Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Renata Skardžiūtė–Kereselidzė, savaitraščiui ATGIMIMAS, Tbilisis   |   2011-06-17

Gruzija apkaltino Maskvą parama terorizmui

  
Gruzija apkaltino Maskvą parama terorizmui Gruzija ir Rusija neranda sprendimo dėl Abchazijos ir P.Osetijos po 2008 metų karo.

Pasibaigus šešioliktajam derybų etapui tarp Gruzijos ir atsiskyrusių respublikų, padėtį temdo naujieji incidentai. Sulaikius kelis sprogmenis turėjusius asmenis, Gruzija meta kaltinimus Maskvai dėl paramos terorizmui, vykdomam iš Abchazijos teritorijos.

Šią sa­vai­tę pa­si­bai­gė dar vie­nas de­ry­bų eta­pas tarp Gru­zi­jos ir at­ski­lu­sių de fac­to res­pub­li­kų – Ab­cha­zi­jos ir Pie­tų Ose­ti­jos. De­ry­bas ge­ro­kai ap­tem­dė pas­ta­rų­jų sa­vai­čių įvy­kiai: Gru­zi­jo­je bu­vo su­lai­ky­ti du vy­rai ir mo­te­ris, įta­ria­mi te­ro­ris­ti­nio iš­puo­lio or­ga­ni­za­vi­mu; Mask­va ne­pra­lei­do pro­gos vie­šai pa­smerk­ti Tbi­li­sį už ge­gu­žės 26–osios de­monst­ra­ci­jos iš­vai­ky­mą; o Tbi­li­sis sa­vo ruož­tu – ap­kal­tin­ti Mask­vą ban­dy­mais de­sta­bilizuoti pa­dė­tį Gru­zi­jo­je.
To­kia­me kon­teks­te vy­ku­sį aukš­to ly­gio su­si­ti­ki­mą di­plo­ma­tai api­bū­di­no kaip įtemp­tą, o pa­čios de­ry­bos ba­lan­suo­ja ties žlu­gi­mo ri­ba. „Ne­ma­tau pras­mės tęs­ti de­ry­bas su ša­li­mi, ku­ri re­mia te­ro­riz­mą“, – pa­reiš­kė vie­nas Gru­zi­jos de­ry­bi­nin­kų Šo­ta Utiaš­vi­li.
 
ES de­ry­bi­nin­kas Pier­re’as Mo­re­lis pa­žy­mė­jo, kad „kas­die­nis as­me­nų ju­dė­ji­mas per sie­ną yra ga­na sta­bi­lus ir sie­kia šim­tus“. Ta­čiau pas­ta­rai­siais mė­ne­siais įvy­ko ke­le­tas spro­gi­mų ir su­si­šau­dy­mų pa­sie­nio re­gio­nuo­se. „Toks nu­ken­tė­ju­sių­jų skai­čius po dve­jų su pu­se me­tų in­ten­sy­vaus dar­bo yra žen­klas, ke­lian­tis ne­ri­mą“, – sa­kė P.Mo­re­lis. Nors Že­ne­vos de­ry­bos vyks­ta dau­giau dia­lo­gui pa­lai­ky­ti, nei ti­kin­tis iš tie­sų iš­spręs­ti kon­flik­tą, nė vie­na pu­sė ne­ro­do di­des­nių pa­sta­ngų pa­ge­rin­ti pa­dė­tį.
 
In­ci­den­tas su su­lai­ky­tais įta­ria­mai­siais ga­li tik dar la­biau pa­blo­gin­ti Ru­si­jos ir Gru­zi­jos pa­dė­tį. Tuo pat me­tu Ab­cha­zi­jos ir Pie­tų Ose­ti­jos po­zi­ci­jos, kaip jau įpras­ta, bu­vo nu­stum­tos į šo­ną ir ži­niask­lai­do­je be­veik ne­si­gir­dė­jo. At­ro­do, kad kon­flik­to pu­sės skir­tin­gai su­vo­kia, kas tu­rė­tų bū­ti pa­grin­di­nis jų de­ry­bų part­ne­ris. Kai ku­rių ana­li­ti­kų tei­gi­mu, tai ga­li bū­ti vie­na di­džiau­sių Tbi­li­sio klai­dų.
 
Ne­sta­bi­lu­mas au­ga
 
Bir­že­lio 2–ąją Gru­zi­jo­je bu­vo su­lai­ky­ti trys as­me­nys, ku­rie, kaip tei­gia­ma, ren­gė­si de­to­nuo­ti sprog­me­nis gru­zi­nų tur­gu­je. Gru­zi­jos na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Gior­gis Bo­ke­ria pa­reiš­kė tu­rin­tis įro­dy­mų, kad su­lai­ky­ti as­me­nys dir­bo Ru­si­jai. Su­lai­ky­tie­ji, kaip tei­gia­ma, taip pat pri­si­pa­ži­no ga­vę nu­ro­dy­mus iš Ru­si­jos spe­cia­lių­jų pa­jė­gų pa­rei­gū­nų, dir­ban­čių Ab­cha­zi­jo­je. Tai rim­ti kal­ti­ni­mai, me­tan­tys še­šė­lį ne tik Ru­si­jai, bet ir Ab­cha­zi­jai. Jie ge­ro­kai ap­tem­dę vos po po­ros die­nų įvy­ku­sį su­si­ti­ki­mą Že­ne­vo­je. Su­si­ti­kę de­ry­bi­nin­kai su­ta­rė dėl vie­no – kad sau­gu­mo padėtis pa­sie­nio zo­no­se da­ro­si ne­sta­bi­li. Per pas­ta­rą­jį pus­me­tį Gru­zi­jo­je bu­vo su­lai­ky­ta dau­giau kaip de­šimt žmo­nių, įta­ria­mų šni­pi­nė­ji­mu Ru­si­jai.
 
Prie įtemp­tos at­mo­sfe­ros pri­si­dė­jo ir Ab­cha­zi­jos de fac­to pre­zi­den­to Ser­ge­jaus Ba­gap­šo mir­tis ge­gu­žės pa­bai­go­je. Bū­da­mas 62–ejų jis mi­rė Mask­vos li­go­ni­nė­je, kaip tei­gia­ma, ki­lus kom­pli­ka­ci­joms po plau­čių ope­ra­ci­jos. Ab­cha­zi­jos va­do­vu jis ta­po 2005–ai­siais, įvei­kęs Mask­vos fa­vo­ri­tą Rau­lį Kha­džim­bą. Ne­pai­sant įtemp­tų san­ty­kių su Gru­zi­ja, il­gą lai­ką jam pa­vy­ko iš­lai­ky­ti ga­na nuo­sai­kią ir ra­cio­na­lią po­zi­ci­ją. Gru­zi­jo­je jis už tai bu­vo ger­bia­mas. Ab­cha­zi­jos pre­zi­den­to rin­ki­mai tu­rės bū­ti su­reng­ti per ar­ti­miau­sius tris mė­ne­sius. Nors S.Ba­gap­šas na­mie bu­vo kri­ti­kuo­ja­mas dėl di­de­lių nuo­lai­dų Ru­si­jai, ana­li­ti­kai prog­no­zuo­ja, kad nau­ja­sis pre­zi­den­tas lai­ky­sis to­kio pa­ties pro­ru­siš­ko­jo kur­so. Ta­čiau kar­tu lau­kia­ma ir su­ak­ty­vė­ju­sio Tbi­li­sio dė­me­sio Ab­cha­zi­jai.
Pa­gal­bon pa­si­tel­kė Ho­li­vu­dą
 
Va­di­na­mo­sios Že­ne­vos de­ry­bos – vie­nin­te­lė vie­ta, ku­rio­je su­si­tin­ka Gru­zi­jos, Ab­cha­zi­jos ir Pie­tų Ose­ti­jos at­sto­vai. Ma­žai kas ti­ki­si, kad toks ofi­cia­lus for­ma­tas ga­lė­tų iš­spręs­ti kon­flik­tą – tik­rie­ji po­ky­čiai ga­lė­tų pra­si­dė­ti ne­bent že­mes­niu lyg­me­niu. Kur kas dau­giau pa­siek­ti ti­ki­ma­si plė­to­jant ver­slo pro­jek­tus, ska­ti­nant ben­dra­vi­mą ir su­pra­ti­mą abi­pus sie­nos bei ne­for­ma­lias kon­sul­ta­ci­jas tarp Tbi­li­sio, Su­chu­mio ir Cchin­va­lio. Ta­čiau tik to­kie re­gu­lia­rūs su­si­ti­ki­mai kaip Že­ne­vos de­ry­bos su­tei­kia abiem pu­sėms ga­li­my­bę iš­sa­ky­ti sa­vo ar­gu­men­tus ir ap­si­keis­ti po­zi­ci­jo­mis. Su­kū­rus po­zi­ty­ves­nę ap­lin­ką ko­kie nors su­si­ta­ri­mai ga­lė­tų bū­ti įtvir­tin­ti bū­tent Že­ne­vo­je.
 
Vis dėl­to daug ener­gi­jos per šiuos su­si­ti­ki­mus iš­nau­do­ja­ma aiš­ki­nan­tis Ru­si­jos ir Gru­zi­jos san­ty­kius, pa­lie­kant at­ski­lu­sius re­gio­nus nuo­ša­ly­je. Net ir tarp­tau­ti­nė spau­da („Eco­no­mist“ ir kt.) to­kius su­si­ti­ki­mus įvar­di­ja kaip Ru­si­jos ir Gru­zi­jos de­ry­bas. Toks su­si­tel­ki­mas į Ru­si­ją yra kur kas di­des­nė de­ry­bų bė­da ir trū­ku­mas, nei at­ro­do iš pir­mo žvilgs­nio. Ir ne tik to­dėl, kad abi pu­sės ne­ro­do di­de­lio no­ro su­švel­nin­ti san­ty­kius. „Gru­zi­jos spe­cia­lio­sios pa­jė­gos siun­čia šni­pus rei­dams į kai­my­ni­nes res­pub­li­kas“, „Ru­si­jos tiks­las – de­sta­bilizuoti pa­dė­tį Gru­zi­jo­je“ – štai ko­kia re­to­ri­ka var­to­ja­ma per kas­die­nius vie­šų­jų ry­šių su­si­rė­mi­mus.
 
Pas­ta­ro­sios sa­vai­tės kul­mi­na­ci­ja ta­po Gru­zi­jos vy­riau­sy­bės ini­cia­ty­va su­kur­tas Ho­li­vu­do fil­mas „5 rug­pjū­čio die­nos“, pa­sa­ko­jan­tis gru­zi­nų ver­si­ją apie 2008-ųjų ka­rą su Ru­si­ja. Fil­mo biu­dže­tas sie­kia 20 mln. JAV do­le­rių (da­lį šios su­mos at­sei­kė­jo pats Tbi­li­sis). Ja­me vai­di­na pa­kvies­tos to­kios Ho­li­vu­do žvaigž­dės kaip Ru­per­tas Frien­das, Va­las Kil­me­ris ir An­dy Gar­cia. Fil­mo prem­je­ra Že­ne­vos de­ry­bų iš­va­ka­rė­se bu­vo tik­ra sen­sa­ci­ja Gru­zi­jo­je. Ne pa­slap­tis, kad juo sie­kia­ma pa­trauk­ti tarp­tau­ti­nės ben­druo­me­nės dė­me­sį ir pel­ny­ti pa­lan­ku­mą po ka­ro ga­lu­ti­nai su­ski­lu­siai ša­liai. Tie­sa, ru­sai gru­zi­nus šio­je sri­ty­je kiek ap­len­kė – Mask­vos ver­si­ja apie ka­rą jau bu­vo nu­fil­muo­ta.
 
Ab­cha­zai ir ose­ti­nai pa­lik­ti nuo­ša­ly­je
 
Kol Tbi­li­sis ir Mask­va svai­do­si ašt­riais žo­džiais, ab­cha­zai ir ose­ti­nai – kiek nu­stum­ti į šo­ną. Iš tie­sų vi­sa Gru­zi­jos re­to­ri­ka yra nu­kreip­ta į Ru­si­ją, kaip di­džiau­sią kon­flik­tų ir ne­sta­bi­lu­mo kurs­ty­to­ją. Ne­se­niai at­lik­tas ty­ri­mas pa­ro­dė, kad dau­ge­lis gru­zi­nų ti­ki­si grei­tai ir leng­vai iš­spręs­ti ne­su­ta­ri­mus ir vėl su­vie­ny­ti ša­lį, jei Ru­si­ja pa­si­trauk­tų iš at­ski­lu­sių re­gio­nų.
 
Pa­na­šios nuo­mo­nės lai­ko­si net ir pa­bė­gė­liai, ku­riems te­ko pa­li­kus na­mus ir bėg­ti iš Ab­cha­zi­jos per pi­lie­ti­nį ka­rą (1992–1993 m.). Ne­pai­sant pa­tir­tų skriau­dų, o kar­tais ir ne­tek­čių, ap­klaus­ti pa­bė­gė­liai va­di­no ab­cha­zus bro­liais ir il­gė­jo­si lai­kų, kai vi­si gy­ve­no vie­nin­gai. Iš­ties Ab­cha­zi­ja dau­ge­liui gru­zi­nų aso­ci­juo­ja­si su pra­ras­tu „auk­so am­žiu­mi“, ku­ris ga­lė­tų su­grįž­ti ir su­grą­žin­ti kles­tė­ji­mą vi­sai ša­liai, jei pa­vyk­tų vėl su­si­vie­ny­ti.
 
Ta­čiau šio­je dė­lio­nė­je ne­ju­čia pra­lei­džia­ma ga­na svar­bi da­lis: ab­cha­zai tu­ri vi­sai ki­to­kį po­žiū­rį į kon­flik­tą. Iš­lai­kę nuos­kau­das po pi­lie­ti­nio ka­ro, jie pri­si­bi­jo gru­zi­nų na­cio­na­liz­mo ir ne­pa­si­ti­ki Tbi­li­siu, dėl to Su­chu­mis sie­kia to­kių glau­džių san­ty­kių su Ru­si­ja. Pa­tys ab­cha­zai sie­kia pri­pa­ži­ni­mo ir kra­to­si per­ne­lyg di­de­lės pri­klau­so­my­bės nuo Mask­vos, nors, bū­da­mi izo­liuo­ti nuo pa­sau­lio, jie ne­tu­ri di­de­lės ma­nev­ro lais­vės. Ru­si­ja re­mia Ab­cha­zi­ją ne tik po­li­tiš­kai ir eko­no­miš­kai – ji yra ir ab­cha­zų sau­gu­mo ga­ran­tas. Kol Tbi­li­sy­je tai ne­bus su­vok­ta, var­gu ar kon­flik­to spren­di­mas pa­ju­dės į prie­kį.
 
 
Ke­le­tas fak­tų apie Že­ne­vos de­ry­bas
 
  • Že­ne­vos de­ry­bos bu­vo pra­dė­tos 2008–ai­siais, sie­kiant už­kirs­ti ke­lią dar vie­nam ka­ri­niam kon­flik­tui tarp Gru­zi­jos ir at­ski­lu­sių jos re­gio­nų – Ab­cha­zi­jos ir Pie­tų Ose­ti­jos.
  • Jo­se da­ly­vau­ja Gru­zi­jos, Pie­tų Ose­ti­jos, Ab­cha­zi­jos, Ru­si­jos ir JAV de­le­ga­ci­jos; taip pat Eu­ro­pos Są­jun­gos, ES­BO, JTO at­sto­vai.
  • Že­ne­vos de­ry­bas ini­ci­ja­vo ir joms pir­mi­nin­kau­ja ES. Tai lai­ko­ma vie­nu sėk­min­giau­sių ES žings­nių tar­pi­nin­kau­jant per kon­flik­tus Pie­tų Kau­ka­ze.
  • Šiuo me­tu yra įvy­kę še­šio­li­ka de­ry­bų eta­pų.
  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Vienintelis kartas, kai Chuckas Norrisas suklydo, buvo tada, kai jis manė, kad padarė klaidą.