalia šviesa Ukrainai? : Ukraina nuolat susilaukia dėmesio dėl kalinamos Julijos Tymošenko

Ukrainos viešojoje erdvėje vis dažniau iškyla eurointegracijos tema. Ir šalies valdžia, ir opozicinės jėgos viliasi, kad š. m. lapkritį Vilniuje vyksiančio ES ir Rytų partnerystės šalių susitikimo metu bus pasirašyta Ukrainos asocijuotos narystės ES sutartis (ji numato ir laisvos prekybos zonos sudarymą).

Nepaisant vieno tikslo, valdančiųjų ir opozicionierių siekiai – skirtingi, o ir kaimyninė Rusija neapleidžia pastangų išlaikyti Ukrainą savo įtakos sferoje.
 
Ilgas kelias į Europą
 
Dar 2005 m. Europos Parlamentas absoliučia balsų dauguma pritarė tam, kad ateityje Ukrainos narystė ES bus svarstoma. Tai tapo savotišku geruoju ženklu šaliai po Oranžinės revoliucijos, kurios dėka prezidentu buvo išrinktas simpatizuojantis Vakarams Viktoras Juščenka, o 2007 m. Ukraina ir ES pasirašė Sustiprinto bendradarbiavimo sutartį (kurioje nebuvo jokių užuominų į narystės perspektyvas).
Akivaizdu, kad buvusios Ukrainos ministrės pirmininkės Julijos Tymošenko ir buvusių ministrų – vidaus reikalų Jurijaus Lucenkos ir aplinkos apsaugos Hryhorijaus Filipčuko – suėmimas 2011 m. ir vėliau sekę baudžiamieji nuosprendžiai tapo vienu stipriausių smūgių Ukrainos ir ES dialogui. Ukrainos aukščiausio lygio vadovai, tarp kurių – ir prezidentas Viktoras Janukovyčius – tapo non grata personomis ES šalyse, o tais pačiais metais planuotas Asocijuotos narystės ES sutarties pasirašymas buvo nukeltas neapibrėžtam laikui.
 
Ar bus įveikta pagrindinė kliūtis?
 
Per šį laikotarpį Ukrainos valdžia iš esmės nesiekė dialogo su Europa, tačiau artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES ir Rytų partnerystės susitikimui, kuris gali lemti Ukrainos-ES perspektyvą bent jau artimiausiais metais, pasirodė, kad vis dėlto ji yra linkusi daryti tam tikras nuolaidas. Balandžio pradžioje V.Janukovyčius netikėtai suteikė malonę ir J.Lucenkai (kurio apeliaciją prieš kelias dienas atmetė teismas), ir H.Filipčukui.
Šis žingsnis sulaukė nuosaikiai palankios Vakarų reakcijos (po kelių dienų Europos Parlamentas ratifikavo supaprastintą vizų režimą su Ukraina), tačiau Ukrainos režimui buvo leista aiškiai suprasti, kad be J.Tymošenko išlaisvinimo vargu ar įmanomas pokalbis apie rimtesnes eurointegracijos perspektyvas.
 
Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, kuriuo J.Tymošenko kalinimas buvo pripažintas „šališku ir neteisėtu visą jo laikotarpį“, dar labiau leidžia prognozuoti Europos reakciją, jeigu greitu metu Ukrainos valdžia nesiryš nutraukti garsiausios politinės kalinės persekiojimo.
 
Europos požiūrį aiškiai išdėstė Vokietijos federalinė kanclerė Angela Merkel: „Turime kalbėti apie teisinę sistemą Ukrainoje apskritai, apie tos šalies požiūrį į žmogaus teises ir laisves.“
 
Lietuvos abejonės
Lietuvos politikai ir politologai Ukrainos eurointegracinį optimizmą vertina atsargiai. Tarptautinių santykių apžvalgininkė Vaiva Sapetkaitė sako, kad Ukrainos valdžiai tikrai nepavyks išsisukti nuo ES siunčiamų konkrečių signalų: „Malonė J.Lucenkai, H.Filipčukui ir kitiems opozicijos veikėjams bent pora laipsnių tikrai atšildys Ukrainos ir ES santykius. Vis dėlto to neužtenka. Kol J.Tymošenko įkalinta, tol Ukraina bus kaltinama gniaužianti politinę opoziciją ir nevykdanti ES keliamų reikalavimų. Yra reali rizika, kad jei prezidentas V.Janukovyčius nenusileis dėl savo buvusios konkurentės paleidimo, asociacijos sutartis pakibs ore ir pasirašymas vėl bus atidėtas.“
 
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kuris kartu su Lenkijos, Danijos ir Nyderlandų užsienio reikalų ministrais susitiko su V.Janukovyčiumi, teigia, kad šiuo metu sutarties su Ukraina pasirašymo perspektyva tikrai galima abejoti: „Manęs ne kartą klausė, ar sąlyga yra Tymošenko paleidimas iš kalėjimo. Aš atsakau – sąlyga yra, kad liktų kuo mažiau arba iš viso neliktų abejonių dėl selektyvaus teisingumo. Tai yra atsakymas. Daugeliui šalių tai yra jautru, sprendimą reikia priimti sutarimo būdu. 27 šalys turi pritarti, jos irgi turi parlamentus, jos irgi turi pilietines visuomenes.“
 
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad kalbant apie Ukrainos santykius su ES, nereikia pamiršti visai realios grėsmės, kylančios iš Rusijos: „Be abejo, svarbiausia kliūtimi Ukrainai lieka J.Tymošenko įkalinimas. Tačiau ES turi suvokti, kad būdama atstumta ES, šalis gali pasirinkti integracijos kelią Rytų kryptimi. Dabar mes matome, kad Ukraina renkasi tarp tų dviejų kelių. Bet galbūt leisdami Ukrainai pajusti europinių perspektyvų skonį, Vakarai galėtų turėti žymiai didesnę įtaką, pririšti prie savęs.“
 
Neseniai apsilankęs Kijeve ir susitikęs su parlamentinės opozicijos atstovais, Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius mano, kad bet kuriuo atveju Asocijuotos narystės ES sutaries pasirašymas taptų savotišku geopolitiniu imperatyvu, mažinančiu Rusijos įtaką Ukrainai: „Problemų yra ne tik Ukrainoje, bet ir kai kuriose ES didžiųjų valstybių sostinėse, kur politikus reikia įtikinti, kad tokią sutartį reikia pasirašyti. Šios sutarties pasirašymas reikštų, kad Ukraina negrįžtamai juda artimesnės integracijos į ES link.“
 
Rusija nesnaudžia
 
Be abejo, didžioji kaimynė nepraleidžia progos primygtinai priminti Ukrainai apie galimybę prisijungti prie Muitų sąjungos su Rusija, Baltarusija ir Kazachstanu, vadindama tai „3+1 formatu“. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas interviu metu pareiškė, kad tiesioginė ekonominė nauda Ukrainai nuo stojimo į Muitų sąjungą sudarytų apie 10 mlrd. JAV dolerių per metus, o jo patarėjas Sergejus Glazjevas, dalyvaudamas vieno iš Ukrainos kanalų politinių debatų laidoje, svaidėsi pareiškimais, kad ES Ukraina yra reikalinga tik kaip pigios darbo jėgos šaltinis ir nedviprasmiškai pareiškė: „Daugumai Ukrainos maisto prekių gamintojų kitos rinkos, išskyrus Rusijos, neegzistuoja.“
Šiuo metu sunku kalbėti apie realią ES valią suteikti Ukrainai asocijuotos ES valstybės-narės statusą. Tačiau svarstydami šį klausimą, ES šalių vadovai turi atsižvelgti į realią riziką ilgam pralošti Ukrainą Rusijai, o ateityje turėti prie pat savo sienų V.Putino tipo diktatūrą, už kurios nugaros stovės Kremlius.
 
  

Žymos: Politika, Ukraina

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Depresija – kai nusiperki lanką, kad pataisytum figūrą, o jis tau „kaip tik“...
*****