Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Virginija Vingrienė, savaitraštis ATGIMIMAS   |   2011-11-01

Genetiškai modifikuoti organizmai – išsigelbėjimas ar grėsmė ?

  
Genetiškai modifikuoti organizmai – išsigelbėjimas ar grėsmė ? Dažniausiai GMO sutinkami že­mės ūky­je.

Trumpinį GMO (genetiškai modifikuoti organizmai) girdime gana dažnai, nors rinkoje jie – vos 15 metų. Per tą laiką nespėjo pasikeisti net viena jų produktus vartojusiųjų karta.

Žino­ma, su­si­for­ma­vo skir­tin­gos nuo­mo­nės apie šiuos pro­duk­tus. Vie­na ver­tus, jie ver­ti­na­mi kaip siau­bą ke­lian­tys da­ri­niai, an­tra ver­tus, moks­lo pa­žan­gos ob­jek­tas. Ta­čiau ar tik­rai iki ga­lo aiš­ku, kas tie GMO iš tik­rų­jų, kas ir ko­kiu tiks­lu mo­di­fi­kuo­ja­ma, kuo ski­ria­si nuo ki­tų pro­duk­tų, ko­kias ga­li­my­bes tei­kia ir ko­kią grės­mę ke­lia? Ga­liau­siai ar GMO iš­gel­bės pa­sau­lį nuo ba­do, ap­sau­gos ap­lin­ką nuo tar­šos ir iš­gy­dys žmo­nes nuo vi­sų li­gų, kaip tei­gia šių or­ga­niz­mų ša­li­nin­kai?
Žmo­nės nuo se­no at­rink­da­vo ir kryž­mi­no au­ga­lus, gy­vū­nus, su­kur­da­mi nau­jas veis­les ir įtvir­tin­da­mi pa­gei­dau­ja­mas jų sa­vy­bes. Ge­ne­ti­ne in­for­ma­ci­ja pa­si­kei­čia­ma ir na­tū­ra­liai tos pa­čios rū­šies vi­du­je ar tarp gi­mi­nin­gų rū­šių in­di­vi­dų. Ge­nų in­ži­ne­ri­ja su­da­ro ga­li­my­bę per­kel­ti no­ri­mus ge­nus tarp vi­siš­kai ne­gi­mi­nin­gų rū­šių, ku­rios nie­ka­da tar­pu­sa­vy­je ne­ga­lė­tų su­si­kryž­min­ti ir pa­si­keis­ti ge­ne­ti­ne me­džia­ga. Au­ga­lui dirb­ti­nai įter­pia­mas bak­te­ri­jos, dum­blio ar net ir žmo­gaus ge­nas, bak­te­ri­jai – žu­vies ge­nas ir t.t. Taip su­ku­ria­mos au­ga­lų, gy­vū­nų veis­lės ir mik­ro­or­ga­niz­mų šta­mai su sa­vy­bė­mis, ku­rių jų rū­šis nie­ka­da ne­tu­rė­jo.
 
Au­ga­lai įgy­ja at­spa­ru­mą her­bi­ci­dui ar tam­pa nuo­din­gi ken­kė­jams, bak­te­ri­jos pri­ver­čia­mos sin­te­tin­ti in­su­li­ną, in­ter­fe­ro­ną, vi­ta­mi­nus, la­ši­šos au­ga tri­gu­bai grei­čiau ir t.t.
 
GMO plan­ta­ci­jo­mis gar­sė­ja Ame­ri­ka
 
Ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­ti or­ga­niz­mai šian­dien tu­ri pla­tų pri­tai­ky­mo spek­trą. Jie nau­do­ja­mi mais­to pra­mo­nė­je, far­ma­ci­jo­je, me­di­ci­no­je, taip pat miš­ki­nin­kys­tė­je. Ku­ria­mi mik­ro­or­ga­niz­mai, ga­lin­tys su­skai­dy­ti naf­tos pro­duk­tus ir nau­do­ja­mi naf­tos ter­ša­lų iš­va­ly­mui. Ta­čiau daž­niau­siai jie su­tin­ka­mi bū­tent že­mės ūky­je.
2010 m. duo­me­ni­mis, ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­tų že­mės ūkio kul­tū­rų au­gin­ta 148 mln. ha, 29 pa­sau­lio ša­ly­se. Dau­giau­siai šių au­ga­lų au­gi­na JAV (45 proc.), taip pat – Bra­zi­li­ja ir Ar­gen­ti­na. Kiek ma­žes­ni plo­tai In­di­jo­je, Ka­na­do­je, Ki­ni­jo­je, Pa­ra­gva­ju­je, Pa­kis­ta­ne, PAR ir ki­to­se ša­ly­se.
 
Pa­brėž­ti­na tai, kad per 15 me­tų šių au­ga­lų plo­tai iš­au­go be­veik šim­tu kar­tų. Iš­si­plė­tė ir jų asor­ti­men­tas. Da­bar pa­sau­ly­je au­gi­na­mos ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­tos so­jos, ku­ku­rū­zai, med­vil­nė, rap­sai, cuk­ri­niai run­ke­liai, ry­žiai, bul­vės, mė­lyn­žie­dės liu­cer­nos, pa­pa­jos, cu­ki­ni­jos, tuo­pos, po­mi­do­rai ir pa­pri­kos. Dau­giau­siai, ži­no­ma, au­gi­na­ma so­jų, – tai pu­sė vi­sų ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­tų au­ga­lų.
 
Di­džio­ji da­lis – 99 proc. – vi­sų ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­tų au­ga­lų yra at­spa­rūs her­bi­ci­dui ar sin­te­ti­na vabz­džiams nuo­din­gą tok­si­ną. Ir tik la­bai ne­di­de­lė da­lis – at­spa­rūs vi­ru­si­nėms ir bak­te­ri­nėms au­ga­lų li­goms, pra­tur­tin­ti vi­ta­mi­nu A ar ome­ga–3 rūgš­ti­mis, bul­vės pa­keis­ta krak­mo­lo struk­tū­ra ir ne­noks­tan­tys po­mi­do­rai.
 
Iš mik­ro­or­ga­niz­mų dau­giau­siai yra e. co­li bak­te­ri­jų, mo­di­fi­kuo­ja­mos mie­lės, pe­lė­si­niai gry­be­liai. Iš gy­vū­nų rin­ko­je yra tik la­ši­šos su pa­grei­tin­to au­gi­mo ge­nu, vei­sia­mos ir tie­kia­mos kol kas tik JAV rin­ko­je.
La­biau­siai ne­ri­mą ke­lia su eti­ka pra­si­len­kian­ti bio­tech­no­lo­gi­jų sri­tis, eks­pe­ri­men­tuo­jan­ti su gy­vū­nų ir žmo­gaus hib­ri­dais. Nors žmo­gaus emb­rio­nus ir hib­ri­dus kur­ti drau­džia Ov­je­do kon­ven­ci­ja, ta­čiau Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je sėk­min­gai dir­ba­ma šia kryp­ti­mi. To­kių eks­pe­ri­men­tų tiks­las – su­ras­ti rak­tą į vi­sų žmo­ni­jos li­gų iš­gy­dy­mą. Tai­gi ku­ria­mi eg­zem­plio­riai į pe­lės sme­ge­nų ląs­te­lę įter­pus žmo­gaus sme­ge­nų ląs­te­lės bran­duo­lį, į kar­vių emb­rio­nus įter­piant žmo­gaus ge­nų ir t.t. Lai­mei, to­kių bū­ty­bių emb­rio­nams lei­džia­ma gy­ven­ti tik 14 pa­rų, bet ar ga­li­me bū­ti tik­ri, kad kam nors ne­kils no­ras juos pa­skleis­ti po pa­sau­lį?
 
Nau­do­jant ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­tus or­ga­niz­mus ne­ri­mą ke­lia jų ga­li­mas iš­pli­ti­mas į ap­lin­ką ne­su­nai­ki­na­mų rū­šių pa­vi­da­lu. Taip bū­tų iš­stum­tos esa­mos rū­šys ir su­ar­dy­ta pu­siau­svy­ra gam­to­je. Bt tok­si­ną sin­te­ti­nan­tys au­ga­lai ke­lia grės­mę ir nau­din­giems vabz­džiams, taip pat bi­tėms. JAV at­lik­ti ty­ri­mai pa­ro­dė, kad min­tan­čių GMO au­ga­lų žie­da­dul­kė­mis bi­čių gy­ve­ni­mo truk­mė su­trum­pė­ja treč­da­liu ir su­lė­tė­ja jų pe­rų iš­si­ri­ti­mas. Au­gi­nant ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­tus au­ga­lus sun­ku iš­veng­ti jų iš­pli­ti­mo į kai­my­ni­nius lau­kus. Tai ke­lia re­a­lią grės­mę eko­lo­gi­niams ir tra­di­ci­niams ūkiams dėl ga­li­mos ne­pa­gei­dau­ja­mos tar­šos šiais or­ga­niz­mais. ES ir Ja­po­ni­jo­je, eko­lo­gi­niuo­se pro­duk­tuo­se GMO ne­lei­džia­mi. Tuo tar­pu JAV au­gi­na­muo­se eko­lo­gi­niuo­se ry­žiuo­se ir pa­pa­jo­se, Mek­si­ko­je – ku­ku­rū­zuo­se jau ran­da­ma jų ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­tų gi­mi­nai­čių.
 
GMO ne­ga­li bū­ti ir ES rin­ko­je tie­kia­ma­me me­du­je, ta­čiau, bi­tėms ap­si­lan­kius ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­tų au­ga­lų lau­kuo­se, me­du­je ir ki­tuo­se bi­čių pro­duk­tuo­se ran­da­ma GMO pėd­sa­kų. Bi­ti­nin­kai dėl to pa­ti­ria fi­nan­si­nių nuos­to­lių, ne­ga­lė­da­mi re­a­li­zuo­ti sa­vo pro­duk­ci­jos. Dėl to Vo­kie­ti­jo­je jau vyks­ta teis­mo pro­ce­sas.
 
Ne­ri­mą ke­lia ir ga­li­ma nei­gia­ma GMO įta­ka žmo­nių svei­ka­tai. Ne­iš­tir­ta ga­li­mų aler­gi­jų, sin­te­ti­na­mų
nau­jų tok­si­nų ar pa­čių Bt tok­si­nų grės­mė. Ke­lia ne­ri­mą ir at­spa­ru­mą an­ti­bio­ti­kams nu­le­mian­tys ge­nai žy­me­nys. Įta­kos ap­lin­kai ir žmo­nių svei­ka­tai tu­ri ir her­bi­ci­das Gli­fo­sa­tas, ku­riuo ap­do­ro­ja­mi ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­ti jam at­spa­rūs au­ga­lai. Šis her­bi­ci­das, be­je, kenks­min­gas van­dens gy­vū­ni­jai (žu­vims, vė­žia­gy­viams, mo­lius­kams) ir dir­vo­že­mio nau­din­giems mik­ro­or­ga­niz­mams, to­dėl pa­nau­do­ti di­des­ni jo kie­kiai ga­li ne­grįž­ta­mai pa­keis­ti šias eko­sis­te­mas. Prak­ti­ka ro­do, kad, au­gi­nant Gli­fo­sa­tui at­spa­rius ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­tus au­ga­lus, šio che­mi­ka­lo pa­nau­do­ji­mas pa­di­dė­ja tris kar­tus. JAV jo li­ku­čių jau ran­da­ma net ge­ria­ma­ja­me van­de­ny­je.
 
Tuo tar­pu Eu­ro­pos Są­jun­go­je lei­džia­mi au­gin­ti bei tiek­ti rin­kai tik ES įtei­sin­tų mo­di­fi­ka­ci­jų au­ga­lai ir jų pro­duk­tai. Šian­dien Eu­ro­pos Są­jun­go­je lei­džia­ma au­gin­ti tik du au­ga­lus – MON 810 ku­ku­rū­zus ir bul­ves „Am­flo­ra“. Ži­no­ma, juos au­gi­na ne vi­sos, o tik aš­tuo­nios ša­lys – Is­pa­ni­ja, Por­tu­ga­li­ja, Če­ki­ja, Slo­va­ki­ja, Len­ki­ja, Ru­mu­ni­ja, Šve­di­ja ir Vo­kie­ti­ja. Tuo tar­pu Aust­ri­ja, Veng­ri­ja, Grai­ki­ja, Liuk­sem­bur­gas, Pran­cū­zi­ja sa­vo te­ri­to­ri­jo­se juos au­gin­ti ofi­cia­liai už­drau­du­sios. Vo­kie­ti­ja drau­džia au­gin­ti tik MON 810 ku­ku­rū­zus.
 
Lie­tu­vo­je ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­ti au­ga­lai kol kas ne­au­gi­na­mi
 
Ta­čiau į mū­sų ša­lies rin­ką lais­vai ga­li bū­ti tie­kia­mi Eu­ro­pos Są­jun­go­je įtei­sin­ti iš ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­tų au­ga­lų pa­ga­min­ti pro­duk­tai. Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos duo­me­ni­mis, pas­ta­ruo­ju me­tu mū­sų ša­lies pre­ky­bo­je yra 24 pa­va­di­ni­mų alie­jai, 7 pa­va­di­ni­mų mar­ga­ri­nas, 43 pa­va­di­ni­mų sal­du­my­nai, 1 pa­va­di­ni­mo ma­jo­ne­zas, 2 pa­va­di­ni­mų duo­na, 97 pa­va­di­ni­mų ku­li­na­ri­niai ga­mi­niai pa­ga­min­ti iš ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­tos so­jos ar nau­do­jant jos pro­duk­tus. Į Lie­tu­vą įve­ža­mi ir ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­tos so­jos bei ku­ku­rū­zų pa­ša­rai.
 
Šie pro­duk­tai, ži­no­ma, pri­va­lo bū­ti pa­žen­klin­ti nu­ro­dant, kad pa­ga­min­ti iš GMO, jei pro­duk­te yra 0,9 proc. GMO. Ta­čiau mė­sa, kiau­ši­niai ir pie­nas, gau­ti iš ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­tais pa­ša­rais šer­tų gy­vū­nų, ne­žen­kli­na­mi.
 
Įver­ti­nus pa­dė­tį, ky­la klau­si­mas, ar ši­tie or­ga­niz­mai iš tie­sų yra gy­vy­biš­kai bū­ti. Skel­bia­ma, kad jie ku­ria­mi gelbs­tint skurs­tan­čias ša­lis nuo ba­do. Ta­čiau, de­ta­liau per­žvel­gus da­bar rin­ko­je esan­čių ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­tų au­ga­lų są­ra­šą, sun­ku bū­tų pa­ti­kė­ti jų svar­ba žmo­nių iš­gy­ve­ni­mui. Ga­liau­siai ar tik­rai Af­ri­kos gy­ven­to­jai ba­dau­ja dėl mais­to sty­giaus pa­sau­ly­je? Juo la­biau kad ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­tus au­ga­lus te­au­gi­na vos trys, ir ne vi­sos iš ba­dau­jan­čių­jų, šio že­my­no ša­lys – Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­ka, Egip­tas ir Bur­ki­no Fa­sas.
 
Tuo tar­pu ūki­nin­kams, kaip ži­no­ma, GMO pa­de­da tik ko­vo­ti su pik­tžo­lė­mis ir ken­kė­jais, o nuo ne­pa­lan­kių kli­ma­to są­ly­gų der­liaus ne­ap­sau­go. Šiais me­tais JAV dėl saus­rų pa­ty­rė ku­ku­rū­zų ir so­jų der­liaus nuos­to­lius, nors dau­gu­ma šių au­ga­lų mi­nė­to­je ša­ly­je yra ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­ti. Ne­se­ni įvy­kiai In­di­jo­je pa­ro­dė, kad GMO med­vil­nė dėl ne­pa­lan­kių są­ly­gų ne tik ne­da­vė lau­kia­mų pel­nų, bet, ken­kė­jams įgi­jus at­spa­ru­mą Bt tok­si­nui, nuos­to­liai bu­vo di­des­ni, nei bū­tų pa­tir­ti au­gi­nant ne mo­di­fi­kuo­tus au­ga­lus.
Ga­liau­siai var­to­to­jas tu­ri tu­rė­ti tei­sę rink­tis at­si­sa­ky­da­mas var­to­ti GMO. Tuo tar­pu da­bar­ti­nė žen­kli­ni­mo sis­te­ma to ne­už­tik­ri­na. Ly­giai taip pat, kaip sun­ku iš­veng­ti ir at­si­tik­ti­nio GMO pa­te­ki­mo į ki­tus pro­duk­tus.
 

  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Kokia didžiausia bausmė gresia už dvipatystę? Dvi uošvės!