Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Alan Levin, Bloomberg   |   2020-01-13

Iranas prisipažino numušęs Ukrainos lainerį, tačiau ekspertams vis dar kyla labai rimtų klausimų

  
Iranas prisipažino numušęs Ukrainos lainerį, tačiau ekspertams vis dar kyla labai rimtų klausimų
© twitter nuotrauka

Apie konkrečias priežastis, dėl kurių trečiadienį Irano oro pajėgos Ukrainos reisinį lėktuvą palaikė sparnuotąja raketa, kalbėti vis dar sunkoka. Aišku tik viena: raketų „žemė–oras“ valdymą kontroliuojančios apsaugos priemonės turėjo užkirsti kelią tokio tipo klaidai, tačiau nė viena nesuveikė kaip buvo numatyta.

Klaida, dėl kurios žuvo visi 176 lėktuve buvę žmonės, veikiausiai įvyko dėl keleto nesklandumų, sakė raketų kompleksų klausimais konsultuojantis vyr. specialistas iš korporacijos „Teal Group“ Stevenas Zaloga.

„Šiuo atveju gali tekti kalbėti apie keletą problemų, – sakė S. Zaloga. – Šis incidentas leidžia gana drąsiai spėti, kad pavedė ir metodika, ir technologijos. Juk turėjo būti numatyta nuo atakų prieš saviškius apsauganti metodika.“ Iranas pažadėjo nuodugniai ištirti tai, kas įvyko, ir tinkamai nubausti incidento kaltininkus.

Vienas iš lig šiol rūpimų klausimų yra štai koks: kodėl vadovybė neuždraudė keleivinių reisų pirmosiomis, įtampos kupinomis valandomis po Irako bazių atakavimo. Ukrainos tarptautinėms oro linijoms (MAU) priklausiusio lėktuvo skrydžio kreivė labai skyrėsi nuo sparnuotosios raketos, kuria jis, esą, buvo palaikytas, judėjimo trajektorijos.

752 reiso orlaivis įprastine maniera pakilo iš Teherano oro uosto ir jį buvo nesunku identifikuoti prieš numušant.
Trečiadienį paleistos SA-15 „Tor“ raketos yra efektyvus ginklas nuo mažu nuotoliu iškylančių grėsmių ir karo zonose jų valdymo sistema pasiteisina, bet jos nėra pajėgios tiksliai nustatyti, ar skriejantis objektas yra oro laineris, sparnuotoji raketa, ar koks nors karinės paskirties orlaivis.

Dėl šios priežasties „Tor“ eksploatuojančios šalys, anot S. Zalogos, kompleksus paprastai susieja su efektyvesnėmis oro gynybos valdymo sistemomis, galinčiomis atpažinti keleivinius lėktuvus. Kai taip yra, su raketų baterijomis dirbantys kariai paleidimus gali vykdyti tik gavę vadovybės patvirtinimą.
 
Remiantis internetinės tarnybos „FlightRadar24“ paskelbtais duomenimis, 752 reiso orlaivis „Boeing 737-800“ informaciją apie savo buvimo vietą perdavė civilinės paskirties radarams ir naujausiai skrydžių stebėjimo sistemai, naudojančiai pasaulinius padėties nustatymo duomenis.

Taigi, nors „Tor“ radarai tikrai galėjo neatskirti, ar užfiksuotas objektas civilinis, ar karinis, lėktuvas buvo stebimas ir kitomis Irane veikiančiomis sistemomis, todėl, kaip sakė S. Zaloga, informaciją apie jį turėjo gauti veiksmams su raketų baterijomis komanduojantys pareigūnai. Kodėl priešaušrio valandomis buvo numuštas keleivinis lėktuvas, Iranas aiškina įvairiai.
 
Šeštadienį ryte išplatintame pranešime buvo nurodyta, kad lėktuvas pasuko karinės bazės link. Visgi, kaip rodo „FlightRadar24“ duomenys, „Boeing 737-800“ judėjo įprasta trajektorija. Praėjus maždaug dviem minutėms po pakilimo, jis šiek tiek nukrypo į dešinę, tačiau tai yra įprastas manevras kylant nuo to tako. Kai laineris buvo pakilęs į maždaug 2 408 metrų aukštį, duomenų apie jo padėtį srautas staiga nutrūko. Greičiausiai taip nutiko dėl raketos sukelto gedimo. Remiantis gautais duomenimis, ne mažiau kaip du kiti tą patį rytą iš tos pačios vietos pakilę lėktuvai judėjo kone identiškai. Netoliese praskrido ir dar keli orlaiviai.
 
„Net ir tiesiogiai neinformuota apie tą skrydį, raketų „žemė–oras“ operatorių komanda galėjo nesunkiai atpažinti tokią skrydžio trajektoriją, juolab kad radarų profilis nedavė jokio pagrindo įtarimams apie ataką, kurią galėjo vykdyti JAV raketa arba kovos lėktuvas“, – Didžiosios Britanijos Karališkojo jungtinių pajėgų instituto svetainėje parašė jame dirbantis karinių technologijų specialistas Justinas Bronkas. Vėliau išplatintame Irano oro pajėgų vado Amiro Ali Hajizadeho pranešime nuskambėjo teiginys, kad laineris buvo palaikytas sparnuotąja raketa.
JAV leidžiami automatiškai valdomi dronai nepakyla aukštai virš žemės, kad nebūtų galima jų aptikti. Pasak S. Zalogos, dažnai jie skrenda vos 30 metrų aukštyje. Tačiau Ukrainai priklausęs lėktuvas sparčiai kilo ir buvo gerokai aukščiau. Raketų komplekso operatorius turėjo gauti patvirtinimą ir tik tada duoti komandą paleisti raketą, tačiau, kaip sakė A. A. Hajizadehas, sutrikus komunikacijos sistemos veikimui, jam buvo likusios 10 sekundžių, per kurias turėjo būti priimtas sprendimas.
 
Nepaisant kritikos, kurios sulaukė dėl pateiktų paaiškinimų, kai kurių komentatorių Iranas buvo giriamas už tai, kad nebandė dar labiau dangstyti įvykio ir gintis. „Nors dvi dienas girdėjome vien neigimą, galop kaltė buvo atvirai pripažinta, ir šitai būtina įvertinti, – parašė J. Bronkas „Twitter“ žinutėje. – Dabar pavyks išvengti konflikto su Vakarais eskalavimo, aukų šeimoms bus leista gedėti, be to, neteks kelis metus klausytis sąmokslo teorijų. Tai yra gerai.“
 
Raketa palaikyto lėktuvo numušimas įvyko praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Iranas paleido kelias balistinių raketų papliūpas į Irake esančias bazes, kuriose buvo dislokuota JAV karių. Dėl šios aplinkybės Irano oro gynybos pajėgos gerokai padidino kovinę parengtį. Įtampos, savaime suprantama, pridėjo ir ankstesnė JAV ataka, pasibaigusi aukščiausio rango Irano generolo nukovimu. „Prisiimame visą atsakomybę už šiuos veiksmus ir esame pasirengę paklusti bet kokiems oficialių pareigūnų priimtiems sprendimams“, – sakė A. A. Hajizadehas.
 
Irano civilinės aviacijos organizacija, iš pradžių atkakliai neigusi, kad buvo paleista raketa, pranešė, jog jokios informacijos apie numuštą lėktuvą negavo, nors nusiuntė ne vieną užklausą karinei vadovybei. Vienas iš dar neatsakytų klausimų yra susijęs su valdžios sprendimu leisti vykdyti keleivinius reisus kone iškart po įtampą sukėlusių atakų, nukreiptų į bazes Irake.
 
JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA), pastaraisiais mėnesiais dėl padidėjusios įtampos apribojusi JAV oro vežėjų skrydžius į regioną, savo įspėjimus pakartojo dar iki incidento Teherane. Verta paminėti, kad po Malaizijos oro linijų lėktuvo dingimo 2014 metais FAA tokio tipo įspėjimus ėmė skelbti daug atkakliau. Kaip sakė S. Zaloga, pasaulyje eksploatuojama palyginti nedaug raketų „žemė–oras“ kompleksų, kurie būtų tokie pažangūs, kad jais būtų galima numušti reaktyvinį lėktuvą, be to, nesant neišvengiamos grėsmės, jie paprastai nesuaktyvinami.
 
Deja, kaip rodo praeitos savaitės incidentas, būtina užsitikrinti griežtesnę kontrolę. „Šį klausimą reikia aptarti tarptautiniu lygiu“, – konstatavo S. Zaloga. Būtina užsiminti, kad įvykęs incidentas nebuvo pirmas klaidingo orlaivio identifikavimo atvejis. 1988 metais virš Persijos įlankos JAV karinės jūrų pajėgos panašiomis aplinkybėmis numušė Irano oro vežėjo „Iran Air“ aerobusą SE A300.
 
Tąkart žuvo 290 žmonių. Keleivinį lėktuvą amerikiečiai palaikė Irano naikintuvu. 2014 metais Rusijoje pagaminta „Buk“ raketa buvo numuštas Malaizijos oro linijoms priklausęs „Boeing 777“, kai skrido virš Rytų Ukrainos – kovų tarp šalies pajėgų ir vietinių separatistų purtomo regiono.
 
S. Zaloga daro prielaidą, kad Irano vadovybės sprendimas nestabdyti skrydžių galėjo būti pagrįstas nenoru duoti JAV suprasti, kad šalis susijusi su bazių Irake atakavimu.
 
Štai tada ir susidarė lėktuvams rizikinga padėtis, sakė įmonės „Terma A/S“ gynybos raketomis klausimų skyriui vadovaujantis Simonas Petersenas. „Tai reiškia, kad kiekvienas bet kuriuo keleiviniu lėktuvu skridęs žmogus buvo panaudotas kaip gyvasis skydas“, – konstatavo jis.
  

Žymos: Iranas, Ukraina, Pasaulis, Boeing 737

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Viengungis visus darbus nudirba pats. Vedusį priverčia žmona.