Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Anatolijus Lapinskas   |   ATGIMIMAS   |   2013-02-19

Davose Rusijai brėžta niūri ateitis

  
Davose Rusijai brėžta niūri ateitis Rusijai piešiami trys ateities scenarijai ir visi jie negatyvūs.

Šiemet Davoso pasaulio ekonomikos forume buvo skirta daug dėmesio Rusijai. Plenarinėje sesijoje „Rusijos Federacijos vystymosi scenarijai“ kalbėję žymūs Rusijos ekonomistai pateikė tris situacijos raidos galimybes. Visos trys buvo negatyvios.

Ką kalbėjo Rusijos ekonomistai, kurių įžvalgų nepajėgė paneigti Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas? Ar iš tiesų Rusijos laukia liūdnos perspektyvos?
Jeilio (JAV) universiteto ir Rusijos ekonomikos mokyklos profesorius Olegas Civinskis pastebėjo, kad ir nedaug nukritus energijos resursų kainoms, baigtųsi pasitenkinimas esama padėtimi ir prasidėtų fundamentalios reformos, pirmiausia – žemės ūkyje.
 
Rusijos žemės ūkis yra ypatingai silp­nas ir nekonkurencingas. Rusijos rinką užplūdo Europos, Amerikos, o ir viso kito pasaulio produktai, o didžiuosiuose Rusijos miestuose maisto produktų importo dalis pasiekė net 85 proc. Konkuruoti su tokia gausybe importo Rusijos žemdirbiai tiesiog nepajėgs. Beje, D.Medvedevas savo pasisakyme aiškino, kad pasibaigus naftos dolerių epochai, Rusija imsis žemės ūkio ir išmaitins visą pasaulį…
 
O.Civinskis atkreipė dėmesį ir į regionų disbalanso tikimybę. Jo nuomone, „pažangūs“ Rusijos regionai, pasiekę institucinės reformos ir verslo sėkmę, galėtų tapti reformų lokomotyvais rodydami pavyzdį ir likusiems regionams. Vis dėlto tai – daugiau teorija nei praktika. Pagaliau ką reikės daryti su dotuojamais regionais, pvz., Šiaurės Kaukaze, kur nuolat kišamos milijardinės sumos, negi ir jie imsis reformų?
 
Buvęs finansų ministras Aleksejus Kud­rinas pripažino, kad jam teko nepavydėtina dalia pristatyti patį niūriausią Rusijos ateities scenarijų, kuris „esant tam tikroms aplinkybėms išties gali tapti visai realus“.
Pagal šį scenarijų, artimiausią dešimt­metį pasaulio ekonomika augs lėtai, sumažės naftos paklausa (taip pat – ir dėl alternatyvių energijos šaltinių bei naujų gavybos būdų) ir kaip pasekmė dramatiškai sumažės naftos kaina – iki 60 dolerių už barelį. Aišku, kad tokiu atveju menki augimo tempai bus ir Rusijoje, bet jos Vyriausybė, anot A.Kudrino, vis tiek vengs institucinių reformų.
 
Dėl naftos kainų sumažėjimo ir didelių valstybės išlaidų Rusija pateks į sunkią padėtį, bus priversta plėsti socialines programas, didinti atlyginimus, pensijas, bedarbių pašalpas, taip pat mažinti resursus infrastruktūrai ir plėtrai. Gali būti, kad turės būti didinami mokesčiai siekiant kompensuoti sumažėjusias pajamas.
 
Dar viena galima rizika – valstybės įsikišimas į iškasenų, pirmiausia – naftos gavybos sritį, t.y. privačių kompanijų nacionalizavimas. Kai kurie to ženklai jau matosi, todėl verslo atstovai ir investuotojai jau baiminasi tolesnės veik­los Rusijoje. Jei naftos kainos kris, o struktūrinių reformų nebus, reikės didinti mokesčius, tuo pačiu siaurės vidurinioji klasė ir Rusijos ekonomiką apims stagnacija bei kitos socialinės bėdos. Visa tai galų gale išsilies į kai kurių socialinių grupių nepasitenkinimą Rusijos valdžia.
„Man atrodo, kad šis scenarijus turėtų mums tarnauti kaip hipotetinis pavyzdys, kurio reikėtų išvengti, tačiau signalų, kurie leistų kalbėti apie pozityvesnę ateitį, deja, nėra“, – liūdnai reziumavo ekonomistas.
Trečiojo scenarijaus „Ramios neveiklos pabaiga“ pagrindas – palankios išorės sąlygos išliekant aukštoms naftos kainoms. Jį pateikė Rusijos ekonomikos mokyklos rektorius Sergejus Gurijevas.
„Rusija turi resursų reformų vykdymui, bet neturi tam stimulų. Todėl, kad šalis nusiramino ir ją tenkina esamas status quo. Tačiau toks scenarijus yra nestabilus, nes vidurinioji klasė augs ir reikalaus reformų bei gyvenimo sąlygų pagerinimo“, – teigė ekspertas.
 
Jo žodžiais, tokia padėtis skiriasi nuo buvusios pastarąjį dešimtmetį, kai ekonominis augimas teikė naudos visiems gyventojams. Dabar žmonės nori ne tik didesnių pajamų, bet ir geresnių gyvenimo sąlygų. „Vidurinioji klasė galų gale taps rimta jėga, kuri pareikalaus, kad Vyriausybė būtų ne tokia korupcinė, skaidresnė, šiuolaikiškesnė. Rusijos politinė ir socialinė sistema paseno, būtinos permainos, tačiau jos gali pasisukti ir neprognozuojama kryptimi.“
 
Ką po šių „juodų prognozių“ dušo įstengė pasakyti Rusijos premjeras D.Medvedevas? Pažadėjęs, kad paneigs visus niūrius scenarijus, jis tuojau pat juos… pagyrė. Esą būtų dar blogiau, jeigu jie būtų optimistiški. D.Medvedevas pastebėjo, kad „globalinės žaliavų rinkos konjunktūros blogėjimas“ veikia ir Rusijos ekonomiką, šalies pozicijoms įtaką daro Europos bankų krizė, JAV skolos, Kinijos struktūrinė rizika.
 
Tačiau didžiadvasiškai pripažino, kad Rusija nesiekia itin aukštų žaliavų kainų, nes tokios „trukdo pasaulio ekonomikos plėtrai, kartu – ir Rusijos ekonomikos plėtrai“ (o kaip tuomet su dujų kaina Lietuvai?). Blogai būtų ir žemos žaliavų kainos, tuomet jų… pritrūktų. Dabartinis naftos kainų lygis plius minus optimalus. Rusija be naftos dolerių nepražūtų, jos ekonomikos augimą užtikrina gamybos ir paslaugų plėtra. Anot premjero, Rusija netrukus žymiai išplės maisto produktų eksportą, nes „mes esame didžiausia potenciali pasaulio agrarinė valstybė, taip pat – intelektualinių paslaugų, nes mes – išsilavinusi šalis“.
 
Vis dėlto šie keistoki ditirambai, kartu su statistikos pasididžiavimais – pernykščiu ekonomikos augimu – 3,5 proc., nedarbo lygiu – 5 proc., tik 3 proc. BVP užsienio skola, taip pat net 500 mlrd. dolerių vertės „saugumo pagalvė“ – buvo pateikti kartu su pripažinimu, kad „svarbiausia rizika yra ne išorėje, bet viduje“. Svarbiausia grėsmė, pripažino premjeras, – menka pažanga sprendžiant vidaus problemas.
Galbūt užsimiršęs D.Medvedevas prakalbo Davoso svečiams kaip Rusijos valstybinės televizijos žiūrovams: „Rusijos Vyriausybės prioritetas – visų šalies valdymo organų efektyvumo didinimas. Be jo neįmanomos nei institucinės reformos, nei makroekonominis stabilumas, nei socialinė pažanga.“ Bet kaip visa tai pasiekti? D.Medvedevo išdėstyti receptai skirti jau tik Davosui: plėsti politinę konkurenciją (kol kas Rusijos valdžia elgiasi priešingai), regionų konkurenciją (matyt, steigiant regionus – Rusijos gelbėtojus), verslo konkurencija, sudarant jam vienodas sąlygas ir mažinant valstybės dalyvavimą ekonomikoje (šis receptas taip pat priešingas tikrovei, nes Rusijos valdžia lieka geriausiu pavyzdžiu besaikio kišimosi į ekonominį gyvenimą).
 
D.Medvedevas papriekaištavo ir ideologiniams priešininkams: „Muitų sąjunga (jai priklauso Rusija, Baltarusija, Kazachstanas) – tai ne Sovietų sąjungos atgaivinimas. Kelio atgal nėra. Pasižiūrėkite į save ir į mus. Mes visi tapome kitokie, visi mes žvelgiame į ateitį. Mes turime konkretų integracijos planą tarpusavyje naudingomis sąlygomis.“ Tik kažkodėl daugiau buvusių SSRS respublikų net ir tokiomis sąlygomis į ją nestoja.
 
Dar vienas „tik Davosui“, o ne savo šalies piliečiams skirtas D.Medvedevo pasižadėjimas: „Mums labai svarbu užtikrinti sistemingą ir aktyvų dialogą su pilietine visuomene. Šis dialogas turi grįžtamąjį ryšį, jis užtikrina Vyriausybės veiksmų nuoseklumą. Mes turime mechanizmų tokiems darbams.“ Deja, tie mechanizmai – ne kas kita kaip vadinamieji autozakai – mašinos kaliniams pervežti, jų dešimtys laukia po kiekvieno pilietinės visuomenės mitingo, o šie Maskvoje vyksta vos ne kiek­vieną savaitę.
 
Ir pagaliau paskutinė D.Medvedevo viltis: „Aš visiškai įsitikinęs, kad nė vienas iš pateiktų trijų scenarijų nebus realizuotas. Bus parengtas ketvirtas, o koks jis bus, priklauso nuo mūsų visų.“ Deja, Rusijos premjero kalba Davose neduoda daug vilčių, kad atsiras ir bus realizuotas kažkoks Rusijos atgimimo stebuklas. Rusijos valdžia jam dar ne­pribrendusi.
 
 
  

Žymos: Politika, Rusija

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Taksi automobilis lekia visu greičiu. Keleivis vairuotojui:

– Vairuotojau, važiuokite atsargiau. Manęs namuose laukia žmona ir penki vaikai.

Taksistas:

– Ir čia jūs man kalbate apie atsargumą?