Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Renata Skardžiūtė – Kereselidzė   |   \"Atgimimas\"   |   2012-10-09

Gruzijoje – netikėtai rami atomazga

  
Gruzijoje – netikėtai rami atomazga Renata Skardžiūtė – Kereselidzė

Rytas po rinkimų Gruzijoje išaušo gana ramus, nors opozicija visą naktį šventė ir džiūgavo paskelbus pirmąsias naujienas, o televizijos, rinkimų organizatoriai ir stebėtojai dirbo iki aušros. Daugeliui tai – istorinė akimirka, kai valdžia Gruzijoje pirmą kartą pasikeis taikiai, be revoliucijų ir perversmųPraėjusius rinkimus Michailo Saakašvilio Jungtinio nacionalinio judėjimo partija laimėjo be konkurencijos. Šįkart prieš rinkimus susikūrusi „Gruziniškos svajonės“ koalicija sugebėjo ne tik pasiūlyti alternatyvą rinkėjams, bet ir pasiekti pergalę. Dar daugiau – valdančioji partija taikiai sutiko su rinkimų rezultatais ir pasitraukė į opoziciją. Tad, nors daugelis ruošėsi masiniams protestams ir net neramumams, Tbilisio gatvėse kitą dieną buvo kasdieniškai tuščia.

Tokį scenarijų tiek Gruzijos, tiek užsienio stebėtojai vadina „demokratijos laimėjimu“. „Vakar mes stebėjome, kaip atsakingai gruzinai dalyvavo demokratijos procese“, – kalbėjo Assenas Agovas, NATO Parlamentinės Asamblėjos delegacijos vadovas. – „Mums paliko įspūdį tai, kad masiniai susibūrimai buvo taikūs, ir matytas nuoširdus įsitraukimas gali reikšti tik gera Gruzijos ateičiai.“ Patys gruzinai taip pat buvo nusiteikę pakiliai. „Pirmas demokratinis valdžios perdavimas Gruzijoje! Tai nuostabu!“; „Tai, kad vyriausybė sutiko pasitraukti, yra taip svarbu, kad šie rinkimai tikrai taps istoriniais. Nesvarbu, kokia netobula naujoji dvipartinė sistema pradeda formuotis... Tikiuosi, ji išaugs į stiprią demokratiją!“ – tokius ir panašius pasisakymus buvo galima matyti vieną po kito atsirandančius socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Twi­tter“, kur abiejų pusių šalininkai šventė demokratijos pergalę.
Sėkmingai išlaikytas egzaminas
 
Nors oficialiai rinkimų rezultatai bus patvirtinti tik spalio 20 d., preliminarūs balsų paskaičiavimai buvo paviešinti jau antrą dieną ir keisis nebent nežymiai. Kaip skelbia Centrinė Gruzijos rinkimų komisija, „Gruziniškos svajonės“ koalicija surinko 54 proc. balsų, Jungtinis nacionalinis judėjimas – apie 42 proc. Kitos partijos neperžengė privalomo 5 proc. slenksčio ir į parlamentą nepateks. Pusė parlamento narių buvo išrinkti vienmandatėse apygardose, balsuojant už asmenis. Nors M.Saakašvilio partija tikėjosi pergalės šioje rinkimų dalyje ir kurį laiką skelbėsi surinkusi daugumą, čia „Gruziniška svajonė“ juos taip pat aplenkė.
 
Svarbiausias klausimas dabar – kas laimės būsimus prezidento rinkimus, nes Konstitucija jam suteikia teisę siūlyti ministrą pirmininką. Po metų, 2013 m. spalį, kai baigsis antroji ir paskutinė M.Saakašvilio kadencija prezidento poste, įsigalios Konstitucijos pataisos ir prezidento galios pastebimai sumažės, o parlamento bei vyriausybės – išaugs. Nors dabar pergalę švenčia „Gruziniškos svajonės“ koalicija, joje susirinkę labai įvairių pažiūrų politikai gali neišsilaikyti kartu iki kitų prezidento rinkimų. Koalicijai suskilus, daugumą parlamente vėl turėtų M.Saakašvilio partija, kuri tokiu būdu galėtų sugrįžti į valdžią.
 
Europos Parlamentinės Asamblėjos Tarybos atstovas Lucas Volonte pavadino rinkimus „sėkmingai išlaikytu egzaminu“. Pasak jo, Gruzija sėkmingai įveikė šį etapą, bet svarbu tęsti tai, kas pradėta. „Ateityje bus labai svarbus bendradarbiavimas tarp daugumos ir opozicijos“, – pastebėjo Lucas Volonte. Šis klausimas keliamas ne be reikalo. Rinkiminės kampanijos metu abi pusės kovojo aršiai, svaidėsi kaltinimais ir negailėjo neigiamų epitetų konkurentams. Ypač prieš rinkimus netrūko skandalų; kai kurie jų išvedė minias žmonių į gatves. Lietuvoje ypač nuskambėjo žiauraus elgesio kalėjimuose paviešinimo istorija, bet po jos sekė ir daugiau: buvo nutekinti opozicijos pokalbių įrašai, kuriuose kai kurie lyderiai neva dalinasi būsimus turtus bei šmeižia kitus partijos narius; Kakhetijos regione nuskendus kūdikiui „Gruziniška svajonė“ apkaltino valdžią, esą tai buvo ne atsitiktinumas, bet siekis įbauginti opozicijos aktyvistus regione.
Laukia politinė krizė?
 
Nieko nuostabaus, kad po intensyvios rinkiminės kovos M.Saakašvilis bei „Gruziniškos svajonės“ lyderis milijardierius Bidzina Ivanišvilis nejaučia vienas kitam ypatingo palankumo. Net ir santūrus rinkimų rezultatų pripažinimas buvo didelis žingsnis, šiltai sutiktas Gruzijos visuomenės. Tačiau bendradarbiauti nebus lengva. Prezidentas savo pareiškime pabrėžė, kad didžiuliai skirtumai tarp partijų išlieka ir „Gruziniškos svajonės“ pozicija yra „neteisinga“ ir „fundamentaliai nepriimtina“. Tuo tarpu B.Ivanišvilis pareiškė, jog prezidentui derėtų atsistatydinti. „Jis sugebėjo pripažinti pralaimėjimą rinkimuose. Kitas logiškas žingsnis būtų atsistatydinti ir surengti išankstinius prezidento rinkimus“, – kalbėjo „Gruziniškos svajonės“ pirmininkas, mįslingai pridurdamas, kad, nors jam M.Saakašvilio gerovė nerūpi, „po atsistatydinimo jo laukia gera ateitis“. Paklaustas, ar siektų prezidento apkaltos, B.Ivanišvilis neatmetė tokios galimybės. Panašu, kad buvusi opozicija nėra linkusi bendradarbiauti su Jungtiniu nacionaliniu judėjimu ir dabartinį jėgų išsidėstymą mato kaip „potencialią politinę krizę“. Turint mintyje, jog „Gruziniška svajonė“ rinkimuose laimėjo santykinai nedideliu skirtumu, tokia griežta pozicija sulaukė dviprasmiškų reakcijų visuomenėje.
 
Spaudos konferencijoje B.Ivanišvilis taip pat paskelbė planus pakeisti visą vyriausybės kabinetą: „Mūsų komandoje nebus nė vieno iš dabartinių ministrų.“ Kol kas „Gruziniška svajonė“ galimų kandidatų į ministrus neskelbia.
 
Užsienio politikoje – ir Rytai, ir Vakarai
 
Kalbant apie politikos prioritetus, „Gruziniška svajonė“ susilaukė palaikymo dėl savo socialinės programos: žadama skirti daugiau dėmesio žemesnių pajamų gyventojams, kaimams bei regionams, vystyti valstybės socialinę paramą. Šalyje, kur vidutinis atlyginimas siekia 1100 litų (yra beveik dvigubai mažesnis nei Lietuvoje), tokia parama yra ypač reikalinga.
 
Šios partijos kritikams kur kas labiau užkliuvo jos užsienio politikos kryptis, kėlusi klausimų dėl ypač didelio palankumo Rusijai. Iš tiesų B.Ivanišvilis Maskvos atžvilgiu visuomet kalbėjo itin nuosaikiai ir akcentavo būtinybę normalizuoti santykius su Rusija. „Mes privalome normalizuoti santykius su Rusija. Mūsų strategija tapti NATO nare liks nepakitusi“, – pridūrė jis. Politiko teigimu, „tinkama diplomatija“ Gruzija galėtų įtikinti Maskvą, jog narystė NATO bei Europos Sąjungoje „nekelia grėsmės Rusijos interesams“. Prisiminus Lietuvos bei Baltijos šalių patirtį, tokie pareiškimai skamba kiek naiviai: Maskva nebuvo ir nebus suinteresuota Rytų Europos šalių įsitraukimui į NATO struktūras, ir kiekviena NATO plėtra sutinka didelį Kremliaus pasipriešinimą. Toks B.Ivanišvilio bandymas balansuoti tarp Vakarų ir Rusijos ypač skiriasi nuo aštrių antirusiškų M.Saakašvilio pasisakymų. Dėl savo pozicijos Gruzijos prezidentas vienur pelnė palankumą, kitur buvo vadintas pernelyg radikaliu, bet jo politika visuomet turėjo aiškią kryptį. Panašu, kad tokios ryžtingos integracijos į Vakarus kursas dabar Gruzijoje gali kiek pasikeisti. „Jeigu paklausite manęs: Amerika ar Rusija, aš atsakysiu, kad mes turime palaikyti gerus santykius su abiem“, – kalbėjo B.Ivanišvilis.
 
Rusijoje Gruzijos rinkimų baigtis buvo sutikta labai palankiai – ne paslaptis, kad Maskvoje itin nemėgstamo M.Saakašvilio pralaimėjimo buvo laukta ir tikėtasi. Dmitrijus Medvedevas savo pareiškime suskubo pažymėti, jog partija „Vieningoji Rusija“, „kaip pirmaujanti politinė Rusijos jėga, yra pasirengusi dialogui apie Rusijos ir Gruzijos santykių ateitį.“
 
 
  

Žymos: Rinkimai, Gruzija

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Tėvas:
– Taip, sūneli, taip! O gerai! Drąsiau, dar žingsnelį, dar vieną!.. Šaunuolis! Tu gali vaikščioti! Motin, girdi, tempk kamerą, mūsų vaikas iš mokyklos diskotekos grįžo!