Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Rusnė Naujokaitytė, savaitraštis ATGIMIMAS   |   2012-09-18

Euro stabilumas – per jėgą

  
Euro stabilumas – per jėgą ECB vadovo M.Draghi sprendimas nuramino rinkas, bet paliko daug klausimų dėl ateities.

Praėjusį ketvirtadienį Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi nusprendė įgyvendinti masinį euro zonos šalių obligacijų supirkimą ir išgelbėti finansiškai nusilpusias euro zonos valstybes. Kai kurie Europos dienraščiai tai vertina kaip ES institucijos ryžtą imtis efektyvių veiksmų stabdant skolų krizę, kiti kritikuoja, jog ECB peržengia savo kompetencijų ribas.

Paryžiaus kairiųjų liberalų pažiūrų dienraštis LIBERATION rašo, kad euras pagaliau bus išgelbėtas. Ketverius metus jo vadavimas panėšėjo į filmo anonsą, kuris vis sukosi pačiam filmui taip ir nepasirodant. Kol kas neaišku, ar mūsų palikuonys prisimins 2012 m. rugsėjo 6-ąją kaip lemtingą, ES išgelbėjusią datą. Frankfurte išaušo ne „Juodasis ketvirtadienis“, bet vilties, o gal ir savotiško palengvėjimo diena. Bendra ES valiuta jau ginama ne tik popierių barikadomis, bet ir finansinėmis priemonėmis, per kurias veikia didelė ECB galia.
Lisabonos liberalių pažiūrų verslo dienraštis JORNAL DE NEGÓCIOS mano, kad ECB pagaliau ištraukė sunkiąją artileriją. Praėjusią savaitę buvo galima girdėti kone pergalės trimitus. Šiandien, išgyvendamas „pergalės pagirias“, ECB grįžta į priekines linijas. Taupymo diktatas tęsiasi. Karas vis dar nelaimėtas, bet generolai jau ištraukė savo pagrindinius ginklus. Gera žinia yra ta, jog tikėtina, kad situacija jau nebebus blogesnė. Finansų rinkos pagaliau turės garantą – neribotus ECB rezervus. Portugalijai tai yra puiki naujiena. Grazie, Mario, jog įgyvendinai tai, ką kiti atsisakė daryti – atlikai savo pareigą!
 
Atėnų verslo dienraštis IMERISIA rašo, kad ir Graikijos perspektyvos staiga nebeatrodo tokios miglotos. ECB vadovo intervencija visiškai keičia vaizdą Atėnuose. Žinoma, tai nėra mostelėjimas burtų lazdele, sugrąžinantis mus į 2009 metus, tačiau gal nebeprireiks įvesti šešių darbo dienų savaitės, kaip pasiūlė apsilankę „trejeto“ inspektoriai. Graikams iki spalio teks pagaliau nusileisti, kai kreditoriai paskelbs ataskaitą, kuria remiantis bus priimtas sprendimas dėl paramos Atėnams skyrimo.
 
ECB sprendimas gali paralyžiuoti reformas
 
Milano konservatyvių pažiūrų verslo dienraštis IL SOLE 24 ORE komentuoja, kad pagaliau ECB suteikė eurui tvirtą pamatą, tačiau įspėja, kad griežtos gelbėjimo taisyklės gali paralyžiuoti šalių ekonomikas. Atėjo laikas veikti vyriausybėms. Paradoksalu, kad, situacijai vos atsipalaidavus, krizės ištiktos valstybės nebenori naudotis ECB pagalba bijodamos, kad teks priimti ir labai griežtas sąlygas.
 
Galbūt tai buvo vienas iš būdų išgąsdinti valstybes, grasinant tiesiogine Europos institucijų priežiūra, kad pagaliau jos pačios pradėtų įgyvendinti reikalingas reformas ir pakoreguotų biudžetus. To visą laiką ir siekė Vokietija.
 
Bratislavos verslo dienraštis HOSPO­DÁRSKE NOVINY mano, kad, jei ECB ims padėti sunkiai susitvarkančioms šalims, nebeturės nieko bendra su rinkos ekonomika. „Darykite, ką norite, o jei reikalai klostysis blogai, mes jums padėsime!“ – štai kaip turi būti suprantamas ECB sprendimas. Rinkų reakcija buvo logiška: bendras akcijų pakilimas ir džiugesys. Tokios šalys kaip Slovakija, kurios taupo ir atsakingai valdo savo ekonomiką, gali pamanyti, kad ECB jas išdavė.
Tolesnės sankcijos nenumatytos
 
Barselonos konservatyvių pažiūrų dienraštis VANGUARDIA rašo, kad ECB vadovas M.Draghi ketvirtadienį aiškiai pareiškė, jog ECB pirks tik krizės krečiamų valstybių obligacijas, tačiau kas nutiks, jei šalys nesugebės įgyvendinti savo įsipareigojimų, lieka neaišku. Kas bus su ECB nupirktomis obligacijomis, jei šalis, kuri iš to išlošė, nesilaiko jai nustatytų terminų? M.Draghi tada turėtų būti priverstas „užsukti kranelį“ (kaip jis ir pažadėjo), o tai atnaujintų abejones dėl euro likimo. Jei jis nusileis – viskas žlugs.
 
Miuncheno kairiųjų pažiūrų dienraštis SÜDDEUTSCHE ZEITUNG rašo, kad euro bendruomenė nesilaiko savo įsipareigojimų, todėl bet koks šalių susitarimas nėra patikimas. Euro gelbėjimas bet kokiomis priemonėmis gali sukelti ekonominę nelaimę. Teisinėje bendruomenėje negalima sakyti, kad tikslas yra svarbiau už priemones. Yra nepriimtina, kad ECB tampa slaptu, o gal, tiksliau tariant, grėsmingu Europos valdovu. Negalima toleruoti, kad institucija, kuri nebuvo demokratiškai išrinkta, spręstų, kokiomis sąlygomis gyvens Europa.
 
Neaiški ECB politinė priklausomybė
 
Berlyno dešiniųjų pažiūrų dienraštis WELT mano, kad M.Draghi programa rodo ECB nuolaidžiavimą politinėms jėgoms. Kiekvieną kartą politikams sušukus „Degam!“, ECB privalės skubėti į pagalbą. Dabar jis pirks valstybių obligacijas ir pradės vaidinti vidaus finansų institucijos vaidmenį bankrutuojančioje Graikijoje. Tačiau kaip ECB sugebės atsilaikyti prieš vyriausybių spaudimą ir netapti pinigų spausdinimo mašina? Nuo dabar ECB vykdys darbą, kurio nenori imtis vyriausybės, o tai leis joms lėtinti reformų tempą.
 
Tuo pat metu ECB saugyklos bus pripildytos bankrutuojančių valstybių obligacijų. Problema yra neskaidrus, politiškai neteisėtas turto paskirstymas tarp Šiaurės ir Pietų. Iš tų, kurie taupo savo pinigus tiems, kurie naudojasi tokia neatsakinga pinigų politika. Tai nėra demokratiška ir nesaugo visuomenės gerovės.
 
Britų verslo žurnalas ECONOMIST nesutinka, kad per pastaruosius kelerius metus buvo leista labai išaugti ECB galiai. Nereikėtų pamiršti, kad ECB vadovas yra dalis Trejeto, kuris prižiūri ir verčia šalis laikytis savo įsipareigojimų. M.Draghi tapo svarbiausiu iš „keturių prezidentų“ (ECB, Europos Tarybos, Europos Komisijos ir Europos finansų ministrų), rodančių kelią tolesnei Europos integracijai.
 
Tai kelia klausimą: ar ECB netapo per daug galinga instancija? Ši institucija tampa pernelyg politizuota. Jei politikai gali gauti lėšų tik iš mokesčių mokėtojų, tai ECB gali spausdinti neribotą pinigų skaičių. ECB, kaip nepriklausoma centrinio banko sistema, nėra atskaitingas jokiai vyriausybei ar parlamentui, o tik kitiems demokratiškai neišrinktiems centriniams bankams.
 
Paryžiaus liberalių pažiūrų dienraštis TRIBUNE, komentuodamas būsimą Vokietijos Konstitucinio Teismo sprendimą dėl Europos stabilizavimo mechanizmo (ESM), teigė, kad Europos mokesčių mokėtojai ir pensininkai, kurie yra sukaupę šiokias tokias santaupas, bijo, jog teismo sprendimas parems ESM, kuris eurozonos skolą pavers bendra visų šalių skola. Jei teismas tokį sprendimą atmes, žmonės baiminasi, kad jiems teks atsakyti už skaudžias pasekmes. Taip pat tikėtina, kad ECB noriai nesiims žadėtosios intervencijos į krizių kamuojamų šalių ekonomikas išpirkinėdamas jų obligacijas, jei Vokietijos Konstitucinio Teismo sprendimas bus neigiamas.
 
Vokietijos Konstitucinis Teismas trečiadienį leido Vokietijai savo įnašais prisidėti prie nuolatinio pagalbos euro zonai fondo, kuris turi pakeisti laikinąjį, tačiau tam dar reikės papildomo parlamento patvirtinimo, jei parama viršys 190 mlrd. eurų. Šis sprendimas uždegė žalią šviesą ECB ir M.Draghiui imtis gelbėti ekonomiškai nusilpusias šalis perkant jų obligacijas.

  

Žymos: Euro zonos krizė, Rusnė Naujokaitytė

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

1998-ieji. Lytinio švietimo pamoka. Mokytoja nedrąsiai pasakoja, mokiniai jos klausosi užgniaužę kvėpavimą.

2018-ieji. Lytinio švietimo pamoka. Vaikai drąsiai pasakoja, mokytoja jų klausosi užgniaužusi kvėpavimą.