Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Rusnė Naujokaitytė, Atgimimas   |   2010-10-18

Ekologinė katastrofa Vengrijoje

  
Ekologinė katastrofa Vengrijoje Išsiliejo 600–700 tūkst. kubinių metrų techninio dumblo.

Nuodingojo šlamo išsiliejimas Vengrijoje yra didžiausia ekologinė katastrofa Rytų Europoje po Černobylio avarijos. Šita nelaimė Europos Sąjungoje sukėlė daug diskusijų apie aplinkos apsaugą.

Praėjusią savaitę Vengriją ištiko didžiausia per visą šios šalies istoriją ekologinė nelaimė. Iš aliuminio gamyklos „Ajkai Timfoldgyar“ Aikos mieste, 160 km nuo Budapešto, išsiliejo 600–700 tūkst. kubinių metrų techninio dumblo. Dvokiantis raudonas šlamas nuniokojo apie 40 kvadratinių kilometrų teritoriją, o Vengrijos vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį trijose savo apskrityse. Lengvai toksiško, tačiau labai ėdaus skysčio banga persirito per septynis kaimus. Žuvo septyni žmonės, dar per šimtas buvo sužeista.
Išsiliejęs toksiškas pramoninis šlamas jau pasiekė Dunojų, tekantį per Kroatiją, Serbiją, Bulgariją, Rumuniją ir Ukrainą bei įtekantį į Juodąją jūrą. Pavojus iškilo ne tik šios upės ekosistemai, bet ir kitiems vandens telkiniams, taip pat dirvai ir gruntiniams vandenims. Kelių upių ekosistemos buvo visiškai sunaikintos, žuvo daug gyvūnų ir augalų. Vengrijos vyriausybė kreipėsi į Briuselį pagalbos. Europos spauda reiškia nepasitenkinimą dėl Rytų Europos valstybių žemų aplinkosaugos standartų ir kviečia ES įvesti bendrą aplinkosaugos politiką bei nedaryti nuolaidų Rytų valstybėms.
 
Nelaimės galėjo išvengti
 
Konservatyvus Budapešto dienraštis MAGYAR NEMZET rašo, kad ekologinės katastrofos vakarų Vengrijoje buvo galima išvengti ir išgelbėti septynių žmonių gyvybes. Pasak straipsnio autoriaus, buvo galima numanyti, kad toksiškos atliekos vieną dieną išsilies iš seno, skylėto rezervuaro. Jis, nesilaikant saugumo reikalavimų, buvo dvigubai perpildytas. Svarbu atsižvelgti į tai, kad lietus šį rudenį vakarinius Vengrijos rajonus merkė kelis kartus smarkiau nei įprastai. Atsižvelgdama į tokius paprastus faktus, kompanija galėjo apskaičiuoti nelaimės riziką, tačiau tai būtų kainavę. Bet pinigų kompanija pagailėjo, nes būtų sumažėjęs pelnas. Į pelną orientuota kompanija apsidraudė nuo nelaimių dešimčia milijonų forintų, tačiau jos padaryta žala kainuos tūkstantį kartų tiek.
 
Kaip rašo kairiųjų liberalų pažiūrų Miuncheno dienraščio SÜDDEUTSCHE ZEITUNG žurnalistė Kathrin Kahlweit, Vakarų Europos aplinkos standartai dar nepritaikyti Rytų Europos kalnakasybos ir metalurgijos industrijoms. Šiems sektoriams sutvarkyti reikėjo didelių investicijų. Pavyzdžiui, Rumunijoje, „Baia Mare Aurul“ aukso kasykloje, sprogusi užtvanka į aplinką išleido dešimtis tūkstančių kubinių metrų cianidu užteršto vandens, kuris užteršė daugybę upių. 2000–aisiais tai buvo pati skausmingiausia ekologinė nelaimė Rytų Europoje po Černobylio.
Dabartinė Vengrijos katastrofa yra lyginama su Rumunijos kasyklos įvykiu, bet didžiausia nelaimė Rytų Europoje yra plačiai paplitęs aplinkosaugos principų ignoravimas. Ateityje Rytų Europos dar laukia daug nelaimių. Esama nemažai užnuodytų plotų, o korumpuota vietos valdininkija visiškai nesirūpina aplinkos valymu ir nelaimingų atsitikimų prevencija. Nors aplinkosaugos organizacijos nemažai kalba apie ekologines problemas, tačiau tai nepasiekia didžiųjų kompanijų pelno ataskaitų. Liūdniausia, kad šių klausimų negali išspręsti ne tik abejingumu kaltinama Rytų Europa.
 
Žemi aplinkosaugos standartai
 
Politiškai neutralaus flamandų dienraščio DE STANDAARD žurnalistė Evita Neefs rašo, kad ES turi skirti daugiau dėmesio aplinkosaugai. Imdamasi tyrimo dėl ekologinės katastrofos Vengrijoje, ES privalo kritiškai pažvelgti į savo pačios vaidmenį ir prisiimti atsakomybę. Ypatingą dėmesį Europos Komisija (EK) turėtų skirti Vidurio Europai. Nemanykime, kad aplinkosaugos organizacijos viskuo pasirūpins. Žaliųjų judėjimai Rytų Europoje dar yra per silpni, kad galėtų daryti įtaką politiniams procesams, susijusiems su aplinkosauga, ir vaidintų svarbų vaidmenį. EK pati privalo būti griežta kontrolierė, nes tai yra jos pareiga. ES įstatymų leidyboje yra per daug didelių spragų. Galingos ir puikiai organizuotos politikos ar verslo grupės išnaudoja tas spragas savo tikslams pasiekti. Deja, į tai atsigręžiama dažniausiai tik po didelių nelaimių. EK galėtų pasinaudoti šia padėtimi ir užkariauti ES žmonių pasitikėjimą.
Katastrofos padariniai likviduojami
 
JAV dienraščio NEW YORK TIMES korespondentė Elisabeth Rosenthal, komentuodama nelaimę Vengrijoje, teigia, kad didelė katastrofa, kai žūsta daug žmonių, neįvyko ir toksiškas dumblas laikui bėgant iš dalies prarado savo kenksmingumą. Gelbėtojai, pildami rūgštį ir gipsą, turėjo laiko tolimesnėse upėse šiek tiek neutralizuoti šarmingo šlamo pavojų. Deja, nemažai raudonojo dumblo dar yra apgriuvusiame rezervuare ir vyriausybė siekia jį sutvirtinti. Statomos užtvaros siekiant apsisaugoti nuo antro šlamo nutekėjimo. Vengrijos vyriausybė ir gyventojai nuogąstauja dėl to, kad šiuo metu laikosi sausi orai, o nuodingajam šlamui išdžiūvus ir pavirtus dulkėmis, dauguma regiono gyventojų gali susirgti.
 
Aliuminio gamykla „Ajkai Timfoldgyar“ 2006–aisiais buvo įtraukta į 150 pačių pavojingiausių pramoninių gamyklų, keliančių pavojų Dunojaus upei, sąrašą. Nors ši ekologinė katastrofa ir nėra didelė masinė nelaimė, tačiau pagal Tarptautinę Komisiją Dunojaus Apsaugai rodo, koks yra pažeidžiamas Dunojus. Aplink jį yra pristatyta įvairių pramoninių gamyklų, deja, menkai prižiūrimų aplinkosaugininkų. Dunojaus regione yra daugybė senų komunistinių laikų gamyklų, kurios vis dar saugo gausybę nuodingųjų medžiagų. Laikui bėgant sienos griūva ir nelaimingų atsitikimų tikimybė didėja. Daug valstybių ir kompanijų stengėsi išspręsti šį klausimą, bet akivaizdu, kad jų pastangos buvo nepakankamos.
 
 
 

  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

1998-ieji. Lytinio švietimo pamoka. Mokytoja nedrąsiai pasakoja, mokiniai jos klausosi užgniaužę kvėpavimą.

2018-ieji. Lytinio švietimo pamoka. Vaikai drąsiai pasakoja, mokytoja jų klausosi užgniaužusi kvėpavimą.