Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Emilis Kazlauskas, savaitraštis ATGIMIMAS   |   2012-09-20

„Gazpromas“ tikrina ES stuburą

  
„Gazpromas“ tikrina ES stuburą ES pagaliau pradėjo kovoti už energijos išteklių vartotojų teises, o ne vien keliaklupsčiauti.

Praėjusią savaitę Europos Komisija (EK) inicijavo tyrimą dėl galimos rusų dujų giganto „Gazpromo“ neteisėtos veiklos Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalyse. Tai, kad ginčas pereina iš politinio lygmens į teisinį, yra geras ženklas Lietuvai, tačiau ar ES atstovai liks principingi?

Šių įvykių priešistorė – Lietuvos skundas EK dėl „Gazpromo“ piktnaudžiavimo viršesne padėtimi. Tai įvyko tuomet, kai Lietuvos Vyriausybė pradėjo įgyvendinti pagrindinį ES energijos rinkos liberalizavimo elementą – trečiąjį energetikos paketą, kurio griežčiausias variantas įpareigoja neleisti tiems patiems savininkams ES valstybėje turėti sutelkus savose rankose ir dujų vamzdynų, ir dujų tiekimo.
Tyrimas – didesnio proceso dalis
 
Už šį skundą „Gazpromas“ padavė Lietuvą į Stokholmo tarptautinį arbitražo teismą, tačiau ieškinys buvo atmestas. Pabrėžiama, kad „Gazpromas“ iki šiol Lietuvai taiko didžiausią dujų kainą Europoje nepaisydamas nei prieš metus įvykusių kratų įmonės atstovybėse VRE valstybėse, nei oficialaus EK tyrimo pradžios. „Gazpromo“ valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas užsipuolė šalį, mokančią jo įmonei brangiausiai visoje ES, pripažindamas, kad Lietuva yra viena iš EK tyrimo „provokatorių“. Šitaip jis viešai paliudijo, kad „Gazpromas“ turi motyvą bausti Lietuvą nesąžininga dujų kaina.
 
Paprastai tokie EK ir didžiųjų korporacijų ginčai būna išspręsti dar nepradėjus oficialaus tyrimo. Taip neįvyksta tik tuomet, kai trūksta politinės valios susitarti. Kaip teigia teisininkas Marius Juonys, dabartiniai įvykiai rodo, jog EK veiksmai yra apgalvoti, kad, turėdama galvoje tvirtas „Gazpromo“ sąsajas su Rusijos valdžia, ji tokių veiksmų ėmėsi tik gavusi gana akivaizdžių įrodymų. Reikia tikėtis, kad duomenų pernykščių kratų metu buvo gauta pakankamai, nes dabar jų rasti bus jau gerokai sunkiau.
 
Praėjus vos kelioms dienoms, kai EK oficialiai pradėjo tirti „Gazpromo“ veiksmus, Rusijos prezidentas V.Putinas išleido dekretą, pagal kurį informaciją apie savo veiklą užsienio valdžios institucijoms „Gazpromas“ galės teikti tik Kremliui leidus. Tačiau dar įdomesni yra politiniai konflikto aspektai.
 
Rusijos reakcija – gąsdinti
 
Naudodama „Gazpromą“ kaip energetinės ekspansijos ginklą, Rusija priprato prie dažnai prisitaikėliškos ES pozicijos. Todėl dabar visomis išgalėmis kovos už teisę prekiauti dujomis ES ne pagal ES taisykles. Tuometinis premjeras V.Putinas jau yra grasinęs EK pirmininkui Jose Manueliui Barrosui neišvengiamomis pasekmėmis, jei „Gazpromui“ bus pritaikytas trečiasis energetikos paketas. Lietuva buvo gąsdinama ne tik aštria retorika, bet ir Stokholmo arbitražu. Tačiau ne be Lietuvos pastangų ES kol kas elgiasi nuosekliai ir atkakliai tęsia tyrimą.
Vis dėlto net dabar, kai klausimas vis labiau persikelia į teisinę, o ne politinę plotmę, Kremliaus atstovai toliau kalba chuliganų leksika, pavyzdžiui, išvadindami EK tyrimą „marsiečių paieškomis“ ar netgi palygindami EK su „vagimi“. ES kol kas pakenčia tokį Rusijos elgesį, nors dienraštyje Wall Street Journal Alanas Riley spėja, jog jei šitaip elgtųsi, pavyzdžiui, JAV, šalis būtų nedelsiant apkaltinta imperine arogancija.
 
Tai, kad Rusija yra sutrikusi, išduoda keletas veiksnių. Galbūt dėl to, kad po tyrimo pradžios „Gazpromo“ akcijų kaina rinkoje krito dviem procentais, dabartinė retorika, kalbant apie atsakomuosius veiksmus, yra gana švelni. Šių metų pradžioje „Gazpromo“ vadovas Aleksėjus Milleris sakė, kad svarsto kontrpriemones prieš ES energijos rinkos liberalizavimą, kurios neva prives prie investicijų į esamą infrastruktūrą Europoje mažėjimo ir galiausiai prie dujų trūkumo.
 
Dabar stengiamasi nuraminti, kad jokio keršto akcijų nebus, jog „Gazpromas“ ir toliau liks vienu iš patikimiausių dujų tiekėju Europoje.
 
Padariniai
 
Pirmiausia reikia pripažinti, kad ES pagaliau pradėjo kovoti už energijos išteklių vartotojų teises, o ne vien keliaklupsčiauti prieš vertikaliai integruotų Rusijos ir Europos valstybių energijos gigantus. Abi pusės pasinaudodavo monopoliniais privalumais ir skirstydavo sau pelną vartotojų sąskaita. Įsivažiavus ES energijos rinkos liberalizacijai, pradėti daugybė tyrimų dėl taisyklių pažeidimų, kuriuose figūravo beveik kiekviena didesnė energijos kompanija iš Europos.
 
Gresiančios baudos, žalos atlyginimai ar tiesiog sužlugdyta reputacija šias kompanijas privertė paklusti energijos rinkos liberalizavimui ir trečiojo energetikos paketo reikalavimams. Rusija lieka viena kovoti prieš ES teisines realijas, kurios neturi nieko bendra su Rytų požiūriu į vartotojų ir monopolijų santykius.
 
Jei Kremlius toliau kietakaktiškai reikalaus sau išlygų, jam gali nebepadėti nei užkulisių draugai, nei šaltojo karo laikų aktyvumą primenanti energetinė žvalgyba Briuselyje. Tai, kad Rusija taip pati save pasmerkia atsilikimui nuo Vakarų pasaulio, rodo pavyzdys, susijęs su pastaruoju metu gamtinėms dujoms didelę konkurenciją sudarančiomis skalūninėmis dujomis, pateiktas vienos lenkų europarlamentarės patarėjo Andrew Hillamno.
 
Nors pati Rusija galbūt turi vienus didžiausių pasaulyje skalūninių dujų klodų, to nepaisydama „Gazpromo“ direktorių valdyba prieš metus išreiškė susirūpinimą šių dujų išgavimo metu keliamu pavojumi aplinkai. Tai skamba itin nelogiškai, kai pateikiami faktai, jog nusidėvėję „Gazpromo“ vamzdynai kasmet kur kas stipriau ją teršia. Akivaizdu, kad ne rūpinimasis aplinka, o pralaimima konkurencinė kova prieš naujo tipo dujas kelia susirūpinimą Kremliui.
 
Apskritai „Gazpromo“ nuosmukis yra vertas atskiro straipsnio, tačiau šis tekstas – ne apie tai. Svarbiausia – ar ES atsilaikys prieš šį milžiną molinėmis kojomis? Racionaliai mąstant, tai turėtų būti nesunku, nes „Gazpromo“ dujos sudaro trečdalį visų į ES šalis importuojamų dujų, o štai pinigai, gaunami iš ES valstybių narių, sudaro net du trečdalius „Gazpromo“ pajamų.
 
Būtent „Gazpromas“ turėtų būti labiau pažeidžiamas, jeigu rungtųsi tik ekonominės galios. Bet ES šalys nėra autoritarinio tipo struktūros, kurios kada tik panorėjusios gali paimti pingų iš bet kur (dažniausiai nuo to kenčia paprasti piliečiai), kad būtų pasiektas koks nors politinis tikslas. O būtent tokia yra Rusija, valdanti savo energetinį ginklą. Belieka tikėtis, kad ES saugos savo neseniai sutvirtėjusį stuburą bei neišsigąs galimų dujų krizių ar panašių grasinimų iš Rytų. Tik tvirta ES gali užtikrinti Lietuvai energetinės nepriklausomybės galimybę.
 
 

  

Žymos: Rusija, Gazprom, Europos Komisija

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Vyras nusprendė išsiskalbti drabužius. Pasisukiojęs šalia skalbimo mašinos, riktelėjo:
– Brangioji, kokį režimą reikia nustatyti?
– Pasižiūrėk, kas parašyta ant tavo marškinėlių.
– „Žalgiris“ - mūsų komanda!“