Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com, delfi.lt   |   2018-05-08

Europoje siaučia itin pavojinga liga

  
Europoje siaučia itin pavojinga liga
© pexels.com
Tymai vėl kankina visuomenę

Nors vakcinacija nuo tymų paleista į rinka jau nuo 1963 metų, pastaruoju metu, kaip sako specialistai, vykstant antivakcinacijos judėjimui, visame pasaulyje ir Europoje nuo šios užkrečiamos virusinės infekcijos žmonės vis dar miršta. Čekiją stekena tymų protrūkis, kuriam pasitelkta ne tik medikų, bet ir kariuomenės pajėgos.

Tymai šiuo metu siaučia ir Ruminijoje, Prancūzijoje, Graikijoje ir Italijoje. Jau per šiuos metus nuo tymų mirė 13 asmenų: Rumunijoje – 9, Italijoje – 2, Graikijoje – 1, Prancūzijoje – 1.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis (ELPKC), informuoja, kad 2016-2017 m. nuo tymų infekcijos Europos regione mirė 49 žmonės: Rumunijoje (37 mirtys), Italijoje (4 mirtys), Graikijoje (2 mirtys), Jungtinėje Karalystėje (1 mirtis), Bulgarijoje (1 mirtis), Vokietijoje (1 mirtis), Portugalijoje (1 mirtis), Prancūzijoje (1 mirtis) ir Ispanijoje (1 mirtis).
 
Prasidėjo Prahos greitosios pagalbos tarnybos ir kariuomenės bendradarbiavimas
 
Nuo penktadienio prasidėjo Čekijos kariuomenės ir Prahos (Čekija) greitosios pagalbos tarnybos bendradarbiavimas. Dešimt kariuomenės kariškių buvo iškviesti pakeisti medikus, kuriems po artimų kontaktų su tymais sergančiais pacientais paskelbtas karantinas, rašoma svetainėje radio.cz.
 
Kariai yra pasirengę jau nuo balandžio 25 dienos, bet dar nebuvo iškviesti į tarnybą, patvirtino greitosios medicinos pagalbos atstovė spaudai. Čekijoje šiais metais užregistruoti 103 tymų atvejai, 70 iš jų – Prahoje. Pernai užfiksuoti 146 atvejai. Paprastai kasmet šioje šalyje būdavo nustatomi tik pavieniai šios ligos atvejai. Kaltina tuos, kurie nesiskiepijo Po tymų protrūkio Čekijoje gydytojai šioje šalyje toliau registruoja padidėjusį sergamumą tymais. Jie praneša užfiksavę daugiau kaip 100 šios lygos atvejų, daugiausia Prahoje, rašoma outbreaknewstoday.com.
 
Dėl tymų plitimo kaltinama visuomenės baimė skiepytis, teigė sveikatos viceministras Romanas Prymula, kuris taip pat yra Čekijos vakcinacijos draugijos pirmininkas. Nuomonė dėl vakcinų naudos išsiskiria: kai kurie žmonės visai atsisako skiepytis nuo tymų, o kiti tėvai atideda vaikų skiepijimą, kol jie paaugs.
 
Ministras priminė, kad skiepai nuo tymų yra privalomi. Neskiepyti vaikai nepriimami į darželius, o jų tėvams gresia baudos. Kenčia trys amžiaus grupės Anot Čekijos sveikatos ministerijos naujausių statistinių duomenų, nuo tymų kenčia trys amžiaus grupės. Pirmoji yra vaikai nuo vienerių iki ketverių metų, o antroji ir trečioji – suaugę žmonės nuo 35 iki 39 metų ir nuo 45 iki 49 metų.
Čekijos gydytojai teigia, kad norint užtikrinti kolektyvinį imunitetą, vakcinacijos mastas turi siekti daugiau kaip 95 proc. Šiuo metu jis sudaro maždaug 90 proc. Sergamumas tymais didėja visoje Europoje.
 
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Kristina Žukauskaitė: „Kiekvienas asmuo, kuris nėra skiepytas nuo tymų, turėtų būti budrus ir, jei jis nėra pasiskiepyjęs, būtinai turėtų pasiskiepyti, nes vienintelė efektyvi priemonė apsisaugoti nuo tymų infekcijos yra skiepai.
 
Reikia būtinai dviejų dozių, nes tik tada susiformuoja ilgalaikis imunitetas. Lietuvoje nėra privalomų skiepų, visi skiepai yra rekomenduojamojo pobūdžio, pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, nuo tymų yra skiepijama du kartus – 15-16 mėnesių amžiaus ir 6-7 metų. Vaikai skiepijami kombinuota tymų, epideminio paratifo ir raudonukės vakcinacija, – sakė K. Žukauskaitė.
 
– Vaikai Lietuvoje nuo tymų yra skiepijami nuo 1964 metų. Anksčiau buvo skiepijama tik vieną kartą, pavyzdžiui, nuo tymų, o dabar yra kombinuota vakcina ir yra skiepijama nuo trijų infekcijų viena vakcina. Kas yra skiepyti po 1992 metų pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, tie yra apsaugoti nuo tymų. Anksčiau skiepyti turėtų pasitikslinti dėl savo skiepijimo būklės pas savo šeimos gydytoją. Jei jis nėra skiepytas, jis gali pasiskiepyti (suaugusiesiems skiepai nuo tymų – mokami – DELFI). 2016 metais pasaulyje turėjome 100 000 tūkstančių mirties atvejų, palyginus, tai buvo labai mažas skaičius, o Europoje 2016-2017 metais užfiksuoti 49 atvejai. Tačiau reikėtų žinoti, kad tymai yra vakcinomis valdoma infekcija, tai mirties atvejų neturi būti registruojama, kaip ir susirgimų.
 
Pasiskiepijęs asmuo gali apsisaugoti. Europoje mirties atvejų mažėja, bet vis tiek jie yra registruojami. Tai, kad registruojama, kad ir mažesni skaičiai, tikrai nedaro prielaidos, kad situacija gerėja. Kadangi tymai valdomi vakcinacijomis, apskritai neturėtų būti tymų atvejų.“ Kas yra tymai? Tymai - tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu.
 
Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos, informaciją pateikia ULAC. Koks sukėlėjas? Tymų sukėlėjas priklauso Paramyxovirus šeimos Morbillivirus genčiai. Tai vieno antigeninio tipo RNR turintis virusas, mažai atsparus išorinėje aplinkoje.
 
Tymų virusai yra ypač lakūs, todėl nesiėmus specialių priemonių, jie plinta oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Virusas labai jautrus ultravioletiniai radiacijai, todėl lauke tikimybė užsikrėsti labai maža.
 
Kaip užsikrečiama tymais?
 
Tymų infekcijos šaltinis - sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis, iš viso 4-7 dienas. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 90-95% imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga.
 
Kokie yra tymų simptomai?
 
Tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7-9 iki 17, kartais – iki 21 dienos. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes.
 
Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos – pneumonijos, laringitai, otitai. Retais atvejais gali komplikuotis encefalitu.
 
Koks gydymas?
 
Specifinių tymų gydymo priemonių nėra, taikomas simptominis gydymas. Kaip apsisaugoti nuo tymų? Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais.
 
ŠALTINIS:delfi.lt
 
 
 
 
 
  

Žymos: Europa, Ligos, Skiepai, tymai

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Kompiuterių parduotuvėje personalas keičia nešiojamų kompiuterių kainas iš 4000 LTL į 2000 LTL. Pro šalį praeidamas žmogelis domisi:
– Sakykit, o kodėl jie taip atpigo?
– Taigi va, Kalėdinės akcijos baigėsi.