Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

2012-10-18

Europa skeldėja iš vidaus

  
Europa skeldėja iš vidaus

Ispanijai neišvengiamai veržiant taupymo diržą, Katalonija ėmė grasinti atsiskyrimu. Separatistinės idėjos Europoje sutinkamos kaip išdavikiškos, žiniasklaida akcentuoja, kad nepriklausomybe grasinama tik bandant išsiderėti geresnes ekonomines sąlygas.

Žironos kairiųjų pažiūrų dienraštis PUNT rašo, kad rugsėjo 27-ąją Katalonijos parlamentas priėmė rezoliuciją, uždegančią žalią šviesą referendumui dėl Katalonijos nepriklausomybės. Referendumas įvyktų netrukus po išankstinių rinkimų, kurie rengiami lapkričio 25 dieną. Ši rezoliucija pašalina paskutines kliūtis Katalonijos autonominiam regionui paskelbti savo nepriklausomybę. Tai nebėra tolima svajonė – tai jau ranka pasiekiama realybė. Katalonija žengia pirmyn, atsargiai ir nepersistengdama, tačiau tvirtai ir neabejodama.
Barselonos konservatyvių pažiūrų dienraštis VANGUARDIA komentuoja, kad nuomonių apklausos Katalonijos regioninės valdžios prezidentui Arturui Masui pergalės išankstiniuose rinkimuose dar negarantuoja. Jo pastangos gali likti be atsako, nes tikslas jam nėra tik šiek tiek daugiau autonomijos. Jis nori tiesiogiai įgyvendinti šūkį „Katalonija – nauja Europos valstybė“. Katalonų laikraščiams rėkiant apie demokratines teises, jų aršūs priešininkai Madride skelbia apie Katalonijos politikų „lunatikavimą“. Tad dabar svarbiausias klausimas yra kaip šis perėjimas bus įgyvendintas, ar pavyks abiem jėgoms nesusidurti kaktomuša.

ES nepadeda vienytis
 
Lisabonos dešiniųjų dienraštis DIARIO DE NOTICIAS komentuoja, kad Madrido inicijuotas griežtas taupymo režimas Barselonoje atgaivino kalbas apie nepriklausomybę. Pradėjusi kovą su centrine valdžia dėl fiskalinių ir ekonominių resursų, Katalonija grasina sugriauti nusistovėjusį visuomeninį ir regioninį Ispanijos balansą. Europos lyderių pareikalautas griežtas taupymas Ispanijoje pažadino giliai miegojusius nacionalistinius ir autonominius demonus ir supriešino Ispanijos visuomenę. Katalonijos vyriausybė tokios progos tik ir laukė. A.Masas apkaltino Madridą, kad jis tapo finansine smegduobe, kurioje pradingsta katalonų pinigai. Nepriklausomybės retorika pasigirdo itin palankiu metu, nes dabar Madrido politikai gali nukreipti dėmesį nuo socialinio-ekonominio nuosmukio, dėl kurio kalta jų pačių politika. Ispanijoje, dar labiau nei Portugalijoje ar Graikijoje, matosi, kaip Europos „trijulės“ išrašyti vaistai lemia socialinį, politinį ir teritorinį susiskaldymą.
 
Konservatyvių pažiūrų Paryžiaus dienraštis FIGARO rašo, kad Europa turėtų atidžiai stebėti Katalonijos kovą dėl nepriklausomybės, ypač paaštrėjusią Ispanijai toliau smengant į skolų krizę. Katalonai teigia, kad jie generuoja apie 19 proc. Ispanijos BVP, o grąža regionui yra daug menkesnė. Prašydami ekonominių nuolaidų, jie ignoruoja solidarumą su kitais šalies regionais. Kaip galima įteisinti visos Europos krizių prevencijos politiką ir finansinį solidarumą, jei net vienos šalies regionai nesutaria dėl pagalbos vieni kitiems? Pats Europos projektas turi prasmę tik jeigu visos jos tautos bus solidarios. Katalonai mus moko, kad siauras ir populistinis nacionalizmas kelia grėsmę Europos pamatinėms idėjoms, ypač tokiu svarbiu momentu, kai ES bando išgelbėti vieningą valiutą. Pietų Europa savo partneriams yra tapusi nelengva našta ir šiuo metu dar demonstruoja politinės atsakomybės trūkumą, kuris Europai gali tapti lemtingas.

Daug katalonų nepriklausomybės nenori
 
Kairiųjų pažiūrų Madrido dienraštis PAIS kviečia pradėti rimtą diskusiją dėl federalizmo. Ispanijos visuomenė dabar yra pakankamai subrendusi priimti šį iššūkį, tačiau būtina viską daryti skaidriai ir vadovautis aiškiomis taisyklėmis. Reikia nepamiršti, kad yra ir kitokių, negu nepriklausomybė, alternatyvų. Vis dėlto, nemažai katalonų nepriklausomybės demonstracijoje net nedalyvavo ir su šia idėja nesiidentifikuoja. Iki šiol autonominių regionų sistema Ispanijai atnešė beprecedentę gerovę, tačiau tokią sistemą galima pakeisti ir daug kas palaiko federalistinį modelį. Demokratinėje visuomenėje bet koks pasiūlymas gali būti aptariamas, net ir šalies skilimas. Tačiau tie, kurie remia tokią idėją, privalo labai aiškiai atskleisti, ką jie ketina su šia nepriklausomybe daryti.
 
JAV strateginės žvalgybos analizės centras STRATFOR rašo, kad, skirtingai nei anksčiau, kai katalonai kalbėdavo apie nepriklausomybę, šį kartą jie nori tik fiskalinės autonomijos. Vengdami pasirodyti kaip siaura nacionalistų grupė, katalonai sukūrė ramios ir apsisprendusios daugumos įvaizdį, ieškančios palaikymo ES. Ispanijos vienybės rėmėjai teigia, kad tokia Katalonijos manipuliacija nepriklausomybės tema tiesiog rodo, kad katalonų vyriausybė nori išsireikalauti geresnių mokesčių sąlygų. Nors Katalonijos elitas pripažįsta, kad fiskalinė autonomija paremtų jų poreikius, visiškos nepriklausomybės yra prisibijoma. Jis mano, kad nepriklausomybė gali sugriauti gerus prekybos santykius su kitais Ispanijos regionais, kur plūsta didžioji dauguma katalonų produktų ir paslaugų. Katalonų baimes taip pat didina faktas, kad, Katalonijai atsiskyrus
nuo Ispanijos, ji automatiškai netaptų ES nare.

Europoje separatistų pakanka
 
Niujorko liberalių pažiūrų NEW YORK TIMES akcentuoja, kad euro krizė atgaivino ilgai užmarštyje glūdėjusius ekonominius konfliktus tarp turtingų ir skurdžių regionų, tad šiuo metu nėra aišku, ar ES skatina stabilumą, ar separatistines tendencijas. Katalonija šiandien gali tapti ES separatizmo bangos katalizatoriumu, Škotijai ir Flandrijai lipant ant kulnų. A.Masas sukrėtė Ispaniją ir finansų rinkas pareikšdamas apie išankstinius rinkimus, kurie turėtų pasitarnauti kaip referendumas dėl nepriklausomybės. Škotai planuoja referendumą dėl nepriklausomybės 2014 metais. Flamandai, kurie jau beveik pasiekė visišką administracinę ir lingvistinę autonomiją, taip pat balsuos provincijų ir bendruomenių rinkimuose spalio 14 dieną. Tiek katalonai, tiek flamandai aiškina, kad jie sumoka daug daugiau į valstybės biudžetą, negu iš jo atgauna.
BLOOMBERG BUSINESSWEEK ekonomikos skilties redaktorius Peteris Coy rašo, kad dauguma Europos tautų tautomis buvo visiškai neilgai. Daugiausia savo laiko istorijoje jos buvo besivaržančios teritorijos, karalystės, hercogys­tės ar miestai-valstybės. Europos vie­ny­bė priklauso nuo tautų bendrystės jausmo. Italijoje populiari ir kartais separatistinėmis nuotaikomis užsidegusi Šiaurės Lyga vis skundžiasi, kad turtinga Šiaurė turi išlaikyti neturtingus Pietų regionus. Vokietijoje rugpjūtį vieno savaitraščio redaktorius pareiškė, kad Bavarija, kuri prie Vokietijos imperijos prisijungė 1871 m., bet iš pradžių išlaikė savo karalių, armiją ir paštą, turi tapti nepriklausoma. Europos projektas – tai Europos elito vaisius. Diduomenė save pirmiausia laikė europiečiais. Elitas aplenkė savo tautas ir anksčiau laiko paskelbė bendros Europos idėją pačioms valstybėms nesusitvarkius problemų savo viduje.
 
 
  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

– Daktare, aš labai tikiuosi, kad operacija baigsis sėkmingai...

– Nesijaudinkite, jei baigsis nesėkmingai, jūs apie tai nesužinosite.